3. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas

advertisement
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO
TEISĖS FAKULTETO
KONSTITUCINĖS TEISĖS KATEDRA
PATVIRTINTA
Teisės fakulteto tarybos
2009 m. balandžio 30 d.
nutarimu Nr. 1T-44
PROGRAMA
KONSTITUCINĖ TEISĖ
ĮVADAS
Konstitucinė teisė dėstoma Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto viešojo
administravimo studijų programos studentams, Socialinio darbo ir politikos fakulteto Socialinio darbo
studijų programos studentams. Pagal studijų planą konstitucinei teisei skiriami 2 kreditai. Programą sudaro
11 temų.
Studijuojant konstitucinę teisę, bus analizuojamos Lietuvos ir kitų pasaulio šalių konstitucinės teisės
tradicijos ir pagrindiniai institutai.
1 tema. KONSTITUCINĖS TEISĖS SĄMPRATA.
1. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės normos,
struktūra, įgyvendinimas. Konstitucinės teisės institutai. Konstitucinės teisės principai.
2. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Konstitucinių teisinių santykių struktūra, subjektai, objektas.
Konstitucinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.
3. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas. Konstitucinės teisės mokslo šaltiniai.Konstitucinės
teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo
kryptys ir mokyklos.Konstitucinė teisė kaip studijų disciplina.
4. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka. Konstitucinės teisės šaltinio klasifikavimo kriterijai.Konstitucinės
teisės šaltinio sistema. Lietuvos konstitucinės teisės šaltinio sistemos ypatumai.
2 tema. KONSTITUCIJŲ MODELIAI
1. Konstitucijos samprata ir pagrindinės savybės. Konstitucijų teisinė galia. Konstitucijos sampratų
įvairovė. Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucionalizmo idėjų
įgyvendinimo ypatumai XX a. pabaigoje Vidurio ir Rytų Europoje.
2. Pasaulio valstybių konstitucijų forma ir struktūra. Konstitucijų klasifikavimas. Liberalusis, etatistinis,
mišrusis konstitucijų modeliai.
3. Konstitucijų rengimo, priėmimo ir keitimo tvarka.
3 tema. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJŲ RAIDA
1. Konstitucinės teisės nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai. 1791
Respublikos Konstitucijos problema).
2. 1917 m. Vilniaus konferencija ir jos sprendimai. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas, 1920
m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija. 1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos
pamatiniai dėsniai, 1919 m. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, 1920 m.
Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija.
3. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1938 m. Lietuvos
Konstitucija.
4. Lietuvos konstitucingumo panaikinimas 1940-1990 m. Konstitucinė reforma 1988-1990 m.
5. Nepriklausomos valstybės atkūrimas, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo. Lietuvos
Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas - pereinamojo laikotarpio konstitucinis aktas.
6. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo politinės ir teisinės prielaidos (rengimas ir
priėmimas).
4 tema. KONSTITUCIJŲ APSAUGA. KONSTITUCINĖ JUSTICIJA
1. Konstitucinės justicijos raida pasaulyje. Bendrosios teisės tradicijos šalys (JAV) ir Civilinės teisės
tradicijos šalys (Vokietija, Austrija, Čekija, Prancūzija). Konstitucinė justicija "naujosiose
demokratijose".
2. Konstitucinės justicijos institucijų organizavimas ir kompetencija.
3. Konstitucinės justicijos sampratos formavimasis Lietuvos teisėje. Lietuvos valstybės Konstitucijos.
1928 m. Valstybės Taryba, 1935 m. Statutinis teismas. 1992 m. Lietuvos Konstitucija ir Konstitucinio
Teismo įsteigimas.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinis statusas. Konstitucinių ginčų nagrinėjimo
procesas. Teisėjų teisinis statusas.
1.
2.
3.
4.
5 tema. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
Pagrindinių teisių ir laisvių konstitucinio instituto atsiradimas ir raida. 1215 m. Didžioji laisvių chartija
(Anglija), 1529 m. Lietuvos Statutas, 1789 m. žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (Prancūzija), 1776
m. JAV Nepriklausomybės deklaracija, 1787 m. JAV Konstitucijos pataisos (10) – Teisių bilis, 1679 m.
Habeas.
Pagrindinių teisių ir laisvių turinys. Teisių ir laisvių klasifikavimas (asmens politinės, socialinės –
ekonominės teisės ir laisvės). Asmens, žmogaus, piliečio teisės ir laisvės 1992 m. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje. Valstybė ir asmuo. Teisė ir pareiga.
Tarptautinis žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimas. Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. 1948 m.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių
paktas, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos protokolai,
1961 m. Europos socialinė chartija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija.
Pilietybės konstitucinis institutas. Pilietybės instituto raida Lietuvos teisėje. Pilietybės teisinis
reguliavimas.
Dvigubos pilietybės problema. Pilietybės įgijimas gimimu. Kraujo principas. Žemės principas.
Natūralizacija. Optavimas. Pilietybės netekimas.
Užsieniečių teisinė padėtis. Prieglobsčio teisė.
6 tema. VALSTYBĖ IR JOS FORMOS
1. Valstybės samprata. Valstybės forma-kompleksinė sąvoka. Pasaulio valstybių valdymo forma.
Monarchija šiuolaikiniame pasaulyje. Respublika ir jos formos – prezidentinė, parlamentinė, mišrioji
valdymo forma.
2. Valstybių sandaros formos sąvoka ir įvairovė. Unitarinės valstybės, administracinių teritorinių vienetų
teisinė padėtis. Federacijos, federalizmo teorijos, federacijos subjektų teisinė padėtis. Autonomijos
formos šiuolaikinėse valstybėse. Konfederacijos ir kitokios valstybių sąjungos. Politinis režimas.
3. Lietuvos valstybės forma.
4. Europos Sąjunga – istoriniai steigimo aspektai, institucijų teisinė padėtis. Lietuva ir Europos Sąjunga.
7 tema. NEVALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS KONSTITUCINĖJE TEISĖJE.
1. Politinės partijos pagrindiniai bruožai. Politinių partijų ir organizacijų teisinio reguliavimo pagrindai
Lietuvoje ir užsienio šalyse.
2. Partinių sistemų rūšys pasaulio valstybėse. Daugiapartinės sistemos ir jų porūšiai (Prancūzija, Italija,
Vokietija), dvipartinės sistemos (JAV, D.Britanija).
3. Visuomeninių organizacijų funkcijos, veiklos teisiniai pagrindai. Religinės bendruomenės ir bendrijos.
8 tema. RINKIMŲ TEISĖ IR RINKIMŲ SISTEMOS
1. Rinkimų teisės samprata. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė. Rinkimų teisės principai – visuotinė, lygi,
tiesioginė, slaptas balsavimas. Rinkimų teisės šaltiniai. Rinkimų teisė pasaulio valstybėse ir Lietuvoje.
2. Rinkimų sistemų įvairovė. Mažoritarinė rinkimų sistema. Proporcinė rinkimų sistema. Rinkimų sistema
JAV, D.Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Rinkimų sistema Lietuvoje.
3. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Kandidatų iškėlimas ir registravimas. Balsavimas. Rinkimų
rezultatų nustatymas. Atsakomybė už rinkimų įstatymų pažeidimą.
4. Atstovaujamoji ir tiesioginė demokratija. Referendumas, jo rūšys. Tautos įstatymų leidybos iniciatyvos
teisė. Peticijų teisė.
9 tema. KONSTITUCINIAI ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOSIOS VALDŽIOS MODELIAI.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorinė evoliucija. Parlamento formų įvairovė. Parlamento
konstitucinė padėtis, vidaus organizacija. Kompetencija, darbo tvarka. Daugumos principas.
2. Įstatymų leidybos procesas, jo reglamentavimas konstitucijose.
3. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai.
Seimo struktūra.
4. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencijos pagrindiniai konstituciniai bruožai.
5. Įstatymų leidybos procesas ir jo stadijos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teisės aktų skelbimo
ir įsigaliojimo tvarka. Respublikos Prezidento veto teisė.
6. Seimo nario konstitucinis statusas – teisės ir pareigos, imunitetas ir indemnitetas. Seimo nario politinė ir
teisinė atsakomybė.
10 tema. KONSTITUCINIAI VYKDOMOSIOS VALDŽIOS MODELIAI. VYKDOMOJI
VALDŽIA PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJĄ
1. Vykdomosios valdžios samprata:
 Valstybės vadovo institutas šiuolaikinėse valstybėse. Prezidento konstitucinis statusas JAV,
Prancūzijos, Vokietijos konstitucijose.
 Vyriausybės institutas šiuolaikinėse valstybėse.
2. Vykdomoji valdžia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją:
 Respublikos Prezidento instituto formavimosi istoriniai aspektai. Respublikos Prezidento
konstitucinis statusas: kaip valstybės vadovas, kaip vykdomosios valdžios dalis. Respublikos
Prezidento rinkimai, kompetencija, asmens neliečiamybė. Respublikos Prezidento politinė
atsakomybė.
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinis statusas. Vyriausybė ir Respublikos Prezidentas.
Vyriausybė ir Seimas. Vyriausybės sudarymo tvarka, sudėtis. Vyriausybės struktūra. Vyriausybės
darbo tvarka. Vyriausybės kompetencija. Vyriausybės atsakomybė ir atsiskaitomybė. Vyriausybės
teisės aktai. Įstatymų leidimo iniciatyvos teisė.
 Vyriausybės atstovai. Apskritis kaip valdymo sistemos dalis.
 Valstybės tarnybos teisinio statuso bruožai.
11 tema. TEISMINĖS VALDŽIOS KONSTITUCINIAI MODELIAI
1. Teisminė valdžia valstybės valdžių sistemoje. Teismų nepriklausomybės principas. Konstitucinis
teisminės valdžios reguliavimas pasaulio valstybėse.
2. Teismų statusas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją:
 Teismų sistema (Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardų teismai, apylinkių teismai,
Administracinis teismas).
 Teisėjų konstitucinis statusas.
 Teismų ir Teisingumo ministerijos sąveikos konstituciniai bruožai.
12 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
1. Teoriniai ir konstituciniai vietinio valdymo ir savivaldos pagrindai. Pasaulio valstybių vietinių institucijų
struktūra, funkcijos. Vietos valdymo institucijų santykiai su centrine valdžia. Savivaldos institucijų
konstitucinis statusas JAV, Prancūzijoje, D.Britanijoje, Italijoje.
2. Vietos savivaldos samprata pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją:
 Savivaldos institucijų sudarymo tvarka.
 Savivaldos struktūra – Taryba, meras, valdyba, savivaldybės kontrolierius, seniūnas.
 Savivaldybių kompetencija.
 Savivaldos institucijų teisinė priežiūra.
 Tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje samprata, įvedimo pagrindai.
PRITARTA
Mykolo Romerio universiteto
Teisės fakulteto
Konstitucinės teisės katedros
2009-04-20 posėdžio protokolu Nr.1KTK-7
LITERATŪRA
1. Lietuvos konstitucinės teisės studijų šaltiniai
1.1.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
Norminiai aktai ir jų rinkiniai
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas.
1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai.
1919 m. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai.
1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija.
1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija.
1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija.
1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija.
1938 m. Lietuvos Konstitucija.
Valstybės Tarybos įstatymas. Vyriausybės žinios, 1928, Nr. 283-1813.
Statutinio Teismo įstatymas. Vyriausybės žinios, 1935, Nr. 474-3326.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo teisės aktai. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.
1992 m. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti.
1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucijos įsigaliojimo įstatymas.
1992 m. liepos 9 d. Seimo rinkimų įstatymas. Žin., 1992, Nr. 22-635, Nr. 24-710; 1993, Nr. 10-234;
1994, Nr. 89-1718; 1995, Nr. 7-142; 1996, Nr. 62-1467; 1997, Nr. 93-2324.
1991 m. gruodžio 17 d. įstatymas “Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių
specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo”. Žin., 1991, Nr. 89-1717.
1998 m. gruodžio 22 d. Seimo Statutas. Žin., 1999, Nr. 5-97.
1993 m. balandžio 6 d. įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos”. Žin., 1993, Nr. 12-296; 1996, Nr. 67-1604, Nr. 125-2894; 1999, Nr. 48-1524, Nr.
60-1949.
1995 m. gegužės 2 d. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas. Žin., 1995, Nr. 41991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114; 1999, Nr. 48-1527.
Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijos, patvirtintos 1998 m. rugpjūčio 17 d. teisingumo
ministro įsakymu Nr. 104. Žin., 1998, Nr. 87-2416.
1998 m. gruodžio 3 d. Seimo kontrolierių įstatymas. Žin., 1998, Nr. 110-3024.
1992 m. gruodžio 22 d. Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas. Žin., 1993, Nr. 2-29, Nr. 3-52,78;
1994, Nr. 89-1720; 1996, Nr. 100-2256; 1997, Nr. 93-2325, Nr. 98-2477, Nr. 108-2739.
1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais Lietuvos
Respublikoje”.Žin., 1995, Nr. 106-2348.
23. 1993 m. sausio 26 d. Respublikos Prezidento įstatymas. Žin., 1993, Nr. 5-89; 1994, Nr. 94-1835; 1998,
Nr. 20-506.
24. 1994 m. gegužės 19 d. Vyriausybės įstatymas. Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr.115-2667, Nr. 120-2819,
Nr. 121-2850, Nr. 122- 2864; 1997, Nr.30-704; 1998, Nr. 41-1131, Nr. 65-1871.
25. 1998 m. gegužės 14 d. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas. Žin., 1998, Nr. 51-1392.
26. 1989 m. lapkričio 3 d. Referendumo įstatymas. Žin., 1990, Nr. 4-86; 1992, Nr. 18-515; 1994, Nr. 47870, Nr. 59-1161, Nr. 89-1716; 1995, Nr. 7-144; 1996, Nr. 86-2044; 1997, Nr. 117-3011.
27. 1999 m. rugsėjo 20 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1019 “Dėl vietos gyventojų apklausos tvarkos
patvirtinimo”. Žin., 1999, Nr. 80-2357.
28. 1998 m. gruodžio 22 d. Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas. Žin., 1998, Nr. 1-5.
29. 1999 m. liepos 7 d. Peticijų įstatymas. Žin., 1999, Nr. 66-2128.
30. 1994 m. gruodžio 15 d. Apskrities valdymo įstatymas. Žin., 1994, Nr. 101-2015; 1996, Nr. 35-876, Nr.
55-1293, Nr. 126-2938; 1997, Nr. 21-489, Nr. 62-1466, Nr. 97-2444, Nr. 101-2549; 1998, Nr. 96-2655.
31. 1993 m. vasario 3 d. Konstitucinio Teismo įstatymas. Žin., 1993, Nr. 6-20, Nr. 68-1277; 1996, Nr. 731749; 1998, Nr. 55-1519.
32. Konstitucinio Teismo aktai. 1 knyga (1993-1995). Vilnius, 1998.
33. 1994 m. gegužės 31 d. Teismų įstatymas. Žin., 1994, Nr. 46-851, Nr. 83-1555, Nr. 89-1709, Nr. 961880; 1995, Nr. 17-386, Nr. 29-647; 1996, Nr. 60-1411, Nr. 67-1600, Nr. 92-2149, Nr. 100-2265; 1997,
Nr. 22-544, Nr. 63-1470; 1998, Nr. 38-1001, Nr. 95-2636; 1999, Nr. 13-311, Nr. 19-507, Nr. 21-580, Nr.
43-1361, Nr. 48-1526.
34. 1994 m. liepos 7 d. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Žin., 1994, Nr. 53-996; 1996, Nr. 126-2944;
1997, Nr. 50-1191, Nr. 58-1331; 1999, Nr. 19-511, Nr. 93-2710..
35. 1995 m. vasario 7 d. Savivaldybės tarybos nario statuso įstatymas. Žin., 1995, Nr. 18-403.
36. 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymas. Žin., 1994, Nr. 55-1049; 1995, Nr. 30-683, Nr. 59-1486,
Nr. 79-1820; 1996, Nr. 33-804, Nr. 35-869, Nr. 50-1196; 1997, Nr. 11-206, Nr. 20-446, Nr. 53-1228,
Nr.62-1465, Nr. 106-2669; 1998, Nr. 51-1393, Nr. 105-2900, Nr. 108-2955.
37. 1995 m. kovo 28 d. įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo”.
Žin., 1995, Nr. 31-701; 1997, Nr. 27-621, Nr. 50-1192..
38. 1990 m. rugsėjo 25 d. Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas. Žin., Nr. 29-692; 1994, Nr. 48891, Nr. 91-1763; 1995, Nr. 18-402, Nr. 55-1354; 1998, Nr. 51-1395; 1999, Nr. 30-855.
39. 1995 m. vasario 2 d. Visuomeninių organizacijų įstatymas. Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545;
1998, Nr. 59- 1653.
40. 1997 m. lapkričio 11 d. Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymas. Žin., 1997, Nr. 104-2626.
41. 1999 m. sausio 12 d. Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymas. Žin., 1999, Nr. 11240.
42. 1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatymas. Žin., 1991, Nr. 36-981; 1992, Nr. 7-162, Nr. 34-1031; 1993,
Nr. 32-733, Nr. 70-1303, Nr. 71-1327; 1995, Nr. 53-1300, Nr. 86-1940; 1996, Nr. 16-415; 1997, Nr.671668.
43. 1998 m. gruodžio 17 d. įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”. Žin., 1998, Nr. 115-3236.
44. 1991 m. lapkričio 5 d. Emigracijos įstatymas. Žin., 1991, Nr. 33-894.
45. 1991 m. rugsėjo 4 d. Imigracijos įstatymas. Žin., 1991, Nr. 27-730.
46. 1998m. liepos 2 d. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Žin., 1998, Nr. 66-1910.
47. 1995 m. liepos 4 d. įstatymas “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso”. Žin., 1995, Nr. 63-1578;
1996, Nr. 29-707; 1997, Nr. 108-2734; 1998, Nr. 65-1879.
48. 1996 m. kovo 14 d. Asociacijų įstatymas. Žin., 1996, Nr. 32-786.
49. 1991 m. lapkričio 21 d. Profesinių sąjungų įstatymas. Žin., 1991, Nr. 34-933, 934; 1994, Nr. 42-758, Nr.
91-1764; 1995, Nr. 52-1276; 1997, Nr. 65-1539.
50. 1989 m. lapkričio 21 d. Tautinių mažumų įstatymas. Žin., 1989, Nr. 34-485.
51. Žmogaus teisės. Mažumų teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius, 1996.
52. Tarptautinių mažumų teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje. Įstatymų ir teisės aktų rinkinys. Vilnius,
1996.
53. 1993 m. gruodžio 2 d. Susirinkimų įstatymas. Žin., 1993, Nr. 69-1291.
54. 1996 m. gruodžio 19 d. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 551520; 1999, Nr. 11-245.
55. 1994 m. birželio 28 d. Valstybės sienų apsaugos įstatymas. Žin., 1994, Nr. 53-993.
56. Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius, 1991.
57. Žmogaus teisės. Regioninių tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius, 1993.
1.2.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
Vadovėliai, monografijos, konferencijų medžiaga
Asmens konstitucinės teisės Lietuvoje. Konferencijų medžiaga. V., 1996.
Andriulis V. Teisėkūra:realijos, problemos ir perspektyvos//Teisės problemos 2002 Nr.3, p. 5-6.
Esmein A. Konstitucinės teisės principai. K., 1932.
Favoreu L Konstituciniai teismai.-Vilnius 2001.
Jarašiūnas E. Valstybės valdžios institucijų santykiai ir Konstitucinis Teismas.- Vilnius, 2003.
Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. Konferencijų medžiaga. V., 1995.
Konstitucija, žmogus, teisinė valstybė. Konferencijų medžiaga. Lietuvos žmogaus teisių centras, 1998.
Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis. Tarptautinė konferencija (1998 m. balandžio 23-24 d.d.), skirta
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įkūrimo penkerių metų sukakčiai (lietuvių ir anglų
kalbomis). Vilnius, 1998.
Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė.- Vilnius, 2003.
Kur išganymas? Kodėl ir kaip turi būti taisoma Lietuvos Konstitucija? Pirmoji dalis. Kaunas, 1927m.
rugsėjis.
Kur išganymas? Kodėl ir kaip turi būti taisoma Lietuvos Konstitucija? Antroji dalis. Kaunas, 1927m.
spalis.
Laučka J.B. Lietuvos 1922 metų Konstitucijos kilmė ir pagrindiniai principai. Roma, 1987.
Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys. ARLILA, 1999.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnio “Žmogus ir valstybė” komentaras. Teisės problemos,
1999, Nr. 1-2.
Lietuvių atgimimo istorijos studijos. Lietuvos valstybės idėja (XIX a. – XX a.pradžia). Red. kol.
Aleksandravičius E. ir kt. T. 3. V., 1991.
Lietuvos valstybingumo teisinės problemos. Pirmojo pasaulio lietuvių teisininkų kongreso straipsnių ir
tezių rinkinys. V., 1993.
Lietuvos Respublikos Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybės teisių apsauga. Konferencijų
medžiaga. V., 1994.
Maksimaitis M. Nepriklausomos Lietuvos konstitucinės santvarkos modeliavimas išeivijos teisininkų
darbuose. Teisė. Mokslų darbai, 1997, Nr. 31, p. 96-108.
Maksimaitis M., Vansevičius S. Lietuvos valstybės ir teisės istorija. Vilnius, Justitia, 1997.
Maksimaitis M. Užsienio teisės istorija. Vilnius, Justitia, 1998.
Mykolo Riomerio mokslas apie valstybę. Vilnius, 1997.
Račkauskas K. Lietuvos konstitucinės teisės klausimais. New York, 1967.
Raulinaitis P.V. Parlamentarizmas // Istoriniai – teoretiniai parlamentinės tvarkos bruožai. Klaipėda,
1925.
Riomeris M. Valstybė ir jos konstitucinė teisė. Pirma dalis. Valstybė. T.1. V., 1995.
Riomeris M. Valstybė ir jos konstitucinė teisė. Pirma dalis. Valstybė. T.2. V., 1995.
Riomeris M. Valstybė ir jos konstitucinė teisė. Antra dalis. Konstitucinės institucijos. T.1.
Suverenitetas. V., 1995.
Riomeris M. Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose. V., 1994.
Riomeris M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. V., 1990.
Riomeris M. Reprezentacija ir mandatas. Kaunas, 1926.
Sinkevičius V. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-2001 metais.-Vilnius, 2002.
Skirius J., Šapoka G. Iš Lietuvos teisės ir valstybės istorijos.- Vilnius 2001, p.161-230.
Šileikis E. Seimo nario teisinė padėtis. Vilnius, 1996.
Šileikis E. Politinių partijų institucionalizavimas. Vilnius, 1997.
Politinės partijos Lietuvoje. Atgimimas ir veikla. Vilnius, Litterae Universitatis, 1996.
Švoba J. Seiminė ir prezidentinė Lietuva. Vilnius, 1990.
Teisminės valdžios problemos Lietuvoje. Konferencijų medžiaga. V., 1997.
Vinkleris P. Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir įgaliojimai.- Vilnius, 2002.
Zeigler H. Politinė bendruomenė. Įvadas į politinių sistemų ir visuomenės lyginamąją analizę. V., 1993.
Žilys J. Konstitucinis Teismas- teisinės ir istorinės prielaidos.- Vilnius, 2001.
Žmogaus teisės Lietuvoje: padėties įvertinimas 2002.
2. Užsienio šalių konstitucinės teisės studijų šaltiniai
2.1.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
2.2.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
Norminiai aktai ir jų rinkiniai
Basic Law for the Federal Republic of Germany. Bonn, 1995.
Constitution of the countries of the World. Oceana Publications, New York, I – XX t., 1994.
Constitution of the Chech Republic of 16 December 1992. Brno, 1997.
Constitution de la Roumanie 1991. Constitution of Romania 1991. Monitorul Oficial. Bucuresti, 1994.
Constitution of the Republic of Poland. Warsavwa, 1997.
The Constitution of the Slovak Republic. Bratislava, TASR.
Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija. Produced by USIA Regional program office, Vienna.
Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. V., 1991.
Žmogaus teisės. Regioninių tarptautinių dokumentų rinkinys. V., 1993.
Французкая Республика. Конституция и законодательные акты.М., 1989.
Федеративная Республика Германия. Конституция и законодательные акты. М., 1991.
США. Конституция и законодательные акты. М., 1995.
Португалия. Конституция и законодательные акты. М., 1979.
Испания. Конституция и законодательные акты. М., 1982.
Швеция. Конституция и законодательные акты. М., 1983.
Австрийская Республика. Конституция и законодательные акты. М., 1985.
Мексиканские Соединенные Штаты. Конституция и законодательные акты. М., 1986.
Новые конституции стран СНГ и Балтии [сборник документов]. М., 1994.
Италия. Конституция и законодательные акты. М., 1987.
Конституции зарубежных стран. М., 1996.
Конституции зарубежных государств.Американский континент. М., 1996.
Конституции зарубежных государств. М., 1997.
Конституции государств Центральной и Восточной Европы. М., 1997.
Конституции государств Европейского Союза. М., 1997.
Vadovėliai, monografijos, konferencijų medžiaga
Avril A., Giquel J. Lexikue. Droit constitutionnel. Paris, Presses universitaires de France, 1986.
Bastid. L’idee de Constitution. P., 1985.
Banaszak B., Preisner A. Prawo konstitucyjne. Wprowodzenie. Wroclaw, 1993.
Berger V. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. V., 1997.
Burgess J.W. Political Science and Comparative Constitutional Law. Boston, 1986.
Cappelletti M. Le pouvoirs des juges (articles choisis de droits judiciaire et constitutionnel compare).
P., 1990.
Cappelletti M., Cohen W. Comparative Constitutional law. Cases and materials. Indianapolis, 1979.
Colliard J.C. Les regimes parlamentaires contemporains. P., Presses de la FNSP, 1979.
Europos Taryba: pagrindinės veiklos kryptys ir rezultatai. V., ET informacijos ir dokumentacijos
centras, 1996.
Garlicki L. Ewoliucia konstytucjonalizmu w Europie Wshodnej // Panstwo i Prawo 1994 Nr. 4 //
Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos. V., 1993.
Lauvaux P. Le parlamentarisme. Paris, Presses Universitaires de France, 1987.
Pullo A. System konstytucyjne Stanow Zjednoczonych. Warszawa, 1997.
Sarnecki P. Prezydent jako organ czuwający nad prestrzeganiem konstytucji // Panstwo i Prawo 1990
Nr. 11 //
Sądy konstytucyjne w Europe. Warszawa.
T.1. Austria, Francja, Niemcy, Wlochy, - 1996.
T.2. Bulgaria, Czechy, Rumunia, Slowacja, Węgry, - 1997.
Tribe L.H. American Constitutional Law. Second edition. New York, 1988.
The national Constitutions and European Integration. Warsaw, 1995.
Zelgler H. Politinė bendruomenė. K., 1993.
Tatham A. Europos Sąjungos teisė. V., 1999.
Арановский К.В. Государственное право зарубежных стран. М., 1998.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
55.
56.
57.
58.
59.
60.
61.
62.
63.
64.
65.
66.
67.
68.
69.
70.
71.
Баранчиков В.А. Муниципальные органы Великобритании. М., 1990.
Барнашов А.М. Теория разделения властей: становление, развитие, применение. Томск, 1988.
Басу Д. Основы конституционного права Индии. М., 1986.
Боботов С.В. Конституционная юстиция [сравнительный анализ]. М., 1994.
Боботов С.В. Правосудие во Франции. М., 1994.
Депутат парламента в зарубежных государствах. М., 1995.
Джиффорд К. Правовая система Австралии. 1988.
Гарнер Д. Великобритания: центральное и местное управление. М., 1984.
Гессе К. Основы конституционного права ФРГ. М., 1984.
Государственное право Германии. Т. 1-2. М., 1994.
Филипов С.В. Судебная система США. М., 1980.
Иностранное и конституционное право. Под ред. Маклакова В.В. М., 1996.
Исполнительная власть: сравнительно – правовое исследование. Сборник статей. М., 1995.
Федерации в зарубежных странах.М., 1993.
Иностранное и конституционное право. Отв. ред. Маклаков В.В. М., 1996.
Конституционное (государственное) право зарубежных стран. Общая часть. Под ред. Страшуна
Б.А. М., 1996.
Конституции государств Восточной Европы. М., 1996.
Конституционное право развивающихся стран. М., 1990.
Конституционное право развивающихся стран. Предмет, наука, источники. М., 1987.
Лукашук И. Конституции государств и международное право. М., 1998.
Местное самоуправдение в зарубежных странах.Информационный обзор. М., 1994.
Мишин А.А. Государственное право США. М., 1976.
Мишин А.А., Власихин В.А. Конституция США: политикоправовой коментарий. М., 1995.
Очерки парламентского права. Сборник статей. М., 1993.
Осепян Ж.И. Судебный конституционный контроль в зарубежных странах. Правовая защита
Конституции. Ростов на Дону, 1991.
Правительство, министерства и ведомства в зарубежных странах. М., 1994.
Парламенты. М., 1993.
Разделение властей и парламентаризм. Сборник статей. М., 1992.
Судебные системы западных государств. М., 1991.
Сахаров Н.А. Институт президенства в современном мире. М., 1994.
Сравнительное конституционное право. Отв. ред. Чиркин В.Е. М., 1996.
Сюкияйнен Л. Мусульманское право. М., 1986.
Защита прав человека в современном мире. Сборник статей. М., 1993.
Страшун Б. Конституционные перемены в Восточной Европе. М., 1991.
Хорвуд Д. Конституционнализм // Верховенство права. М., 1992.
Шабо Ж.Л. Государственная власть: конституционные пределы // Политические исследования,
1993, № 3.
Шарвен Р. Юстиция во Франции. М., 1987.
Шугрина Е.С. Муниципальное право. Новосибирск, 1996.
Чиркин В.Е. Конституционное право в зарубежных странах. М., 1997.
Энтин Л.М. Разделение властей: опыт современных государств. М., 1995.
Лучин В.О. Конституционные нормы и правоотношения. М., 1997.
Давид Р., Жоффре-Спинози К. Основные правовые системы современности. М., 1996.
Баглай М.Б., Тумаков В.А. Малая энциклопедия конституционного права. М., 1998.
Friedrich A. Von Hayek. Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė. Taisyklės ir tvarka. 1. Vilnius, Eugrimas,
1998.
Сахаров Н.А. Институт президенства. М., 1994.
Осавелюк А.М. Вспомогательные государственные органы зарубежных стран: конституционноправовой аспект.
Юдин Ю. Политические партии и право в современном государстве. М., 1998.
Dicey A.V. Konstitucinės teisės studijų įvadas. Vilnius, Eugrimas, 1998.
Lamentowicz W. Šių laikų valstybė. Vilnius, Alma littera, 1998.
Hart H.L.A. Teisės samprata. Vilnius, Pradai, 1997.
Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. Pradai.
Download