óà ø à ò è å ä ë ïó áà å û å èà êà ò ã é ï ë ï â èà àó ï ý é à ý é éó ñö

advertisement
$9
$39
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÊÀÒÃÉÏËÏÂÈÀ
ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ÑÖÒÍÀËÉ
JOURNAL OF THE GEORGIAN PEDIATRIC
CARDIOLOGY ASSOCIATION
clb
ÁÀÅÛÅÈÀ
ÊÀÒÃÉÏËÏÂÉÀ
Pediatric
Cardiology
Ucjmjtj
Ucjmjtj
3
119
3125
TBILISI
ISSN 19879857
clb
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÁÀÅÛÅÈÀ
ÊÀÒÃÉÏËÏÂÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀ
Ó.Á.Ê.À. ÜÀÌÏÚÀËÉÁÃÀ ÈÓÓÖ-Ó ÐÄà ÊËÉÍÉÊÉÓ ÁÀÆÀÆÄ 1992 ßÄËÓ, ÒÄÂÉÓÔÒÉÒÄÁÖË ÉØÍÀ 1999 ßËÉÓÈÅÉÓ. ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÊÀÅÛÉÒÓ, áÖÈÉ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÐÉÒÉÓ ÌÉÄÒ ÜÀÌÏÚÀËÉÁÄÁÖËÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÃÀÀÒÓÃÀ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ 1997 ßËÉÓ ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ.
mTavari
mTavariredaqtori
redaqtori
medicinismecnierebaTa
mecnierebaTa doqtori,
medicinis
profesori,
akademikosi-mdivani
profesori,
akademikosi
hjpshj!DbyvobTwjmj
giorgi CaxunaSvili
„ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ“ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓ ÅÀÃÀ ÂÀÍÖÓÀÆÙÅÒÄËÉÀ, ÀØÅÓ ÃÀÌÏÖÊÉÃÄÁÄËÉ
ÁÀËÀÍÓÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓÀ ÃÀ ÖÝáÏÄÈÉÓ ÓÀÁÀÍÊÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ. ÀÌ ÊÀÅÛÉÒÉÓ ÌÉÆÍÄÁÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ – ×ÏÒÌÖËÉÒÄÁÉÓ ÌÏÞÄÁÍÀ ÂÖË-ÓÉÓáËÞÀÒÙÅÈÀ ÓÉÓÔÄÌÉÓ ÒÄÅÌÀÔÉÔÖËÉ, ÒÄÅÌÀÔÖËÉ, ÀÒÀÒÄÅÌÀÔÖËÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÄÁÉÓ,
ÂÖËÉÓ ÉÛÄÌÖÒÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÈÀ, ÌÉÏÊÀÒÃÉÖÌÉÓ ÉÍ×ÀÒØÔÉÈ, ÊÀÒÃÉÏÐÀÈÏÄÁÉÓ
ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÒÌÄÁÉÓ, ÁÀÅÛÅÈÀ äÉÐÏÔÄÍÆÉÄÁÉÓ, ÓÐÏÒÔÖËÉ ÂÖËÉÓ ÃÀ ÓáÅÀ
ÐÀÈÏËÏÂÉÖÒÉ ÐÒÏÝÄÓÄÁÉÓ ÍÀÀÃÒÄÅÉ ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÒÄÁÀÛÉ, ÊÀÒÃÉÏËÏÂÉÉÓ
ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÁÀÅÛÅÈÀ ÊÀÒÃÉËÏÂÉÉÈ ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÖË ÓÔÖÃÄÍÔÀáÀËÂÀÆÒÃÏÁÉÓÀÃÌÉ ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÂÀßÄÅÀ. ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓ ÓÀÂÀÍÓ
ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÂÖËÓÉÓáËÞÀÒÙÅÈÀ ÖÓÉÓáËÏ ÉÍÓÔÒÖÌÄÍÔÖËÉ ÊÅËÄÅÀ. Ä.ÊÂ.
15 ÂÀÍáÒÛÉ, ×À – ÃÀÔÅÉÒÈÅÉÓÀÓ, ÄËÄØÔÒÏÂÀÌÏÈÅËÉÈ ÅÄËÏÌÄÔÒÉÀ, ÐÖËÓÖÒÉ ÌÒÖÃÄÁÉ, ÊÀÐÉÃÀÒÉÓÊÏÐÀ, ÒÄÏÂÒÀ×ÉÀ, ÄØÏÊÀÒÃÉÏÂÒÀ×ÉÀ ÃÀ ÓáÅÀ.
ÀÂÒÄÈÅÄ, ÉÌÖÍÏËÏÂÉÖÒÉ ÃÀ ÂÄÍÄÔÉÊÖÒÉ ÌÀÒÊÄÒÄÁÉÓ ÊÅËÄÅÀ.
ÀÙÓÀÍÉÛÍÀÅÉÀ, ÒÏÌ „ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ“ ßÄÅÒÄÁÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÅÍÄÍ ÒÏÂÏÒÝ
ÉÖÒÉÃÉÖËÉ ÀÓÄÅÄ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÐÉÒÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÉÆÉÀÒÄÁÄÍ ÌÉÓ ÌÉÆÍÄÁÓÀ
ÃÀ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÓ ßÄÒÉËÏÁÉÈÉ ÂÀÍÝáÀÃÄÁÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ.
„ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ“ ßÄÅÒÄÁÓ ÀÊÉÓÒÉÀÈ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ Ö×ËÄÁÀ-ÌÏÅÀËÄÏÁÄÁÉ.
ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÉÓ ÌÉÙÄÁÀ ßÄÓÃÄÁÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ßÄÓÉÈ. „ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ“
ÌÀÒÈÅÀÛÉ, ÉÓÀÒÂÄÁËÏÍ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ÊÏÍÓÖËÔÀÝÉÄÁÉÈ ÃÀ ÒÄÊÏÌÄÍÃÀÝÉÄÁÉÈ, ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÀ ÌÉÉÙÏÍ ÂÀÍÆÒÀáÖË ÐÒÏÄØÔÄÁÆÄ, ÌÉÉÙÏÍ ×ÉÍÀÍÓÖÒÉ
ÌáÀÒÃÀàÄÒÀ „ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ“ ×ÏÍÃÄÁÉÃÀÍ, ÀÂÒÄÈÅÄ – ÂÀÅÉÃÍÄÍ „ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÃÀÍ“. „ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ“ ÌÀÒÈÅÉÓ ÏÒÂÀÍÏÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ „ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ“
ßÄÅÒÈÀ „ÓÀÄÒÈÏ ÊÒÄÁÀ“, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÏÉßÅÄÅÀ 1 ãÄÒ ßÄËÉßÀÃÛÉ, ÀÍ ÓÀàÉÒÏÄÁÉÓÀÌÄÁÒ. ÈÉÈÏ ßÄËÓ ÌÉÄÊÖÈÅÍÄÁÀ ÈÉÈÏ áÌÀ. ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ßÄÓÃÄÁÀ
ÞÀËÀÛÉÀ ÌÉÓÉ ÒÄÂÉÓÔÒÀÝÉÉÓ ÈÀÒÉÙÉÃÀÍ. ÀÌÒÉÂÀÃ, ÀÙÍÉÛÍÖË ÀÓÏÝÉÀÝÉÓ
ÊÀÒÃÉÏËÏÂÉÉÓ ÃÀÒÂÛÉ ÀÊÉÓÒÉÀ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ×ÖÍØÝÉÀ-ÌÏÅÀËÄÏÁÄÁÉ,
ÒÏÌÄËÉÝ ÃÀ×ÖÞÍÄÁÖËÉÀ ÄØÉÌÈÀ ÂÖËÉÓáÌÉÄÒÄÁÀÓÀ ÃÀ ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÈ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÄÁÀÆÄ ÀÌ ÃÀÒÂÉÓ ÌÉÌÀÒÈ.
UDC (uak) 616.12-053.2(051.2)
misamarTi:
Tbilisi,
Lublianas q. #21; Tel: 470401;
njtbnbsUj;
Email: info@sppf.info, euscigeo@yahoo.com www.sppf.info www.esgns.org
b 169
7ELOLVLOXEOLDQDVTWHOHOIRVWDLQIR#VSSILQIRVSSI#KRWPDLOFRPZZZVSSILQIR
#3
$9
Tbilisi
Tbilisi
2009
2014
TBILISI
Tbilisi
redaqtori: giorgi CaxunaSvili med.mec.doqtori, profesori
Editor in chief: GEORGE CHAKHUNASHVILI MD.PHD.S.D.Professor
saredaqcio kolegia:
Editorial Board:
mamanti rogava
manana RuduSauri
konstantine CaxunaSvili
nino jobava (redaqtoris moadgile)
dito tabucaZe
vladimer zardaliSvili
neli TofuriZe (kolegiis mdivani)
neli badriaSvili
Temur miqelaZe
manana SvangiraZe
maia inasariZe
mixeil mWedliSvili
merab maTiaSvili
maka ioseliani
TamTa metreveli
nino Wanturaia
lali kvezereli
mamuka CxaiZe
TinaTin kutubiZe
zurab SaqaraSvili
giorgi didava
vaxtang xelaSvili
d. kilaZe
marine xecuriani
Tamaz surmaniZe
k.
a.
r.
d.
CaxunaSvili
bliaZe
svanaZe
CaxunaSvili
MAMANTI ROGAVA MD.
MANANA GUDUSAURI MD.
KONSTANTINE CHAKHUNASVILI MD.PHD. PROF.
NINO JOBAVA (CoEditor) MD.
DITO TABUCAZE MD, PROF.
VLADIMER ZARDALISVILI MD.
NELI TOFURIZE (Secretary of Board) MD.
NELI BADRIASHVILI MD.
TEMUR MIKELADZE MD.
MANANA SHVANGIRADZE MD.
MAIA INASARIDZE MD.
MIKHEIL MCHEDLISHVILI MD.
MERAB MATIASHVILI MD.
MAKA IOSELIANI MD.
TAMTA METREVELI MD.
NINO CHANTURAIA MD.
LALI KVEZERELI MD.
MAMUKA CXAIDZE MD.
TINATIN KUTUBIDZE MD. PROF.
ZURAB SHAQARASHVILI MD.
GIORGI DIDAVA MD. PROF.
VAXTANG XELASHVILI
D. KILADZE MD.
MARINE XECURIANI
TAMAZ SURMANIDZE
ILYA M. YEMETS PROF. /ukr/
FABIO PIGOZZI PROF. /Italia/
DIRK-ANDRE CLEVENT MD. /Germany/
K. CHAKHUNASVILI
A. BLIADZE
R. SVANADZE
D. CHAKHUNASVILI
,fdidsf rfhlbjkjubf
sarCevi
3
CONTENTS
saqarTvelos bavSvTa kardiologTa
asociacia ............................................................................................ 6
arasruli osteogenezi
Osteogenesis Imperfecta .................................................. 77
Georgian Pediatric Cardiology Association .......................... 9
tubulopaTiebi da raqitis msgavsi daavadebebi
bavSvTa asakSi
Tubulopathies and richets -like diseases in children ..... 78
originaluri statiebi da samecniero
aqtiobebi kardiologia
kardiologia
imunomodulatorebis roli Tanamedrove kardiologiaSi da maTi gamoyenebis SesaZleblobani
bavSvTa da mozardTa asakSi (literaturulu mimoxilva)
Various Purposes of Using Immunomodulators in Modern
Cardiology, Children and Adolescents
(Literature Review) ............................................................ 11
kalaTburTelTa mdgomareoba „api puris“ kvebis
racionSi CarTvis Semdeg (kvlevis I–II etapi).
Medical Examination Results After Involving `Apipuri” in
ration (I-II stages of the research) .................................. 18
axalSobilTa kardiomiopaTia
Cardiomyopathies and the New Born ............................ 21
revmatologia
revmatologia cxrilebsa da sqemebSi .............. 26
Rheumatology in Tables and Charts ............................... 35
tkivilis problema
Pain as the Problem
muxlis tkivilis mwvavesimptomebis da sindromebis Tanamedrove marTvis princi pebi
Pain as the main rheumatic problem Ways of Managing
Acute Pain and Syndromes Associated with It .............. 35
mialgiis Tanamedrove marTvis princi pebi
General Principles of Myalgia ......................................... 51
saintereso Sromebis kaleidoskopi
Антропофизиологическое обоснование гемодинамического принципа синдромальной
диагностики сердечной недостаточности
antropofiziologiuri Taviseburebani gulis ukmarisobis genodinamikuri princi pis sindromis
sadiagnostikod
Anthropologic Hemodynamic Principle for Diagnosing
Cardiac Failure ................................................................. 61
Идиопатические воспалительные миопатии
Idiopathic Inflamatory Myopathies ................................ 68
sxvadasxva
ZaRlis (kitris) soliteris zogierTi Taviseburebis Sesaxeb
About some peculiarities of Dipylidium caninum ......... 74
jazi SuSaSi
Jazz in Glass ...................................................................... 75
2014 weli
fimozi bavSvTa asakSi
Phimosis in children ......................................................... 81
mozrdilebSi nawlavismieri sefsisis klinikuri mimdinareobis Taviseburebani
Clinical Peculiarities of Intestinal Sepsis in Adults ....... 84
igor doliZe – jansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvle
Igor Dolidze – Flagman of Healthy Sports Research .... 89
adreuli asakis bavSvTa kinezoTerapiis Taviseburebani
Kinesiotherapy in Little Children ................................... 92
IT meTologiis danergva sportulmedicinaSi
Implementing IT Methodologies in Sports medicine .... 95
konferenciebi, simpoziumebi, forumebi
Third Medical Nurse Conference
saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferencia
eqTanTa III konferencia
XXXII
International Scientific Conference
Third Medical Nurse Conference ................................... 98
praqtikosi eqimebisaTvis
cisturi fibrozis marTva bavSvebsa da
mozardebSi ....................................................................................... 102
mwvave urtikaria .................................................................................. 114
kardiologiis Teoriuli safuZvlebi ............. 115
,fdidsf rfhlbjkjubf
4
teqinformis qarTul
referatul JurnalSi
asaxuli gamocemaTa
CamonaTvali
1. bavSvTa kardiologia
2. gaenaTis macne
3. eqsperimentuli da klinikuri medicina
4. Tbilisis saxelmwifo
sa me dicino universitetis
samecniero SromaTa krebuli
5. kavkasiis saerTaSoriso
universitetis macne
6. kardiologia da Sinagani
medicina
7. kritikul mdgomareobaTa
da katastrofaTa medicina
8. mecniereba da teqnologiebi
9. rentgenologiis da radiologiis macne
www.tech.caucasus.net
mTavari
•
•
•
•
•
•
•
•
•
dagvikavSirdiT
teqinformi
saitis ruka
qarTuli bmulebi
Cvens Sesaxeb
saqmianoba
struqtura TanamSromlebi
resursebi
momsaxureba
gamocemebi
RonisZiebebi
partniorebi
vakansiebi
qarTuli referatuli Jurnali
8 (20), 2012
nomerSi asaxul gamocemaTa CamonaTvali
Tematuri rubrikebi
avtorTa saZiebeli
sagnobrivi saZiebeli
10. saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis macne,
biomedicinis seria
11. saqarTvelos mecnierebaTa
erovnuli
akademiis
moambe
12. saqarTvelos pediatri
13. saqarTvelos respiraciuli Jurnali
14. saqarTvelos samedicino
siaxleni
15. saqarTvelos samecniero
siaxleebi,
saerTaSoriso
samecniero Jurnali
16. saqarTvelos teqnikuri
universitetis Sromebi
17. socialuri, ekologiuri
da klinikuri pediatria
18. suxiSvilis universitetis saerTaSoriso sa mecniero konferenciis „Tanamedrove aqtualuri samecniero sakiTxebi“ masalebi
19. suxiSvilis universitetis samecniero SromaTa
krebuli
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
socialuri, ekologiuri
da klinikuri pediatria
2014 weli
@__)
otkb
75
6
,fdidsf rfhlbjkjubf
s aq arTvelos bav SvT a
kardiologTa asociacia
s.b.k.a. Camoyalibda Tssu-s pedklinikis bazaze
1992 wels, registrirebul iqna 1999 wlisTvis. aRniSnuli asociacia warmoadgens kavSirs,xuTi fizikuri piris mier Camoyalibebuls, romelic daarsda saqarTvelos 1997 wlis samoqalaqo kodeqsis debulebebis Sesabamisad. `asociaciis~ saqmianobis vada ganusazRvrelia, aqvs damoukidebeli
balansi saqarTvelosa da ucxoeTis sabanko dawesebulebebSi. am kavSiris miznebs warmoadgens _
formulirebismoZeb nagul-sisxlZarRvTa sistemis
revmatituli, revmatuli, ararevmatuli dazianebebis, gulis iSemuri daavadebaTa, miokardiumis infarqtiT, kardiopaToebis sxvadasxva formebis, bavSvTa hi potenziebis, sportuli gulis da sxva paTologiuri procesebis naadrevi diagnostirebaSi,kardiologiis ganviTareba,agreTve bavSvTa kardilogiiT dainteresebul student-axalgazrdobisadmi yovelgvari daxmarebis gaweva. saqmianobis
sagans warmoadgens gulsisxlZarRvTa usisxlo instrumentuli kvleva. e. kg. 15 ganxrSi, fag _ datvirTvisas, eleqtrogamoTvliT velometria, pulsuri mrudebi, kapidari skopa, reografia, eqokardiografia da sxva. agreTve, imunologiuri da genetikuri markerebis kvleva. aRsaniSnavia, rom `asociaciis~ wevrebi SeiZleba iyvnen rogorc
iuridiuli aseve fizikuri pirebi, romlebic iziareben mis miznebsa da saqmianobis princi pebs werilobiTi gancxadebis safuZvelze. `asociaciis~
wevrebs akisriaT garkveuli ufleba-movaleobebi. monawileobis miReba wesdebiT gaTvaliswinebuli wesiT. `asociaciis~ marTvaSi, isargeblon
asociaciis konsultaciebiT da rekomendaciebiT,
monawileoba miiRon ganzraxul proeqtebze, miiRon finansuri mxardaWera `asociaciis~ fondebidan, agreTve _ gavidnen `asociaciidan~. `asociaciis~ marTvis organos warmoadgens `asociaciis~ wevrTa `saerTo kreba~, romelicmoiwveva 1 jer
weliwadSi, an saWiroebisamebr. TiTo wels miekuTvneba TiTo xma. winamdebare wesdeba ZalaSia misi registraciis TariRidan. amrigad, aRniSnul
asociacis kardiologiis dargSi akisria mniSvnelovanifunqcia-movaleobebi, romelic dafuZnebulia eqimTa gulisxmierebasa da SemoqmedebiT
damokidebulebaze am dargis mimarT.
saqarTvelos bavSvTa kardiologTa
asociacia saqvelmoqmedo aqciebi
1992wlidan 1998 wlamde mimdinareobda periodulad mosaxleobis humanitaruli gasinjvebi. sul 1998 wlidan socialuri pediatriis
fond- Tan erTad daiwyo saqvelmoqmedo aqciebi. aqciebSi monawileoben: gamoCenili qarTveli
pediatrebi. mimdinareobs avadmyofTa labora
toriuli da instrumentuli kvleva da sxva.
urigdebaT medikamentebi. CautardaT ramdenime
aTeuli saswrafo operacia. aTobiT avadmyofs
Cautarda ufaso gamokvleva da mkurnaloba sxvadasxva wamyvan klinikebSi.
07.01.98-07. 02. 99ww. Tbilisi, gaisinja 9200 bav Svi.
23.24.01.99w. aRmosavleT saqarTvelo. centri q. Telavi. gaisinja 3500-ze meti bavSvi. 12-13-14. 02. 99
Tbilisi televiziis muSakTa Tvis Ria karis dRe;
gaisinja 100-mde bavSvi da daurigdaT medikamentebi. dedaTa da bavSvTa sadiagnostiko centrSi da agreTve qalaqis sxvadasxva poliklinikebSi Camoyalibda maRalkvalificiur profesor-maswavlebelTa ufaso konsultaciebi kviraSi erTjer. qalaqis wamyvan pediatriul klinikebSi
tardeba maRalkvalificiur profesor-maswavlebel Taufaso konsultaciebi TveSi erTjer. aqciebSi sxvadasxva profiliT monawileobdnen:
1. kanisa da venseneulebaTa instituti
2. parazitologiis samecniero-kvleviTi instituti da sxv. dawyebulia munisa da tilis
sawinaaRmdego profilaqtikuri RonisZiebebi
damkurnalobis etapi. aseve darigdeba Sesabamisi medikamentebi. daibeWda da gavrcelda munisa da tilis sawinaaRmdego Sesabamisi ufaso samaxsovroebi.
12-13-14.03.99w. eqspedicia foTsa da abaSaSi. 13. 03.
99w. q. foTi,gaisinja 950 bavSvi. daurigdaT metikamentebi.
13-14.03.99w. q. abaSa da abaSis raioni (s. qedisi,
s. marani da sxv.)
29-30. 01-07. 08. 99w. gaisinja 4400 bavSvi,daurigdaT medikamentebi.
23-24-25. 08. 99 w. Catarda ufaso laboratoriuli da instrumentuli kvleva. q. xobi da q. zugdi daurigdaT munisa da tilis sawinaaRmdego wamlebi.
04.04.99w. eqspedicia fasanaurSi kompleqsur ad
gaisinja 400-ze meti bavSvi.
07.05.99w. eqspedicia guriis regionSi. q. lan CxuTi CautardaT ufaso laboratoriuli da instrumentuli kvleva, daurigdaT medikamentebi.
18.05.99w. Catarda gasinjvebi q. rusTavSi (gaisinja 250-ze meti bavSvi, darigda medikamentebi).
22. 06. 99w. Catarda gasinjvebi sagarejoSi (gaisinjda 250-ze meti bavSvi,darigda medikamentebi).
13-14.08.99 w Camoxatauri (gaisinja 1500-mde bavSvi).
15.08.99 w. baxmaro (gaisinja 2000-ze meti bavSvidamsvenebeli) zRvis donidan 2050m.
16.08.99w. eqspediciagadavidabaxmarodan aWaris maRalmTian raionebSi (sul gaisinja 750-ze meti bavSvi) zRvis donidan 2300-2400m.
17.09.99 w. Catardakompleqsuri gamokvlevebi Tbilisis upatrono bavSvTa saxlSi.
16.10.99w. Catarda gasinjvebi duSeTSi (gaisinja
200-mde bavSvi, darigda medikamentebi).
2000 weli
26.02.2000 w. q. gori gaisinja 500-ze meti bavSvi,
darigda medikamentebi
23.03.200 w. axalgori, gaisinja 30 bavSvi.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
01.04.2000 w. marneulis r-ni sof. weraqvi gakeTda sisxlis saerTo analizi, instrumentuli gamokvlevebi - eqoskopia, encefalograma da sxva.
sul gaisinja 1500 bavSvi da momvleli.
15.04.2000. w. gurjaani kompleqsuri gasinjvebi,
gaisinja 1200-mde bavSvi darigda medikamentebi.
29.04.2000 w. q. rusTavi (kostavas #6) gaisinja
300-mde bavSvi.
05-06-07. 2000 w. gasinjulia avWalis koloni is
bavSvebi.
20.07-28.07. 2000 w. wyneTis bavSvTa saxlSi gasinjulia 60 bavSvi.
21-22-23.-7. 2000w. abaSis r-ni sof. sakieTisa da samtrediis r-nis aRsazrdelTa skolis bavSvTa gasinjvebi.
7-8.08. 2000 w. baxmaro-buSumi gaisinja 1925
bavSvi.
2001 w.
15.03. 2001 w. gaisinja da kompleqsuri gamokvleva Cautarda rusTavis azotis qarxnis TanamSromelTa bavSvebs.
23.06.2001w. gaisinja da kompleqsuri gamokv levaCautarda rusTavis azotis qarxnis TanamSromelTa bavSvebs.
14-15-16. 09. 2001w. baRdadis r-ni sof. sairme, wiTelxevi, roxi, II obCa, xani, zegani, saqraula. gaisinja 2500 bavSvi.
2002 weli
10.03. 2002 w. axalgori gaisinja 250 bavSvi.
20-04. 2002wl. siRnaRis r-ni gaisinja 450 bavSvi
23-24-25-26. 2002w. xulo (aWara) sapatriarqos- Tan
erTad gaisinja 600 bavSvi da 100 mozrdili.
27-28-29. 06. 2002w. q. Tbilisi 20 mozrdilTa poliklinika, 10 bavSvTa poliklinika, 121 bavSv Tapoliklinika gaisinja 400 bavSvi.
16-17-18-19. 07. 2002w. kodoris xeoba (afxazeTi) gaisinja 250 bavSvi.
3-4-5-6. 2002w. mTa-TuSeTi,diklo,omalo,Senaqo, gaisinja 200 bavSvi.
2003 weli
5. 03. 2003w. samcxe-javaxeTi gaisinja 1250 bavSvi.
17.04. 2003w. werovani gaisinja 450 bavSvi.
20.05. 2003w. borjomi gaisinja 870 bavSvi.
25.06. 2003w. mTa-TuSeTi gaisinja 320 bavSvi.
30.07. 2003w. baxmaro gaisinja 630 bavSvi.
20.08. 2003 w. zestafoni gaisinja 210 bavSvi.
7.09. 2003 w. zugdidi gaisinja 290 bavSvi.
15.10. 2003 w. raWa gaisinja 170 bavSvi.
18. 10. 2003 w. dmanisi gaisinja 180 bavSvi.
2004 weli
marti-aprili-maisi: kaspi, gurjaani, Telavi, axmeta, lagodexi, siRnaRi, bodbe, aspinZa, axalcixe, borjomi,Tbilisi,zestafoni,xaragauli,WiaTura gaisinja 1728 bavSvi. socialuri pediatriis
dacvis fondis mier saqarTvelos sapatriarqos
TanadgomiT saqarTvelos sxvadasxva regionebSi: zugdidi,xulo,xelvaCauri,qeda, lanCxuTi, ozurgeTi, ingiri _ Catarda saqvelmoqmedo aqciebi, sadac gaisinja, Sesabamisi kvalificiuri samedicino konsultacia gaewia da medikamentebi
daurigda 2400 bavSvs.
2014 weli
7
2005weli
mrneulis regionSi,gaisinja 700 bavSvi da 800
mozrdili.
18 ivlisi kaspi 450 bavSvi.
8 oqtomberi mcxeTis raioni 300 bavSvi.
14-15-16 oqtomberi lentexi 850 bavSvi da 200 mozardi.
2006 weli
2006 wlis 18 Tebervals klinikaSi Catarda Ria
karis dRe. gaisinja mxatvarTa kavSiris 20 ojaxi. martSi Ria karis dRe. gaisinja ltolvilTa
100-ze meti bavSvi.
aprilSi saguramoSi elCebis monawileobiT Catarda aqcia.
31 maiss q. rusTavSi gaisinja 450 bavSvi.
1-2 ivniss Tssu-Si Catarda Ria karis dRe. gaisinja 400 bavSvi.
maT CautardaT konsultacia da kliniko laboratoriuli gamokvlevebi.
9-10 ivniss kaspis raionSi Catarda gasvliTi gasinjvebi. (gaisinja 300 bavSvi.
1 ivliss cxinvalis raionSi omSi monawileTa
500 bavSvi gaisinja. seqtember-oqtomberSi gaisinja 120 bavSvi.
noemberSi gaisinja JurnalistTa 100-200 ojaxi.
2007 weli
marneuli. ufaso konsultacia Cautarda 110 bavSvs. gamovlindnen sqolioziT daavadebuli bavSvebi. gadaecaT espanderebi da meToduri rekomendaciebi samkurnalo fizkulturis Sesaxeb.
duSeTi. kansultacia Cautarda 280 bavSvs.
axaSeni. kansultacia Cautarda 85 bavSvs.
_ bavSvTa kardiologia gaisinja 400 bavSvi. maT
CautardaT konsultacia da klinikolaboratoriuli gamokvlevebi. 9-10 ivniss kaspis raionSi Catarda gasvliTi gasinjvebi. (gaisinja 300 bavSvi.
1 ivliss cxinvalis raionSi omSi monawileTa
500 bavSvi gaisinja. seqtember-oqtomberSi gaisinja 120 bavSvi.
noemberSi gaisinja JurnalistTa 100-200 ojaxi.
2008 weli
1 ivnisi – Ria karis DdRe (gaisinja 200 bavSvi)
2 ivnisi Teddy bear (gaisinja 300 bavSvi)
14 ivnis axmeta (qaqucoba - gaisinja 450 bavSvi,
romelTac CautardaT Semdegi gamokvlevebi muclis Rrus eqoskopia,ekg da sxva. darigda Sesabamis medikametebi
27 ivnisi – saqarTvelos seqciis aRdgena
20 agvisto – Stop Russia/ igoeTis aqcia
1 seqtemberi – Stop Russia/ Tbilisi jaWvis aqcia
4 oqtomberi Ria karis DdRe konsultacia, gamokvlevebi: muclis Rrus eqoskopia, ekg da sxva.
Sedga mxatvrebis da xelvnebis moRvaweebis master-klasi bavSvebisTvis
6 dekemberi bergmanis klinikaSi ufasod gaisinja 110 bavSvi, romelTac CautardaT Semdegi gamokvlevebi muclis Rrus eqoskopia,ekg da sxva. darigda Sesabamis medikametebi
13.06.2009 xaSuri gaisinja 750 bavSvi
26.12.2009 barisaxo gaisinja 80 bavSvi
2010 weli
4 ivlisi – Ria karis omSi daRupulTa ojaxis wevrebi (gaisinja 50 bavSvi)
8
10 ivlisi – karaleTi. gaisinja 200 bavSvi
da daurigdaT medikamentebi.
4 noemberi – wminda keTilmsaxuri mefe Tamaris
skola pansionis bavSvebi. gaisinja 50 bavSvi.
3-4 dekemberi – gaisinja sporcmeni 400 bavSvi.
2011 weli
1 ivnisi _ gaisinja 200 bavSvi.
24 dekemberi – gaisinja 200 bavSvi.
2012 weli
1 ivnisi – gaisinja 250 bavSvi
27.07 _ Telavi, 11.08 _ karaleTi
22 dekemberi – gaisinja 250 bavSvi
2013 weli
1-4 ivnisi – Tbilisi, baTumi, gori, Telavi _
gaisinja 1250 bavSvi
17-21 dekemberi – Tbilisi _ gaisinja 350 bavSvi
dRemde aqciebSi sul gaisinja 219 302 bavSvi da
aTasobiT xanSiSesuli. saqvelmoqmedo aqciebi grZeldeba.
bavSvTa kardiologiuri asociaciis mier
Catarebulia konferenciebi da simpoziumebi:
1992 w. I bavSvTa kardiologTa konferencia. I
konferencia `CvenTan erTad irwmune ukeTesi momavlis realoba~
01.VI. 99
II konferencia `janmrTeli bavSvi mSvidobiani
kavkasia~
25.XII. 99 III konferencia `dRevandeli ekonomikuri mimarTulebani pediatriaSi da misi perspeqtiva~ XXI saukunis pediatria _ invalidobis profilaqtikis medicinad unda iqces.
01. VI. 2000 IVkonferencia `Canasaxidan bavSvis
ufleba unda iyos daculi~
27.III. 2001 Sexvedra saxalxo damcvelis ofisSi `arasrulwlovani damnaSaveebi, maTi uflebebi da realoba~
01. 06. 2001 V (XIX) konferencia `miZRvnili bavSvTa dacvissaerTaSorisodRisadmi~
30.03. 99, 01.06. 2000, 01.06. 2001
`bavSvTa mkurnaloba XXI saukuneSi~ simpoziumi 1, #2, #5
23.04.99.01. 06. 2000
`bavSvTa kveba XXI saukuneSi~ simpoziumi #1,
#2. 20. 05. 99. 01. 06. 2000
`orTopediuli skola~
simpoziumi #1, #2
17. 12. 99
`mukovis cidozis diagnostikisa da mkurnalobis sakiTxebi~
01. 06. 2000
axalgazrda pediatrTa XVIII konferencia
28. 02. 2001
erToblivi samecniero konferencia `respiratorul daavadebaTa Terapiis aqtualuri sakiTxebi
pediatriaSi~.
01. 06. 2001
`Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~
simpoziumi #1
01. 06. 2001
`bavSvi, mozardi da ojaxuri Zaladoba~
,fdidsf rfhlbjkjubf
simpoziumi #1
01. 06. 2001 `Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos
daculi~
simpoziumi #1
13. 02. 2002 `adamianis genomis proeqti~
10. 03. 2002 axalgori,matonizirebuli sasmeli `lomisis~ prezentacia.
6. 11. 2002 saerTaSoriso konferencia Temaze: `mukovis cidoziT da nivTierebaTa cvlis
konstituciuri moSlilobiT daavadebulTa samedicino da socialuri problemebi~.
7. 11. 2002 saerTaSorisoko nferencia Temaze:
`Tandayolili infeqciebis Tanamedrove apeqtebi~.
4. 04. 2003
pediatriis aqtualuri sakiTxebi. IX konferencia.
1. 06. 2003
I internet-konferencia (X samecniero-praqtikuli konferencia) socialuri pediatriis
dacvis fondi ufasod uSvebs da arigebs gazeTs `socialuri pediatria~ da Jurnals `socialuri pediatria~ (Suqdeba socialuri, samedicino, pedagogiuri, fsiqologiuri, fsiqiatriuli, religiuri da sxva aqtualuri da problemuri sakiTxebi)
19. 12. 2003 saqarTvelos bavSvTa kardiologTa II kongresi.
1. 06. 2004. II saerTaSoriso internet-konferencia. pediatriis aqtualuri sakiTxebi
22. 10. 2004. konferencia Temaze: `pediatriis aqtualuri sakiTxebi~, romelic eZRvneboda
socialuri pediatriis prezidentis, genetikosis viqtor moroSkinis naTel xsovnas.
1. 06. 2005 pediatriis aqtualuri sakiTxebi
XIV konferencia.
9. 09. 2005 Tbilisi, merioti II saerTaSoriso konferencia `janmrTeli bavSvi mSvidobiani kavkasia~.
2006w. 1 ivnisi socialuri pediatris dacvis fondis konferencia. dekemberSi axalgazrda pediatrTa ligis eqim specialistTa XXIII kongresi.
31.05. 2007 bavSvTa kardiologiis III kongresi.
7.12. 2007 spdf me-17 konferencia.
07.10.08. konferencia `bavSvis da mozardis~
kardiologiuri seqcia (Tbilisi).
20.12.08 socialuri pediatriis dacvis fondis da ESMNS erToblivi meore konferencia
(Tbilisi).
12.06.2009 socialuri pediatriis dacvis
fondis XX konferencia
18.12.2009 socialuri pediatriis dacvis
fondis XXI konferencia
01.06.10 walkis XXII da saqarTvelos eqTanTa II konferencia.
03.12.10 profesor i. kvaWaZis 85 wlisadmi saiubileo konferencia.
01.06.2011 socialuri pediatriis dacvis
fondis XXVI konferencia
23.12.2011 socialuri pediatriis dacvis
fondis XXVII konferencia
01.06.2012 bavSvTa kardiologTa IV kongresi
21-22.12.2012 socialuri pediatriis dacvis
fondis XXIX konferencia
01-04.06.13 spdf-is XXX konferencia.
17-21.12.13 spdf-is XXXI konferencia.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
9
Georgian Pediatric Cardiology Associa tion
GPCA was founded on the base of TSMU pediatric clinics in 1992 and was registered in 1999. Association was founded by five persons according to Georgian Civil Codex Regulation in 1997. Association work is not limited, has independent balance in Georgian and foreign banks. Main goals
of this association is early diagnostics of diseases like – Rheumatic and None-Rheumatic Cardiovascular diseases, heart
ischemic diseases, myocardial infarction, different cardiomyopathy diseases, children hypertensions, Athlete’s
Heart and etc. Also, one of the main goals of GPCA is to help
all young people who are interested in Pediatric Cardiology.
Association works include bloodless instrumental research
like – ECG in 15 inclinations, PCG– during load, electric
velometry, capillaroscopy, rheography, echocardiography and
others, research ofimmunological and genetic markers.
Members of Association can be lawyers who share the goals
and main principles of work. Members of GPCA have determined rights and duties: to participate in governing of Association and various projects, use the consultations and recommendations of Association, get financial support from Association funds and leave Association. The governing system of Association is represented by general meeting of the
members which is held once in a year. Each member has one
vote. These charters are in action after registration. So, this
association has important duties and function, which is stimulated by doctor’s sensitiveness and creative work in this field.
GEORGIAN PEDIATRIC CARDIOLOGy
ASSOCIATION CHARITy ACTIVITIES
From 1992 to 1998 GPCA was periodically holding humanitarian examinations. From 1998 with the help of Social Pediatrics
Protection Fund started charity activities, in which Georgian pediatrists were participating. Activities included: Instrumental and
laboratory research of patients in different regions of Georgia, Medical gifts, several funded emergency operations.
07.01.98 – 07.02.99 Tbilisi, - over 9200 children were examined.
23-24.01.99 East Georgia, - over 3500 children were examined.
12-13-14.02.99 Tbilisi, - over 100 children were examined and
gifted medicines. Free consultations by professors were held by
Mother and Child Diagnostic Centre and other hospitals once a
week, consultations in leading pediatric clinics of the city once
in a month. In these activities were also participating: 1. Institute
of skin and vein 2.Scientific Institute of Parasitology and others.
12-13-14.03.99 expedition in Poti and Abasha (Qedisi,
Marani and other), - 950 children were examined and gifted medicines.
29-30. 01-07.08.99 – 4400 children were examined and
gifted medicines.
23-24-25.08.99 Khobiand Zugdidi, - Free instrumental and
laboratory examinations were funded. Also medicines
against louse and itch were given.
04.04.99 - Expedition in Pasanauri – over 400 children were
examined.
07.05.99 – Expedition in Lanchkhuti – Free instrumental and
laboratory examinations were held and medicines were gifted.
18.05.99 Rustavi, - 250 children were examined and gifted medicines.
22.06.99 Sagarejo, - 250 children were examined and gifted medicines.
13-14.08.99 Chokhatauri, - over 1500 children were examined.
15.08.99 Bakhmaro, - over 2000 children were examined.
16.08.99 Adjara high-mountain regions, - over 750 children were examined.
2014 weli
17.08.99 Tbilisi, – Examinations in Homeless children house.
16.10.99 Dusheti region, - over 200 children were examined and gifted medicines.
2000.
26.02.2000 Gori, - over 500 children were examined. Different medicines were given out.
23.03.2000 Axalgori, - 30 children were examined.
01.04.2000 Marneuli region (Werakvi), - General blood
analysis, instrumental examinations – echoscopy, encephalography were done. Over 1500 children were examined.
15.04.2000 Gurjaani, - 1200 children were examined, medicines were given out.
29.04.2000 Rustavi, - 300 children were examined.
05.06.2000 – Children from Avchala colony were examined.
20-28.07.2000 – Children in Tskhneti Orphanage were examined.
21-22-23.07.2000 – Examinations in Abasha and Samtredia region.
7-8.08. 2000, Bakhmaro-Beshumi – 1925 children were
examined.
2001.
15.03.2001. Children of employees of Rustavi Nitrogen
Factory were examined.
23.06.2001. Children of employees of Rustavi Nitrogen
Factory were examined.
14-15-16.09.2001 Baghdati region (Sairme, Witelkhevi,
Rokhi, Ochba, Xani, Zegani,Saqraula) – over 2500 children
were examined.
2002.
10.03.2002 Axalgori, - 250 children were examined.
20-04.2002 Sighnaghi, - 450 children examined.
23-24-25-26.05.2002 Khulo, - 600 children and 100
adults were examined with the help of Patriarchy.
27-28-29.06.2002 Tbilisi, - 400 children were examined
in different Hospitals.
16-17-18-19.07.2002 KodorisKheoba, - 250 children
were treated.
3-4-5-6.08.2000 Tusheti (Dikolo,Omalo,Shenaqo) – 200
children were treated.
2003.
05.03.2003 Samtskhe-Javakheti, - 1250 children were examined.
17.04.2003 Werovani, - 450 children were examined.
20.05.2003 Borjomi, - 870 children were examined.
25.06.2003 Mta-Tusheti, - 320 children were examined.
30.07.2003 Bakhmaro, - 630 children were examined.
20.08.2003 Zestaponi, - 210 children were examined.
07.09.2003 Racha, - 170 children were examined.
18.102003 Dmanisi, - 180 children were examined.
2004.
March, April, May – Kaspi, Gurjaani, Telavi, Akhmeta,
Lagodekhi, Sighnaghi, Bodbe, Aspindza, Axaltsikhe, Borjomi, Tbilisi, Zestaponi, Kharagauli, Chiatura – over 1728 children were examined. In different regions (Zugdidi, Khulo,
Khelvacharui, Qeda, Lanchkhuti, OzurgetiIngiri), SPPF
held charity activities with the help of Patriarchy – over 2400
children were examined and medicines were given out.
2005.
Marneuli region – 700 children and 80 adults were examined.
18th of July, Kaspi – 450 children were examined.
8th of October, Mtskheta – 300 children were examined.
10
14-15-16th of October, Lentekhi – 850 children and 250
adults were examined.
2006.
18th of February –20 Painter Union families were examined.
March – over 100 refugee children were examined.
April – Charity activities were held by ambassadors in Guria.
31th of May – 450 children were examined in Rustavi.
1-2th of June - Open door day in TSMU, 400 children were
examined. They were held free consultations and laboratory examinations.
9-10th of June, Kaspi - 300 children were examined.
1th of July, Ckhinvali region – 500 children of war participants were examined. In September-October – 120 children.
In November – over 200 of Journalist’s families were examined.
2007.
Marneuli – Free consultations for 100 children. Childrens
with Scoliosis were shown. They got espander gifts and were
recommended how to treat scoliosis.
Dusheti – 250 children were examined.
Akhalsheni–85 children were held consultations.
9-10th of June, Kaspi – 300 children were examined.
1th of July, Ckhinvali region – 500 children of war participants were examined. In September-October – 120 children.
In November – over 200 of Journalist’s families were examined.
2008.
1st of June – Open door day (200 children were examined).
2nd of June – Teddy bear (300 children examined).
14th of June, Akhmeta (QaQucoba) - 450 children were
examined and gifted medicines. Also examinations like
echoscopy of abdominal cavity and ECG were held.
27th of June – restoration of Georgian Section.
20th of August - STOP RUSSIA (meeting at Igoeti)
1st of September, Tbilisi – STOP RUSSIA (meeting of chain)
4th of October – free consultations and examinations.
Painters and artists master classes were held.
6th of December – 110 children were examined in Bergman
Clinics with echoscopy of abdominal cavity, ECG and other.
2009.
13.06.2009, Khashuri – 750 children were examined.
26.12.2009, Barisakho – 80 children were examined.
2010.
4th of July – Open door day for family members of war
victims (50 children were examined).
10th of July, Karaleti – 200 children were examined and
medicines were given out.
4th of November – St. King Tamar orphanage children were
examined.
3-4th of December, Tbilisi– 400 sportsmen children
were examined.
2011.
1st of June, Tbilisi – 200 children were examined.
24th of December, Tbilisi – 200 children were examined.
2012.
1st of June ,Tbilisi – 350 children were examined.
22th of December, Tbilisi – 250 children were examined.
Till today over 93 727 children were examined and thousands of old people. Charity activities continue.
2013
1-4.06.2013. Tbilisi,Batumi,Gori,Telavi– 1250 children
were examined.
,fdidsf rfhlbjkjubf
17-21.12.2013. Tbilisi – 350 children were examined.
Till today over 219 302 children were examined and thousands of old people. Charity activities continue.
SIMPOSIUMS AND CONFERENCES HELD By GEORGIAN PEDIATRIC CARDIOLOGy ASSOCIATION:
1992. First pediatric cardiology conference – “believe
the reality of better future”.
01.06.1999. II conference – “Healthy child & peaceful Caucasus”.
25.12.1999. III conference – “Today’s economic directions
in pediatric and its perspective”. XXI century Pediatrics should
be the start of invalid prophylaxis.
01.06.2000. IV conference – “Child must have right to be
protected since embryo”.
27.03.2001. Meeting in ombudsman’s office – “Under aged
criminals, their rights and reality”.
01.06.2001. V conference dedicated to Children Protection National Day.
32.03.1999. 01.06.2000. 01.06.2001
“Child treatment in XXI century”
23.04.1999. 01.06.2000
“Child treatment in XXI century”
“Orthopedic school”
17.12.1999. Mucoviszidose treatment and diagnostics.
01.06.2000. Young Pediatrists XVIII conference.
28.02.2001. Urgent questions of Therapy of respiratory diseases in pediatrics.
01.06.2001. “Child has right to be protected since embryo”.
01.06.2001. “Child, adult and family violence”.
13.02.2002. “Human genome project”.
10.03.2002. Akhalgori, - Presentationof toner drink “Lomisi”.
06.11.2002. National Conference: Medical and social problems of people who suffer from mucoviszidose and metabolism disorder.
07.11.2002. “Contemporary aspects of inborn diseases”.
04.04.2003. “Urgent pediatric questions” (IX conference).
01.06.2003. Internet conference (X conference) – Social Pediatrics Protection Fund gave out journals and magazines called
“Social Pediatrics” (In which is written about social, medical,
pedagogic, psychological, religious and other urgent problems).
19.12.2003. Second Georgian Cardiology Congress.
22.10.2004. “Urgent Pediatric questions” dedicated to SPPF
president, Victor Moroshkin.
01.06.2004. Second National Internet Conference.
01.06.2005. Urgent Pediatric questions.
09.09.2005. Tbilisi Marriot, - Second National Conference
“Healthy child & Peaceful Caucasus”.
1st of June, 2006. – SPPF conference. XXIII Congress of
Young Pediatrists League.
31.05.2007. III congress of Pediatric Cardiology.
07.12.2007. SPDF XVII conference.
07.10.2008. Conference – “Section of child and adult”.
20.12.2008. SPPF and ESMNS second conference.
12.06.2009. SPPF XX conference.
01.06.10. Second conference of Georgian surgeons and
XXII conference of Tsalka.
03.12.2010. Conference dedicated to I. Kvachadze 85th
anniversary.
01.06.2011. SPPF XXVI conference.
23-24.12.2011. SPPF XXVII conference.
01.06.2012. IV congress of Pediatric Cardiology. SPPF
XXVIII conference.
21-22.12.2012. SPPF XXIX conference
1-4.06.2013. SPPF XXX conference
17-21.12.2013. SPPF XXXI conference
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
11
originaluri statiebi
da samecniero aqtiobani
kardiologia
imunomodulatorebis roli Tanamedrove kardiologiaSi da
maTi gamoyenebis SesaZleblobani bavSvTa da mozardTa asakSi
(literaturuli mimoxilva)
g. CaxunaSvili, n. jobava
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia)
imunuri reaqtiulobis mudmivi adaptaciuri cvlileba warmoadgens cvlad garesamyaroSi
organizmis sicocxlis unarianobis ZiriTad safuZvels. cnobilia, rom imunur sistemas garkveuli biologiuri riTmi axasiaTebs. asakis mixedviT (bavSvoba, orsuloba, xandazmuloba
da a.S.) xdeba imunuri meqanizmebis arsebiTi fiziologiuri
cvlilebebi. organizmis antiinfeqciuri rezistentobis parametrebi dRe-Ramis ganmavlobaSic ki meryeobs. magaliTad fagocitozis done ufro maRalia
dRisiT da saRamos, yvelaze dabali RamiT da diliT, limfocitebis maqsimaluri maCvenebeli dafiqsirebulia 24 saaTze,
dabali ki gaRviZebisas. analogiuri tendenciaa antisxeulebisa da imunoglobulinebis gamomuSavebis TvalsazrisiT da
sxva.
Seswavlilia imunuri sistemis sezonuri riTmic. bavSvebSi
zamTarSi xdeba T-limfocitebis, IgG, IgM-is da B ujredebis
maqsimaluri aqtivacia. zafxulze aRiniSnba imunitetis T sistemis daTrgunva, B-limfocitebis da IgM-is Semcireba da SenarCunebulia IgG-s sakmarisad
maRali maCvenebeli. zafxulSi
aRiniSneba T-sistemis aqtivacia da IgG da B ujredebis donis daqveiTeba. Semodgomaze registrirebulia yvela dacviTi
meqanizmebis mobilizacia (garda T-supresorebis, IgM da IgG).
zemoaRniSnuli miuTiTebs, rom
2014 weli
zafxulSi, Semodgomaze da zamTarSi imunuri sistemis erTi
rgolis dasusteba kompensirdeba sxvaTa aqtivaciiT. mxolod
gazafxulzea imunuri sistema
daTrgunuli (garda IgG donisa),
rac bavSvis imunuri sistemis
umwifrobiT unda aixsnas. msgavsi tendencia aRiniSneba antiinfeqciuri rezistentobis humoruli faqtorebis dinamikasTan
dakavSirebiT. mecnierTa amocanaa yovelive zemoaRniSnulis
gaTvaliswineba daavadebaTa prevenciasa da mkurnalobaSi.
bavSvis imunur sistemas, Casaxvidan dawyebuli, axasiaTebs mTeli rigi imunomorfologiuri
Taviseburebani, romelic Sesabamisad realizdeba imunur reaqciaSi. imunokoreqciis efeqturoba damokidebulia organizmis
imunuri reaqtiulobis cvlilebasTan.
imunuri sistema Casaxvidanve
iwyevs diferencirebas. Timusi
mucladyofnis me-2 Tveze iwyebs
da 3 TvisaTvis ukve formirebulia. limfuri kvanZebis Casaxva
xdeba me-4 Tveze da maTi saboloo formireba xdeba postnatalur periodSi. Rerovani ujredebi Cndebian embriogenezis me3, me-8 kviraze. Tavdapirvelad
isini warmoqmnian RviZlSi, mogvianebiT ki Zvlis tvinSi. limfocitebi pirvelad aRmoCenilia
me-9 kviraze TimusSi, 12-15 kviraze elenTaSi, sisxlSi limfocitebis msgavsi ujredebi Cndebian 8-10 kviraze. IgM-is sinTezi
iwyeba me-11 kviraze, xolo IgG-s
– 22-e kviraze, aqedan 90% jer kidev dediseulia. komplementuri
sistemis Camoyalibeba saTaves
me-8 kviraze iRebs, xolo ujreduli da araspecifiuri rezistentobis humoruli faqtorebi vlindeba adreul ontogenezSi. T-damokidebul imunuri
reaqciebis dros pirveli vlindeba antitransplantaturi (me13 kvira) reaqcia. Senelebuli
ti pis hi permgrZnobelobiTi reaqcia mniSvnelovnad gvian lokalizdeba, nayofSi cotaa plazmuri ujredebis raodenobac,
romelTac uSualod SeuZliaT
antisxeulebis sinTezi. B ujredebis gavlena T limfocitebze
da makrofagebze Zalian SezRudulia, Zlieria qorionuli gonadotropinis, a-fetoproteinis
da a2-globulinis roli: mucladyofnis inficirebis dros
aRiniSneba imunuri sistemis naadrevi aqtivacia. adgilobrivi
imuniteti ontogenezSi TiTqmis
ganuviTarebelia.
axalSobilis pasiuri imunitetis Taviseburebas aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi
mxareebi. dedisagan IgM-is miuRebloba amcirebs eriTrocitul antigenebTan konfliqtis
risks, meore mxriv, xdeba gramuaryofiTi baqteriebis winaaRmdeg dabali dacviTunarianobis
inducireba.
dabadebisas axalSobils aReniSneba fiziologiuri leikocitozi (12-15 • 109/l, romelTa
Soris 35% limfocitebia. maTgan naxevarze mets Seadgenen T-
12
limfocitebi (helperebi 60%, supresorebi 40%). B-ujredebis
raodenobac momatebulia, maT gaaCniaT IgM da IgG receptorebi.
IgA da IgE Wiplaris sisxlSi iSviaTad, xolo IgD saerTod ar
gvxvdeba. IgM-is zomaze metad
momateba mucladyofnis inficirebis mimaniSnebelia. IgG done
umniSvneloa dabadebisas da 78 wlamde TandaTan imatebs. matebis dinamika ufro maRalia
xelovnur kvebaze myof bavSvebSi, rac zrdis alergiul-ti piuri daavadebebis risks.
unda aRiniSnos, rom bavSvis
cxovrebaSi gamoiyofa ramodenime kritikuli periodi, roca imunuri sistema da mTeli organizmi SedarebiT sustia, esenia:
axalSobiloba, 3-6 Tvis, 2 wlis,
4-6 wlis, 12-14 wlis asaki. axalSobilobis periodSi aRiniSneba Zlieri supresoruli gavlena, dediseuli pasiuri humoruli
imuniteti, T-limfocitebis funqciuri disbalansi. 3-6 Tvis asakisaTvis sustdeba pasiuri humoruli imuniteti. kvlav SenarCunebulia imunuri reaqciis supresoruli mimarTuleba. me-2
wlisaTvis SenarCunebulia imunuri pasuxis pirveladi xasiaTi. supresoruli mimarTuleba
icvleba helperuliT. adgilobrivi imunitetis sistema ganuviTa re be lia. bav S ve bi xSi rad
avaddebian mwvave respiratoruli virusuli infeqciebiT. 46 wlis asakSi IgG-s da IgM-is
saSualo koncentracia, IgA-sagan
gansxvavebiT, utoldeba mozrdilebi-sas, xolo IgE-s koncentracia aRwevs maqsimums. am asakSi
xSiria atopuri, parazituli da
imunokompleqsuri daavadebebi.
mexuTe kritikuli periodia 1315 weli, swrafi zrda da sasqeso hormonebis sekreciis mateba,
iwvevs ujreduli imunitetis
daqveiTebas da humoruli imunitetis stimulacias.
arsebobs monacemebi imunur
re aq ti u lo ba sa da sis x lis
jgufs Soris kavSirze. sxvdasxva paTologiuri procesebis
dros
sis x lis
sxva das x va
jgufs SeuZlia imunuri reaqtiulobis diferencirebuli markireba. iqmneba STabeWdileba,
rom A (II) jgufis dros sxvadasxva daavadebis ganviTarebis
,fdidsf rfhlbjkjubf
riski ufro maRalia, magram es
mTlad ase ar aris da ufro
ukavSirdeba populaciaSi am
jgufis sisxlis mtarebelTa maRal xvedriT wils. magram arc
imis uaryofa SeiZleba, rom arsebobs garkveuli damokidebuleba sisxlis genetikuri markerebis mtarebelsa da ucxo antigenis mimarT imunopaTologiuri reaqciis xasiaTs Soris,
rac gavlenas axdens paTologiuri procesis ganviTarebaze da
mkurnalobis efeqturobaze. imunuri modulacia gulisxmobs
imunuri statusis daqveiTebuli
maCveneblebis stimulacias da
momatebulis daqveiTebas anu
koreqcias. ZiriTadad arsebobs
imunokoreqciis 4 mimarTuleba:
1. imunokoreqcia hormonebiTa
da imunuri sistemis mediatorebiT (Timuri faqtorebi, mielopeptidebi, interferoni, interleikini, limfocit-makrofagis urTierTmoqmedebis faqtori da
sxva).
2. imunuri inJineria (imunuri
organoebis da qsovilebis gadanergva: (Zvlis tvini, Timusi, sxvadsxva klasis imunoglobulinebis da plazmis Seyvana da
sxva).
3. bunebrivi warmoSobis imunostimulatorebiT koreqcia
(vaqcinebi, li popolisaqaridebi
da a.S. agreTve sinTezuri preparatebiT (levamizoli, diucifoni, izoprenazini da sxva).
4. lazeruli da ultrabgeri Ti das xi ve bis ga mo ye ne ba,
plazmaferezi, sxva meTodebi.
imunomodulatorebis raodenoba sadReisod 200 dasaxelebaze metia da kvlav izrdeba. isini efeqtis mixedviT SeiZleba
davyoT imunorestavratorebad
(interferoni), imunostimulatorebad (taqtivini), imunosupresorebad (kortikosteroidebi) da
a.S. amas SeiZleba davamatoT aseve fizikuri zemoqmedeba – ultragbera, magnituri veli, sinaTlis sxivi da a.S. zogierTi avtori (В. И. Литвинов, И. В. Рубцов,
1980) amgvar zemoqmedebas moixsenieben, rogorc `imunoTerapias”.
imunotropuli nivTierebebi
klinikaSi rom iqnes gamoyenebuli, unda axasiaTebdes minimaluri aqtivoba, ar unda iwvevdes
ujredTa mutacias da simsivnur
gadagvarebas, organizmis sensibilizacias. amasTan iolad unda metabolizdebodes da gamoiyofodes organizmidan. sasurvelia ar iwvevdes miCvevas, miiRebodes oralurad, hqondes imunomodulaciuri Tvisebebi, warmoadgendes Cveulebriv preparats.
imunuri darRvevebi gvxvdeba
mravali daavadebis dros, maT
Soris, gul-sisxlZarRvTa sistemis daavadebis dros. revmatoiduli arTritiT daavadebulebSi imunuri sistemis mniSvnelovani darRvevebi aRiniSneba, rac
ganpirobebulia arasrulfasovani imunuri pasuxiT da imunuri kompleqsebis warmoqmniT. am
ukanasknelTa formirebaSi ZiriTad rols asrulebs revmatoiduli faqtori, romelic warmodgenilia antisxeulebiT (IgA
zogjer IgG, IgA) mimarTuli IgGs winaaRmdeg. zogjer aRiniSneba antibirTvuli antisxeulebi
(dnm-is da rnm-is winaaRmdeg) SemaerTebeli qsovilis sxvadasxva Semadgeneli nawilebis winaaRmdeg (kolageni, ujreduli
antigenebi, saxsrovani garsebi).
T-lim fo ci te bis Sem c ve lo ba
Semcirebulia sisxlSi da momatebulia saxsrovan siTxeSi.
ecema T-supresorebis da K-ujredebis done, imatebs limfocitebis citotoqsiuroba. imunoglobulinebis done sisxlSi da
sasaxsre siTxeSi momatebulia.
darRveuli imunuri reaqciis
koreqciisaTvis revmatoiduli
arTritis dros iyeneben kortikosteroidebs, levamizols, hingamins, natriumis nukleinats, Timusur preparatebs da sxva.
miokarditiT avadmyofebSi
adgili aqvs miokardiumis mimarT autoantigenebis warmoqmnas, T-limfocitebis funqciuri
aqtivobis daTrgunvas, T-limfopenias, T-supresorebis donis
daqveiTebas, imunoglobulinebis koncentraciis momatebas. miokarditebis dros etiotropuli saSualebebis garda gamoiyeneba anTebis sawinaaRmdego
da madesensibilizebuli preparatebi – salicilis mJava, indometacini, diklofenaki, antihistaminuri preparatebi. autoimunuri komponentis prevalirebis
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
SemTxvevaSi – histaglobulini,
kor ti kos te ro i de bi, ag reT ve
supresorebis stimulatorebi
(levamizoli, natriumis nukleinati).
aTerosklerozis dros aRiniSneba upiratesad imunuri sistemis T nawilis deficiti, supresoruli meqanizmebis daTrgunva, funqciurad arasrulfasovani umwifari T-limfocitebis mateba. B-limfocitebis raodenobrivi cvlilebebi umniSvneloa. aTerosklerozis mkurnalobaSic dReisaTvis rekomendirebulia Timusuri preparatebi da natriumis nukleinati.
preparatis Terapiuli efeqtis Sesafaseblad mniSvnelovania informacia optimaluri dozis, sisxlis plazmaSi misi koncentraciis da farmakologiuri
moqmedebis meqanizmis Sesaxeb.
medikamentTa umravlesobisaTvis
klinikis pirobebSi dadgenilia saSualo efeqturi doza
da koncentracia, romelic saSualebas iZleva miRebuli iqnes
sa sur ve li far ma ko lo gi u ri
moqmedeba.
yoveldRiuri praqtika gviCvenebs, rom erTi da igive samkurnalo saSualebebis efeqturoba
da organizmis amtanunarianoba
sxvadasxva avadmyofSi sxvadasxvagvaria. dadgenilia, rom umTavresad es gansxvaveba ganpirobebulia genetikuri faqtorebiT, metabolizmis determinirebuli procesebiT, recepciiT,
imunuri pasuxiT da a.S. medikamentebze arabunebrivi reaqcia
ZiriTadad gamowveulia fermentuli deficitiT da nivTierebaTa cvlis darRveviT. fermentTa sinTezi imyofeba mkacri
genetikuri kontrolis qveS. mutaciis SemTxvevaSi viTardeba
fermentopaTia, icvleba fermentis sinTezis siCqare, an sinTezirdeba ati piuri fermenti. aseTi darRvevebis magaliTia: ati piuri fsevdoqolinesTeraza,
glukozo-6-fosfatdehidrogenazas ukmarisoba, acetiltransferazebis da katalazebis ukmarisoba da sxva.
daavadebis paTogenezis gaTvaliswinebiT SesaZlebelia gamoyenebuli iqnes – imunostimulatorebi, imunomodulatorebi
an imunodepresantebi (autoimu2014 weli
nuri daavadebis dros). pirveli
imunostimulatorebi iyo vaqcinebi, Semdeg Seiqmna preparatebi,
romlebic mastimulirebel gavlenas axdenen ujreduli da humoruli imunitetis maCveneblebze. imunostimulatorebi ZiriTadad iyofa sam jgufad: 1)
mikroorganizmebis produqtebi
(bronqovaskomi, krestini, biostimi, ribomulini), 2) Timusis peptidebis eqstraqtebi (Timostimulini, taqtivini, Timomodulini),
3) qimiuri preparatebi (levamizoli, impregi, bromi pirini da
sxva).
imunofarmakologiaSi axal
horizonts xsnis imunuri pasuxis mediatorebis gamoyenebis
SesaZlebloba (interleikinebi,
interferonebi da sxva). maT
ver davarqmevT imunostimulatorebs, radgan axasiaTebT mravalmxrivi moqmedeba. amitom
uwodes imunomodulatorebi. maTi efeqti dadgenilia mravali
daavadebis dros, dawyebuli
alergiuli dermatitidan damTavrebuli simsivneebiT.
imunostimulirebeli saSualebebi gamoiyeneba morecidive
baqteriuli da virusuli infeqciebis dros, imunodepresantebi
autoimunuri daavadebebis dros,
xolo imunomodulatorebi avlenen rogorc antiinfeqciur,
ise antisimsivnur efeqts.
dReisaTvis ukve dagrovda
mo na ce me bi aTe ros k le ro zis
ganviTarebaSi imunopaTologiuri meqanizmebis monawileobis
Sesaxeb. ganixileba koncefcia,
rom es meqanizmebi moqmedeben
cnobil risk-faqorebTan sinergiulad da ganapirobeben aTerosklerozis ganviTarebas. aqedan gamomdinare, am meqanizmebze
zemoqmedebiT aTerosklerozis
mkurnalobaSi efeqtis miRweva
momavlis rezervia. mecnierTa
azriT, antigen-antisxeulis kompleqsis sisxlZarRvTa zedapirze daleqva warmoadgens pirvel nabijs sisxlZarRvis kedelSi anTebisa da paTologiuri cvlilebebis ganviTarebis
gzaze (Opie). xSiri anTebiTi cvlilebebi iwvevs arteriis SigniTa kedlis gasqelebas da daviwroebas (Albertini), xolo anTebad ubnebSi xdeba li pidebisa
da kalciumis Calageba (Zeek). si-
13
sxlZarRvTa aTerosklerozul
cvlilebebSi imunologiuri meqanizmebis monawileobas adasturebs autofsiis Sedegebic
(Col lins D. H., Goldie W.). ase Ti
cvlilebebi nanaxia axalgazrda asakSi stenokardiuli klinikis ganviTarebamde. sisxlZarRvis kedlebSi warmoiqmneba
aTerosklerozuli folaqebi
li pidebis SesamCnevi Calagebis
gareSe. mikrobuli antigenebi da
maTTan dakavSirebuli imunuri
kompleqsebi lagdebian dazianebul (anTebad) endoTelur ubnebSi da ganapirobeben aTerosklerozuli folaqebis ganviTarebas, mniSvnelovania agreTve
arteriosklerozSi ujreduli
imunuri meqanizmebis rolic.
amrigad sisxlZarRvTa kedlebis paTologiuri cvlilebebis
ganviTarebaSi imunologiuri
meqanizmebi monawileoben da
sxva faqtorebis TandarTvisas,
rogoricaa, mag.: hi perli pidemia,
aCqaeben da aZliereben aTerosklerozis ganviTarebas. gasaTvaliswinebelia, rom yoveli
adamiani imyofeba sxvadasxva
egzogenuri antigenebis zemoqmedebis qveS da maTze sapasuxo
reaqciis Sedegad sisxlZarRvTa
kedlebSi viTardeba sxvadasxva
simZimis paTologiuri cvlilebebi. hi permgrZnobeloba antigenebisadmi, romelsac Seicavs,
mag.: sigareti (Dubois E. L., Tuffanelli D. L., 1964; Bonfiglio T., Botti R.,
Hagstrom J., 1972), medikamentebi
(Harvey A., Slulman L., 1954), rZe
(Bulkley B. H., Roberts W. C., 1975),
kvercxi (Heihel R. H., Curtis E. U.,
1976) da endogenuri nivTiereba
insulini (Heihel R. H., O’Toole J. D.,
1976) ganapirobeben paTologiur
cvlilebebs sisxlZarRvebSi. B
hepatitis antigenis Semcveli
imunuri kompleqsebi aRmoCenili
iqna kvanZovani periarteriitis
dros (El-Chobarey A., Grennan D. M.,
1976). roca laparakia imunologiur meqanizmebze, igulisxmeba
ara marto humoruli an ujreduli imuniteti, aramed alternatiuli gzebis aqtivaciac, rogoricaa komplementisa da hagemanis faqtoris aqtivacia. bevria
im nivTierebaTa raodenoba, romelTa qronikul zemoqmedebas
SeuZlia ama Tu im gzis aqtivacia, rac ganapirobebs aTerosk-
14
lerozis daCqarebul ganviTarebas.
Tavis tvini aris samyaros yvelaze rTuli obieqti, maxvilgonivruli kompiuteri, romelic
normaSi organizmis imunuri
sis te mi sa gan izo li re bu lia.
magram ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi gaCnda monacemebi, romelic miuTiTebs, rom Tavis tvini Tavad aris imunitetis
umaRlesi organo (i. a. malaSxia,
1974, 2000) da mas avtonomiuri
imunuri sistema gaaCnia (Лисяный
Н. П., 1995; Сепиашвили Р. И.,
Малашхия Ю. А., 1989; Шебелев А. С.,
1984; Fontana, 1994). aRniSnuli faqti gansakuTrebuli aqtualobiT
warmoaCens nervuli da imunuri
sistemebis urTierTqmedebis sakiTxs, rogorc Teoriuli, ise
klinikuri TvalsazrisiT.
uaxlesma gamokvlevebma aCvena, rom Tav-zurg tvinis siTxe,
romelic hematoencefaluri barieris miRma imyofeba, Seicavs T
da B limfocitebs, romlebic
specialuri imunuri funqciebis
matareblebi arian da aqvT lokaluri imunuri pasuxis Camoyalibebis unari. eseni arian ZiriTadad: T-helperebi, T-supresorebi, T-amplifikatorebi, citotoqsiuri T-ujredebi, B-plazmocitebis winamorbedebi (romlebic Timus-aradamokidebul antigenze reagireben), B-imunuri
maxsovrobis ujredebi, B-supresorebi da aseve K da NK ujredebi (Малашхия Ю. А., 1991;
Цветанова Е. М., 1986).
aRmoCnda, rom liqvoris limfocitebi tolerantuli arian
nervuli qsovilis antigenebis
mimarT, maSin roca sisxlis
limfocitebi kontaqtis SemTxvevaSi maTTan imunur reaqciaSi
Sedian (Малашхия Ю. А., 1986).
liqvorSi gamovlenili iqna yvela ZiriTadi klasis imunoglobulinebi (IgM, IgA, IgG, IgD, IgE).
gaCnda monacemebi maTi tvinSi
lokaluri sinTezis Sesaxeb.
dadgenilia, rom sisxlisa da Zvlis tvinis B-ujredebis doneze arsebuli defeqti, ar exeba
Tavis tvins da iq B-limfocitebis winamorbedebi gadian imunosekreciul ujredebad diferencirebis mTel cikls. aqedan
gamomdinare savaraudoa, rom es
imunokompetenturi ujredebi
axorcieleben kontrols Tavis tvinis qsovilze da qmnian
,fdidsf rfhlbjkjubf
tvi nis
imu nur
ba ri ers
(Малашхия Ю. А., Мгеладзе М. Г.,
1974; Малашхия Ю. А., 1986). garda
amisa, imunur pasuxSi monawileoben agreTve neirologiis ujredebi: astrocidebi, oligodendrocitebi da mikroglia
(Ломакин М. С., 190; Сeпиашвили Р. И.,
Малашхия Ю. А., 1995; Shrikant P., Benveniste E. N., 1996). astrocitebTan
kontaqtis Semdeg gaaqtivebuli
CD4 ujredebi axdenen interferonis produqcias, romelic Tavis mxriv iwvevs astrocitebis
stimulacias, interleikin-1-is
gamoyofas da sabolood T-ujredebis aqtivacias (Шебелев А. С.,
1984; Fontana A., 1985). Tavzurgtvinis siTxeSi aRmoCenili iqna interferoni yvelaze maRali koncentraciiT, rac miuTiTebs, rom
misi sinTezi tvinis qsovilSi
warmoebs. nervul sistemaze did
gavlenas axdens interleikini –
il-1 da il-2. Tavis tvinis
travmebisa da insultebis dros
maTi sintezi Zlierdeba, maTi Zalian maRali koncentracia (meningitis, alcheimeri, gafantuli
sklerozi) cudi prognozis maCvenebelia.
klinikur-eqsperimentuli monacemebis (Малашхия Ю. А., 1986,
1991; Надареишвили З. Г., 1995;
Сепиашвили Р. И., Малашхия Ю. А.,
1995) mixedviT, Tavis tvini imunuri funqciebis Sesrulebas
axorcielebs sami erTmaneTisagan morfofunqciurad gansxvavebuli sistemis meSveobiT:
pirveli sistema warmodgenilia limfoiduri ujredebiT (T
da B ujredebi da maTi subpopulaciebi, monocitebi, makrofagebi),
meore – aralimfoiduri ujredebi (mikroglia, astro da
oligodendrocitebi, kapilarTa
endTeliumi),
mesame – mediatorebi, peptidebi, citokinebi.
yvela am sistemis funqcionireba urTierTkavSirSi xorcieldeba. Tavis tvini, flobs ra
zemoaRniSnul imunur sistemebs, savaraudoa, rom isini monawileoben ara mxolod cns-is,
aramed saerTod organizmis
imunuri pasuxis generacia-regulaciaSi. vfiqrobT, rom Tu bavSvTa asakSi sxvadasxva daavadebis dros gss-is darRvevebi
damyarebulia gulis muSaobis
neiroendokrinul Zvrebze da
xSirad organizmi saWiroebs
hi perkompensatoruli meqanizmebis CarTvas, aucileblad gasaTvalis-winebelia Tavis tvinis, rogorc imunuri organos
roli, miTumetes Tu sisxlis mimoqcevis aparatis pre- da postkapilaruli sistema Cabmulia
paTologiur procesSi da warmoadgens gulis organuli dazianebis Sedegs, romelic arcTu iSviaTad sarqvlovani aparatisa da sisxlZarRvTa funqciis dazianebiT mimdinareobs.
Aam statiis dawerisas gverds
ver avuvliT Sromas, romelic
vTvliT
Seavsebs am sakiTxebisadmi
Tanamedrove interss:
preparat `GA-40”-is
gavlena gul-sisxlZarRvTa
da sasunTq sistemaze
meTodika: Catarebuli iyo eqsperimenti SinSilas jiSis 10
zrdasrul borcvze saSualo
masiT 2460,0g.
kvleva tardeboda mravaljeradad nivTiereba `GA-40”-is
Seyvanamde da dinamikaSi `GA40”-is Seyvanis Semdeg polikardiografiis meTodis gamoyenebiT aparatze `Мингограф-34».
erTdroulad registrirdebo da
eleq t ro kar di og ra ma
(e4kg) II standartul ganxraSi,
fonokardiograma (fkg) gulis
mwvervalis sigrZis areSi da tetrapolaruli reograma standartuli meTodikis mixedviT.
polikardiogramebis damuSaveba xdeboda naxevradavtomaturi mowyobilobis gamoyenebiT
mrudis koordinatebis Sesayvanad. isazRvreboda 9 sayrdeni
wertilis koordinatebi: Q kbilis dasawyisi, T kbilis dasasruli, P kbilis dasawyisi da
ekg-ze Semdgomi kardiociklis
Q kbilis dasawyisi, fkg-ze I da
II tonebis dasawyisi, aRmavali
xazis dasawyisi, pikis mwvervali
da reogramaze daRmavali xazis
daboloeba.
sayrdeni wertilebis mniSvnelobis safuZvlze vsazRvravdiT
gulis ciklis xangrZlivobas
(C), eleqtruli, meqanikuri, saerTo
sistolis (S3, Srr, S0), daZabvis periods (T), asinqronuli da izometruli SekumSvadobis fazebs
(Ac da Ic), gandevnis periods (E),
maqsimaluri da reducirebuli
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
cxrili # 22
n = 10
gandevnis fazebs (ME da RE),
saerTo diastolas (Do), agreTve miokardiumis daZabvis indeqsis mniSvnelobas
blumbergeris meqanikur koeficients
sistolisSida
maCveneblebs
MN-sa da NC-is urTierTSefardebas.
amasTan erTad vswavlobdiT
sunTqviTi eqspresiis sixSiresa
da siRrmes pnevmogramis saSualebiT. yvela cifrobrivi masala
gadioda maTematikur-statistikur damuSavebas iovinis meTodiT.
eqsperimentis Sedegebi. nivTiereba `GA-40”-is 50-jeradi doziT 14-dRiani Seyvanis Semdeg
gu lis kum S va do bis fa zu ri
struqturis dinamika ar xasiaTdeboda cvlilebebiT. yvela
maCvenebeli ZiriTadad meryeobda sawyisi mniSvnelobebis far2014 weli
15
glebSi (ix. cxrili # 22). mniSvnelovani Zvrebis ararseboba
saSualebas gvaZlevs gavakeToT
daskvna mocemuli cxovelebis
gul-sis x l Zar R v Ta sis te mis
stabiluri funqcionirebis Sesaxeb maT organizmze `GA-40”-is
zemoqmedebis Semdeg.
zemoaRniSnulidan gamomdinareobs daskvna, rom `GA-40”-s
miTiTebuli dozebiT gamoyenebisas ar gaaCnia negatiuri moqmedeba gul-sisxlZarRvTa sistemis mdgomareobasa da funqcionirebaze.
gul-sisxlZarRvTa sistemis
morfologiuri daxasiaTeba
“GA-40”-is moqmedebis dros
bocvrebSi eqsperimentis
Catarebisas
dReisaTvis imunomodulaciuri saSualebebis raodenoba sakmarisad didia, miuxedavad amisa,
farmacevtuli warmoeba kvlavac
agrZelebs msgavsi moqmedebis
axali preparatebis warmoebas.
`GA-40”-s gaaCnia imunomodulaciuri efeqti.
Sromis mizans warmoadgenda
eqsperimentSi `GA-40”-is sxvadasxva dozis moqmedebis SedarebiTi analizi. amisaTvis Seswavlil iqna cxovelTa ori jgufi
(10-10 cxoveli TiTo jgufSi).
erTi jgufis cxovelebSi `GA40” Seyvanili iqna doziT 1
ml/kg, meoreSi _ 2 ml/kg. eqsperimentis dawyebidan 3 sT-is Semdeg bocvrebs vklavdiT gulis
RruSi sanarkoze eTeris 1%-iani
xsnaris SeyvaniT. vaxdendiT gulis kunTis (marcxena parkuWidan) nawilebis amoWras da vswavlobdiT sinaTlis da eleqtronuli mikroskopiT. masala fiqsirdeboda Sesabamis fiqsatorebSi. mikroskopuli Seswavla
xdeboda sinaTlis fotomikroskopi-III-is saSualebiT (firma
`opton”, germania). submikroskopiuli dakvirveba warmoebda BS500 ti pis eleqtronuli mikroskopis (firma `tesla”, CexeTi)
daxmarebiT.
rogorc dakvirvebebma gviCvena, preparat `GA-40”-is 1 ml/kg
doziT Seyvanisas, saeqsperimento cxovelebSi adgili aqvs
cvlilebebs kardiomiocitebis
birTvSi. isini arian ramdenadme gajijrjvebuli, birTvis kide aris daklaknili. prevalirebs euqromatini. birTvis membranebi kargad konturirebulia. birTvakebi naTelia, kargad
konturirebuli, sustad dislocirebuli. birTvakis axlos
ganlagebulia mcire raodenobiT heteroqromatini, citoplazma naTelia, aRiniSneba Zlieri ciklozi. organelebi gamoxatulia naTlad. gansakuTrebiT
kargadaa warmodgenili agranularuli endoplazmuri qseli
T-arxebis saxiT. mitoqondriebi
gauxeSebuli xasiaTisaa. maTi
raodenoba momatebulia. kristebi mkvrivia, osmiofiluri. mitoqondriis matriqsi naTelia. mitoqondriis membrana osmiofiluria. goljis aparati upiratesad arxebis saxiTaa warmodgenili. lizosomebi mrgvalia,
kargad konturirebuli.
“GA-40”-is 5 ml/kg doziT saeqsperimento cxovelSi Seyvanisas kardiomiocitebis birTvebSi prevalirebs heteroqromatini, gansakuTrebiT didi raodenobiT igi gvxvdeba birTvis kidesTan, kide aris daklaknili, Zlier konturirebuli, membranebs
furclebs Soris aRiniSneba
mcire zomis cisternebi, sakmarisad di dia pe ri nuk le a ru li
oreoli, birTvakebi wvrilia,
SeRebilia erTvarovnad, kargadaa konturirebuli, maTi kide
daklaknili ar aris. birTvakis
kidesTan aris heteroqromatinis
16
didi grovebi, citoplazma muqia,
ciklozi daqveiTebulia. citoplazmis substruqturebi cudad Cans. aRiniSneba didi raodenobiT mitoqondriebi. mitoqondriebi gajijrjvebulia araerTgvarovnad. mitoqondriis kide xasiaTdeba osmiofilurobiT, calkeul mitoqondriebSi
kristebi dangreulia, aRiniSneba kristebis dezintegracia.
kristebis nawili Zlier konturirebulia (osmiofiluria). endoplazmuri retikulebi warmodgenilia agranularuli nawiliT. retkulebis arxebi araerTgvarovani diametrisaa, nawilobriv daklaknilia. lizosomebis diametri mcirea, kargad
konturirebulia, maTi SeRebva
erTgvarovania. goljis aparati
warmodgenilia mcire zomis
daklaknili arxebiT.
masalis Seswavlam gvaCvena,
rom dakvirvebis pirvel da meore jgufSi aRebul masalas Soris struqturuli TvalsazrisiT adgili aqvs gansxvavebas anu
`GA-40”-is 1 ml/kg doziT da 5
ml/kg doziT Seyvanisas cvlilebebi araerTgvarovania. gamokvlevis Sedegebi gviCvenebs, rom dakvirvebis I jgufSi (“GA-40”-is
doza 1 ml/kg) kardiomiocitebis
mxriv adgili aqvs cvliTi procesebis aqtivacias. es faqti
fiqsirdeba rogorc ujredis
birTvis, ise citoplazmis mxriv.
dakvirvebis II jgufSi (“GA-40”is doza 5 ml/kg) piriqiT, adgili aqvs cxovelTa kardiomiocitebis funqciuri aqtivobis daTrgunvas. sainteresoa aRiniSnos,
rom kardiomiocitebis funqciuri aqtivobis cvlileba, pirvel
rigSi, dakavSirebuli unda iyos
ujredis birTvul struqturebTan, cvlilebebis xasiaTi ufro
metia ujredis birTvSi da naklebi citoplazmaSi.
cvlilebebi aRiniSna ara marto kardiomiocitebis, aramed
maTi momsaxure kapilaruli sistemis mxriv. ufro meti cvlilebebi Cvens mier nanaxi iqna dakvirvebis II jgufSi, roca preparati Seyvanili iyo 5 ml/kg doziT, mxedvelobaSi gvaqvs endoTeliumis struqturuli organizacia. aq pirvel rigSi irRveva
qromatinis SeRebva, birTvis
forma, irRveva birTvis membranis
osmiofiluroba. endoTeliocitis citoplazmis mxriv Zvrebi
,fdidsf rfhlbjkjubf
xarisxiT aRiniSneba. kardiomiocitebis ganboWkoeba ufro
Zlierad dakvirvebis II jgufSia
warmodgenili. I jgufSi kardiomiocitebi osmiofiluri TvalsazrisiT erTgvarovani konebiTaa warmodgenili. II jgufSi
kardiomiocitebSi konebi araerTgvarovnad osmiofiluria, isini TiTqosda `gancalkevebulia”.
sabolood SeiZleba davaskvnaT, rom eqsperimentSi `GA-40”s doziT 1 ml/kg gaaCnia imunomodulaciuri efeqti.
“GA-40” da misi ganxilva
gulis kunTze
sadReisod imunuri (damcvelobiTi) sistemiT dainteresebuli mkvlevarebis ricxvi TandaTan izrdeba. aqedan gamomdinare praqtikaSi iseTi samkurnalo
preparatebis danergva, romelTac SeuZliaT gavlena moaxdinon am sistemis funqciur mdgomareobaze, sruliad gamarTlebulia. rigi avtorebis monacemebiT, swored imunomodulaciur
preparatebs SeuZliaT Seasrulon mTavari roli infeqciuri
daavadebebis mkurnalobasa da
prevenciaSi. erT-erT aseT preparats, romelic imunomodulatorebis klass miekuTvneba, warmoadgens `GA-40”. igi qarTuli
warmoebis medikamentia (farmkomitetis registraciis # 00308,
1999 w.) mas, garda Zlieri imunomodulaciuri SesaZleblobebisa, aqvs imunuri sistemis korelaciis unaric, anu mravali
TvalsazrisiT imunokoreqtoria. adre Catarebulma gamokvlevebma, romelic am preparatis
moqmedebis Taviseburebebs Seexe bo da, gvaC ve na kli ni ku ri
TvalsazrisiT misi mravalmxrivi SesaZleblobebi.
zemoaRniSnulidan gammdimnare, Cven miznad davisaxeT Segveswavla eqsperimentis pirobebSi
gulis kunTze `GA-40”-is moqmedeba. saeqsperimento cxovelebs
warmoadgendnen SinSilas jiSis
mamri bocvrebi woniT 100-1600 gr
(sul 25 bocveri). cxovelebi davyaviT 3 jgufad. pirvel jgufSi
(sakontrolo) Sevida masala, romelic miRebuli iyo sikvdilis
Semdeg cxovelTa gulis kunTidan (marcxena parkuWis miokardiumidan). cxovelebs vklavdiT
0, 5 ml sanarkoze eTeris Seyva-
niT. meore jgufSi Sevida masala cxovelebidan, romelTac winaswar Seyvanili hqondaT `GA40” doziT 1 ml/kg. cxovelebs
vklavdiT igive meTodiT eqsperimentis dawyebidan 2-3 sT-is
Semdeg. e. popovis (1998 w.) monacemebiT, es dro (3 sT) sruliad
sakmarisia nebismieri preparatis
organizmis qsovilebSi absoluturi efeqtis gamosavlenad.
mesame jgufi, agreTve, sakontrolo xasiaTs atarebda, radgan aq
cxovelebisaTvis fiziologiuri xsnari Segvyavda igive doziT
(1 ml/kg), rogorc II jgufSi. am
cxovelebsac igive meTodiT vklavdiT eqsperimentis dawyebidan 3 sT-is Semdeg. yvela SemTxvevaSi sakvlev masalas cxovelis miokardiumis naWrebi warmoadgenda. morfologiuri masala sinaTlis mikroskopisaTvis
fiqsirdeboda 960-ian spirtSi, gamoSrobis Semdeg isxmeboda parafinSi da iWreboda mikrotomze. anaTlebi ileseboda andresis meTodiT (azur-II-eozini).
eleqtronuli mikroskopiisaTvis masala fiqsirdeboda buferze osmiumis 1%-ian xsnarSi. Semdeg dafiqsirebuli naWrebi Sreboda, isxmeboda eponSi da iWreboda ultratomze OMU2 (avstria). ultraTxeli anaTlebi,
uranil-acetatSi damatebiTi
kontrastirebis Semdeg, Seiswavleboda BS-500 ti pis (firma
`tesla”, CexeTi) eleqtronuli
mikroskopiT aCqarebuli Zabvis
80 kvt pirobebSi. sinaTlis mikroskopiisaTvis gamoiyeneboda
fotomikroskopi-III (firma `opton”, germania). miRebuli cifrobrivi monacemebi SemuSavdeboda statistikurad. gulis SemkumSav kardiomiocitebs aqvT
wagrZelebuli forma (150-160
mkmn). kardiomiocitebis daboloebebi erTmaneTTan imgvaradaa
SeerTebuli, rom maTi jaWvi qmnis e. w. funqciur boWkos. funqciuri boWkos sisqe normaSi Seadgens 0-5 mkm-s, maSin roca Cvens
eqsperimentul masalaze igi 3035 mkm-s Seadgenda. igive SeiZleba iTqvas ujredis sigrZeze. rogorc ukve aRiniSna, kardiomiocitis sigrZe 150-160 mkm-s Seadgens, maSin roca sakontrolo masalaza igi Seadgenda 130-140 mkms. kardiomiocitebi Cvens masalaze Zlier iyo datotvili da
warmoqmnidnen e. w. `sivrciT”
qsels. maTi gverdiTi zedapire2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
bi dafarulia bazaluri membraniT, romelSic aRiniSneba retikuluri da kolagenuri boWkoebi.
kar di o mi o ci te bis birTvs
oraluri forma aqvs da ujredis centrSia ganlagebuli. birTvis kide Cvens masalaze Zlier daklaknilia, kargad kointurirebulia, maSin roca sakontrolo masalaze birTvis kide
swori da kargad konturirebulia. kardiomiocitebis birTvebSi (eqsperimentuli masala) prevalirebs euqromatini. birTvuli firebis ricxvi didia. sakontrolo masalaze prevalirebs heteroqromatini. eqsperimentul masalaze perinuklearuli oreoli mcirea. birTvis polusebTan citoplazmaSi aRiniSne ba or ga ne le bis Tav moy ra
goljis kompleqsis CaTvliT.
granuluri bade sustadaa ganviTarebuli, prevalirebs agranuluri endoplazmuri bade.
mitoqondriebi miofibrilebis
irgvliv qmnian jaWvebs. mitoqondriebi gajirjvebulia, raodenobrivad momatebulia. mitoqondriis kide Zlier konturirebulia. mitoqondriebs upiratesad wagrZelebuli forma
aqvT. maTi matriqsi naTelia, kristebi kargad konturirebulia.
sakontrolo masalaze CamoTvlili maCveneblebi gansxvavebulia. mitoqondriebi ufro wvrilia, kideebi sustad konturire-
buli, kristebi erTgvarovnad
osmiofiluria. amgvarad miRebuli monacemebi miuTiTeben, rom
eqsperimentul masalaze garkveuli cvlilebebi aRiniSneba
rogorc ujredis birTvis, ise
organelebis mxriv.
miofibrilebis izotopuri da
anizotropuli ubnebi gansakuTrebiT kargad Cans eqsperimentul
masalaze. yuradRebas iqcevs is
faqti, rom miofibrilebis kide
konturirebulia araerTgvarovnad. aRiniSneba adgilebi mitoqondriebis mimdebared, sadac miofibrilebi Zlier osmiofiluria.
miRebuli monacemebi gviCveneben, rom preparati `GA-40” kardiomiocitebze axdens modulaciur moqmedebas, ufro sworad,
funqciuri TvalsazrisiT kardiomiocitebis moqmedeba unda
gaZlierdes, rac ukavSirdeba
`GA-40”-is fonze kardiomiocitebis struqturuli maCveneblebis cvlilebas da sakontrolo
kardiomiocitebs. mocemul SemTxvevaSi Zlierdeba birTvis da
mitoqondriebis funqcia, imatebs agranuluri endoplazmuri badis T-sistemis farTobi.
Aamdenad, imunomodulatorebis roli Tanamedrove kardiologiaSi da maTi gamoyenebis SesaZleblobani bavSvTa da mozardTa asakSi prevenciuli bavSvTa kardiologiis umniSvnelovanesi sakiTxia.
17
literatura:
1. Opportunities of using immunotherapeutic ga-40 in treatment of infectious
pediatric cardiologic pathologies.
G. Chakhunashvili, N. Jobava, K.
Chakhunashvili, D. Chakhunashvili
(Association of Georgian Pediatric
Cardiology, Children’s New Clinic, Health
Centre Georgia, Tbilisi)J. Innovative
Medicine and Biology #8 - 9 August - 916 p. September 2013
2. gul-sisxlZarRvTa sistemis
daavadebaTa marTvis Tanamedrove xedva bavSvTa da mozardTa
asakSi / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili // bavSvTa kardiologia. _ Tbilisi, 2009. _ N3.
_ gv. 9-17
3. imunuri homeostazi da misi koreqcia api pulmoTi mwvave
respiratoruli virusuli infeqciebis dros bavSvebSi / g. CaxunaSvili, n. TofuriZe, n. jobava, n. badriaSvili, k. CaxunaSvili, T. xodeli // socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria. _ Tbilisi, 2012. _ ISSN 19879865. - N14-9-8. _ gv. 27-29.
4. imunuri statusi Timomageli is fon ze gan vi Ta re bu li
bronqopnevmoniebis dros bavSvebSi / g. CaxunaSvili, m. TofuriZe, n. badriaSvili, n. jobava, n.
TofuriZe // saqarTvelos respiraciuli Jurnali. _ Tbilisi,
2010. _ ISSN 1512-2778. _ t. 6. damateba 1, saq. resp. asoc. II saerT.
kongresis abstraqtebi. _ gv. 16.
_ reziume ingl. ena.
reziume
imunomodulatorebis roli Tanamedrove kardiologiaSi da maTi
gamoyenebis SesaZleblobani bavSvTa da mozardTa asakSi
(literaturulu mimoxilva)
g. CaxunaSvili, n. jobava (saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia)
imunuri reaqtiulobis mudmivi adaptaciuri cvlileba warmoadgens cvlad garesamyaroSi organizmis sicocxlis unarianobis ZiriTad safuZvels.
SromaSi dasabuTebulia imunomodulatorebis roli Tanamedrove kardiologiaSi da maTi gamoyenebis SesaZleblobani bavSvTa da mozardTa asakSi, romelic prevenciuli bavSvTa kardiologiis umniSvnelovanesi sakiTxia.
SUMMARY
Various PurPoses of using immunomodulators in modern Cardiology,
Children and adolesCents
(literature reView)
G. CHAKHUNASHVILI, N. JOBAVA (Association of Georgian Pediatric Cardiology)
Continuous adaptive changes are the basis of survival for human organism.
the work discussed and points out the importance of immunomodulators during treating, managing, preventing cardiologic problems in children and adolescent.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
18
kalaTburTelTa mdgomareoba „api puris“
kvebis racionSi CarTvis Semdeg
(kvlevis I–II etapi).
g. CaxunaSvili, n. badriaSvili, m. TofuriZe, n. jobava,
k. CaxunaSvili, ir. kalandia, z. fxalaZe, d. CaxunaSvili
(socialuri pediatiis dacvis fondi, saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia,
Tbilisis sax. samedicino universireti)
Tanamedrove etapze umniSvnelovanesia sportsmenTa kvebis sakiTxi.
organizmis fizikuri ganviTareba ganisazRvreba rogorc adamianis organizmis morfofunqciuri Taviseburebebis cvlilebaTa rTuli procesi. is emorCileba biologiur kanonebs da asaxavs zrdisa da ganviTarebis zogad kanonzomierebebs.
varjiSis procesis intensifikacia(2, 3) da organizmis sistematiuri gadatvirTva iwvevs struqturuli, fiziologiuri da sxa rezervebis Semcirebas(1, 5). didi fizikuri datvirTva gazrdil
moTxovnebs uyenebs organizms, spotsmenebSi deficituri mdgomareoba iCens Tavs, rasac SeiZleba
Tan axldes funqciuri rezervebis amowurva, adaptaciis uaryofiTi efeqtebi da janmrTelobis
darRveva (4, 7, 9, 11). Aamdenad, sportuli medicinis
umniSvnelovanes problemas mwvave da qronikuli
gadaZabva da misi profilaqtika warmoadgens. swored aminomJavebiTa da vitaminebiT gamdidrebulma „api purma“ SeiZleba Seasrulos mniSvnelovani roli sportsmenTa reabilitaciaSi energiis
aRsadgenad, polideficituri mdgomareobebis, fizikuri da gonebrivi gadaRlis dros. (6, 8, 10).
aminomJavebiTa da vitaminebiT gamdidrebuli
energetikuli „api puris“ gamoyeneba aumjobesebs
sportsmenTa Sromisunarianobas, afarTovebs
adaptaciuri meqanizmebs savarjiSo da saSejibro pirobebisadmi; aCqarebs aRdgeniT procesebs
intensiuri fizikuri datvirTvis Semdeg; amdenad
interess iwvevs adaptaciis uaryofiTi efeqtebis
Tavidan asacileblad aminomJavebiT gamdidrebuli „api puris“ moqmedebis Seswavla.
mizani: kalaTburTelTa funqciuri mdgomareobis Sefaseba maRali fizikuri datvirTvis pirobebSi da mozard sportsmenTa reabilitaciaSi aminomJavebiT gamdidrebuli „api puris“ kvebis
racionSi CarTvis I-II etapebis analizi.
masala da meTodebi: samuSaos safuZvlad daedo 12-dan 18 wlamde asakis 100 kalaTburTelis
fizikuri ganviTarebis maCveneblebis gamokvlevis Sedegebi „api puris“ moqmedebamde da misi racionSi CarTvis Semdeg.
CarTvis kriteriumebi: damakmayofilebeli socialur-ekonomiuri pirobebi, damakmayofilebeli
da kargi sportuli Sedegebi.
sakontrolod aRebuli iyo igive monacemebis
50 kalaTburTeli, romelTac ar eZleodaT aRniSnuli „api puri~.
Catarda randomizebuli Ria kontrolirebadi
kvleva 6 Tvis ganmavlobaSi.
Seswavlil iqna Semdegi maxasiaTeblebi: ramden
dRes varjiSobs kviraSi, ramden saaTs varjiSobs
dReSi, ganwyoba varjiSis Semdeg, aqvs Tu ara gadaRla da gadaZabva, gulis SekumSvaTa sixSire, sunTqvis Sekvris dro, zogadi mdgomareoba, simaRle
mjdomare da fexze dgomisas; welis, gulmkerdis,
mxrebis, kidurebis garSemoweriloba, pulsi, arteriuli wneva sistoluri da diastoluri, datvirTvamde da datvirTvis Semdeg, am maCveneblebis mixedviT gamoTvlil iqna Semdegi sportuli indeqsebi: rufies indeqsi(fizikuri Sromis unarianoba),
amtanobis koeficienti (kvasis formula), Stanges
sinji(sunTqvis Sekaveba CasunTqvisas), genCis sinji(sunTqvis Sekaveba amosunTqvisas), saSualo arteriuli wneva, sisxlis mimoqcevis sistoluri da wuTobrivi moculobebi (lilienistradisa da canderis formulebi), sisxlis mimoqcevis efeqturobis
koeficienti, ketles indeqsi (simaRlisa da wonis
Tanafardoba), minuvries indeqsi (sxeulisa da fexebis sigrZeTa Tanafardoba), pinies indeqsi.
raodenobrivi maCveneblebis sarwmunobis Sefasebas vaxdendiT stiudentis kriteriumiT (t), xarisxovanis kriteriumiT, jgufebs Soris Sedarebas Pearson-iT. gansxvaveba iTvleboda sarwmunod,
Tu t>1, 96 p<0, 05 da p<0, 05 (10, 11). maTematikuri uzrunvelyofa ganxorcielda programebis paketis
SPSS 11-5 –is gamoyenebiT.
kvlevis Sedegebi da maTi ganxilva:
kvlevis pirvel etapze SeviswavleT kalaTburTelTa anTropometruli, fizikuri da funqciuri maxasiaTeblebi „api puris“ miRebamde. (cxr#1)
kalaTburTelTa anTropometruli, fizikuri
da funqciuri maCveneblebis analizi `api puris“
miRebamde sasmelis `iveriuli fitos” miRebis
Semdeg, (romlis Semadgenlobac TiTqmis `pi puris“
analogiuria) aRiniSna sxeulis wonis; simaRlis;
mxris da gulmkerdis sagitaluri da frontaluri diametris sarwmuno momateba.
aseve sarwmunod gaumjobesda fizikuri da
funqciuri maCveneblebi.
sasmelis miRebis Semdeg adgili hqonda sunTqvis sixSiris da pulsuri wnevis momatebas; agreTve datvirTvis Semdeg gulis SekumSvaTa sixSiris, saSualo wnevis Semcirebas; garda amisa gaumjobesda iseTi funqciuri monacemebi rogoricaa sunTqviTi indeqsebi (Stanges sinji; genCis
sinji) rufies indeqsi, amtanobis koeficienti, sisxlis mimoqcevis sistoluri da wuTobrivi moculobebi (lilienistradisa da canderis formulebi), gauaresda sisxlis mimoqcevis efeqturobis koeficienti.
igive maCveneblebis Sedarebam sakontrolo
jgufSi (romelsac ar eZleoda sasmeli `iveriuli fito”) 3 Tvis Semdeg arsebiTi gansxvaveba
ar aRiniSneba.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
3 Tvis Semdeg im jgufSi, romelsac ar eZleoda
sasmeli, wonis, simaRlis, mxris da gulmkerdis diametris, mxris da winamxris garSemowerilobis maCveneblebis mixedviT raime mkveTri cvlileba(sarwmuno mateba) ar aRiniSneboda, sasmeli `iveriuli fito”-s jgufisagan gansxvavebiT gaizarda mxolod
datvirTvis Semdeg sunTqvis da pulsis sixSireebi.
Yyovelive zemo aRniSnulis gamo aucilebeli gaxda kvlevebi gafaraTovebuliyo `api puris” sportsmenebSi kvebis racionSi Setanis Semdeg da micemoda maT Sesabamisi interpretaciiT rekomendaciebi.
cxrili #1
2014 weli
19
miRebuli Sedegebis analiziT dadginda sasmeli `iveriuli fito”-s identuri dadebiTi maCveneblebi sportsmen kalaTburTelebSi kvebis racionSi „api puris“ CarTvis Semdeg, rac iZleva safuZvels rekomendebuli iqnas Tanamedrove etapze sportsmenTa kvebaSi misi aqtiuri CarTva.
literatura:
1. М. 1998.
2. М-Л. - 2004.
3. и, К. 2004.
4. - В кн. . М. 2004.
5. К. 2007.
6. // Международный конгресс ФКС в Польше, 2002.
7. , Алма-Ата, 2005.
8. . т. 48. -№2. -2002.
9. Флетчер Р., Флетчер С. Вагнер Э. Клиническая эпидемиология(основы доказательной медицины). Москва:
Медиасфера – 2008. - 345c.
10. Гайятт Г., Ренни Д. Путеводитель читателя медицинской литературы – Принципы клинической практики, основанной на доказанном. Издательство. Медия Сфера. –М. 2003
11. Chakhunashvili G, Jobava N, Guchashvili M, Chakhunashvili K, Gogilashvili T, Shvangiradze M, Pagava K.
Georgian Med News. 2011 Jul-Aug;(196-197):12-8.
12. kalaTburTelTa fizikuri da funqciuri
maCvenebdebis SedarebiTi analizi `apikori”-s
moqmedebis fonze / g. CaxunaSvili, n. jobava, n.
TofuriZe, n. badriaSvili, z. SaqaraSvili, k. CaxunaSvili // bavSvTa kardiologia / saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi, 2012. _ ISSN 1987-9857. _ #6. _ gv.
30-32. _ rez. qarT. da ingl. en.. _ lit. gv. 32.
13. Tanamedrove bavSvTa kardiologiaSi ariaTmiebisa da mitraluri sarqvelis prolafsis
diagnostikuri Rirebuleba bavSvTa da mozardTa asakSi / g. CaxunaSvili, n. jobava, m. SvangiraZe, m. inasariZe, a. bliaZe, T. gogatiSvili //
bavSvTa kardiologia / saqarTvelos bavSvTa
kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi,
2012. _ ISSN 1987-9857. _ #6. _ gv. 25-27. _ rez. qarT.
da ingl. en. _ samecniero lit. nusxa gv. 26
14. gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciuri mdgomareoba faruli vegetatiuri disfunqciisa da
sisxlZarRvovani hi perreaqtiulobis dros sportsmen bavSvebsa da mozardebSi (diagnostikis,
mkurnalobisa da prevenciis sakiTxebi): (literaturis mimoxilva) / g. CaxunaSvili, n. jobava,
k. CaxunaSvili, ig. doliZe, z. fxalaZe, T. gogatiSvili // bavSvTa kardiologia / saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi, 2012. _ ISSN 1987-9857. _ #6. _ gv. 20-24. _ reziume qarT. da ingl. en.. _ SromaSi citirebuli samecniero literaturis nusxa gv. 22-24
15. gul-sisxlZarRvTa sistemis naadrev morfofunqciur (adaptaciur, paTologiur) cvlilebaTa drouli gamovlena da sawvrTno procesebis Tanamedrove marTva mozard sportsmenebSi (fexburTelebSi): (literaturis mimoxilva) / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili,
ig. doliZe, z. fxalaZe, T. gogatiSvili // bavSvTa kardiologia / saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi, 2012.
_ ISSN 1987-9857. _ #6. _ gv. 15-20. _ reziume ingl.
da qarT. en.. _ SromaSi citirebuli samecniero literaturis nusxa gv. 18-19
,fdidsf rfhlbjkjubf
20
16. janmrTelobis marTvis princi pebi skolis
asakis bavSvebSi / ig. doliZe, g. CaxunaSvili //
socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria.
_ Tbilisi, 2011. _ ISSN 1987-9865. _ #13-8-7. _ gv.
67-68. _ reziume qarT. da rus. ena
17. sportsmenTa anTropometruli, fizikuri da
funqciuri maxasiaTeblebi da gul-sisxlZarRvTa
sistemis funqciuri mdgomareoba aminomJavebiT
gamdidrebuli energetikuli sasmeli `iveriulifitos”-s moqmedebis fonze / g. CaxunaSvili, n. jobava, n. TofuriZe, k. CaxunaSvili, n. badriaSvili,
z. SaqraSvili, g. cxvediaSvili, ir. kalandia, z. fxalaZe // bavSvTa kardiologia: saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi, 2011. _ ISSN 1987-9857. _ #5. _ gv. 24-32. _ bavSvTa kardiologia. _ reziume ingl. da qarT. en
18. medicinis, sportis da ganaTlebis sistemis
erTiani marTva aucilebelia: interviu / giorgi
CaxunaSvili ; esaubra neli darbaiZe // qarTuli
elita: sazogadoebriv-politikuri Jurnali. _
Tbilisi, 2010. _ agvisto. _ #5(65). _ gv. 57-58
19. gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciuri mdgomareoba faruli vegetatiuri disfunqciisa da
sisxlZarRvovani hi perreaqtiulobis dros sportsmen bavSvebsa da mozardebSi: [diagnostikis,
mkurnalobisa da prevenciis sakiTxebSi] / g. CaxunaSvili, i. doliZe, T. gogatiSvili // bavSvTa
kardiologia. _ Tbilisi, 2010. _ #4. _ gv. 39-41
20. ST segmenti da T-kbili janmrTel bavSvebsa da zogierTi anTebad da araanTebad daavadebebis dros pediatriaSi (NEHB-is ganxrebis gamoyenebis perspeqtiva pediatriaSi prevenciuli
kardiologiis sakiTxebi) / g. CaxunaSvili, k. CaxunaSvili, n. jobava // bavSvTa kardiologia. _
Tbilisi, 2010. _ N4. _ gv. 9-23[MFN: 55728]
21. gul-sisxlZarRvTa sistemis daavadebaTa
marTvis Tanamedrove xedva bavSvTa da mozardTa asakSi / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili // bavSvTa kardiologia. _ Tbilisi, 2009. _
#3. _ gv. 9-17,
reziume
kalaTburTelTa mdgomareoba „api puris“
kvebis racionSi CarTvis Semdeg
(kvlevis I–II etapi).
g. CaxunaSvili, n. badriaSvili, m. TofuriZe, n. jobava,
k. CaxunaSvili, ir. kalandia, z. fxalaZe, d. CaxunaSvili
(socialuri pediatiis dacvis fondi, saqarTvelos bavSvTa
kardiologTa asociacia, Tbilisis sax. samedicino universireti)
Tanamedrove etapze umniSvnelovanesiasportsmenTa kvebis sakiTxi.
organizmis fizikuri ganviTareba ganisazRvreba rogorc adamianis organizmis morfofunqciuri Taviseburebebis cvlilebaTa rTuli procesi. is emorCileba biologiur kanonebs da asaxavs
zrdisa da ganviTarebis zogad kanonzomierebebs.
mizani:kalaTburTelTa funqciuri mdgomareobis Sefaseba maRali fizikuri datvirTvis pirobebSi da mozard sportsmenTa reabilitaciaSi aminomJavebiT gamdidrebuli „api puris“ kvebis racionSi CarTvis I-II etapebis analizi.
masala da meTodebi: samuSaos safuZvlad daedo 12-dan 18 wlamde asakis 100 kalaTburTelis fizikuri ganviTarebis maCveneblebis gamokvlevis Sedegebi „api puris“ moqmedebamde da misi racionSi CarTvis Semdeg.
miRebuli Sedegebis analiziT dadginda sasmeli `iveriuli fito”-s identuri dadebiTi maCveneblebi sportsmen kalaTburTelebSi kvebis racionSi „api puris“ CarTvis Semdeg, rac iZleva safuZvels rekomendebuli iqnas Tanamedrove etapze sportsmenTa kvebaSi misi aqtiuri CarTva.
Sedegebi: saboloo Sedegebi jer ar arsebobs. kvleva jer ar dasrulebula. kalaTburTelebi
subieqturad aRniSnaven gamZleobis da energiis matebas. Tumca, obieqturi masala, romliTaces mtkicdebodes ar arsebobs. sportmenebis nawilSi aRmoCenili hisis konis blokebi da parkuWovani hi pertrofiebi jer ar gamosworebula.
SUMMARY
mediCal examination results after inVolVing `aPiPuri” in ration
(i-ii stages of the researCh)
G. CHAKHUNASHVILI, N. BADRIASHVILI, N. TOPURIDZE, N. JOBAVA,
K. CHAKHUNASHVILI, I. KALANDIA, Z. PKHALADZE, D. CHAKHUNASHVILI
(SPPF, Association of Georgian Pediatric Cardiology, TSMU)
aim: Assessing functional tests of Basketball players under heavy load and involving `Apipuri” in the food ration to assess it’s effects
method: Research involves 100 Basketball players of 12-18 age and assessing functional tests before and after adding `Apipuri”
to the ration.
results: The research has not yet been finished. Basketballers subjectively underline increasing of their stamina. However, no objective results were found to back that results yet. Multiple sportsmen have BBB and Ventricular Hypertrophies,
none of which has yet been improved.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
21
axalSobilTa kardiomiopaTia
Cardiomyopathies and the New Born
k. CaxunaSvili, prof. g. CaxunaSvili,
m.d. n. jobava, prof. ir. favleniSvili, m.d. T. goTua
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, ir. ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinika)
Tanamedrove bavSvTa kardiologiaSi aucilebelia axalSobilTa kardiomiopaTiebis diagnostirebis aucilebloba, romelic rbilad, rom vTqvaT arc Tu ise droulad im sixSiriT xorci-
2014 weli
eldeba, romliTac is gvxvdeba, rac raTqmaunda
TavisTavad moqmedebs pacientTa daavadebebis marTvis servisis srulyofilebaze.
swored, misi ganxilva aris Cveni Sromis mizani.
22
,fdidsf rfhlbjkjubf
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
2014 weli
23
24
,fdidsf rfhlbjkjubf
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
statiaSi mimoxiluli iqna bavSvTa kardiologiis umniSvnelovanesi sakiTxebi, xolo Cveni klinikis 2011–14 ww is 700 SemTxvevaTa analiziT gvaqvs Semdegi monacemebi:
1. hi pertrofuli kardiomiopaTia – 6.
2. dilataciuri kardiomiopaTia –2
3. ekg: a). difuzuri ST da T-s cvlilebebi –
270
b). damoklebuli PR intervali –77
v). wvetiani P kbilebi – 47
g). Secvlili RS voltaJi –(dabali– 150, saSualo – 380, maRali –37)–567
rogorc SemTxvevaTa retrospeqtruli analizi aCvenebs aucilebelia neonatalogTa da bavSvTa kardiologTa mWidro TanamSromloba daavadebaTa marTebul marTvaSi.
amdenad, neonatologiaSi pacientTa daavadebebis marTvis servisis srulyofisaTvis aucilebelia axalSobilTa kardiomiopaTiebis drouli
diagnostireba, romelic arcTu ise iSviaTia.
lieratura
1. N. Felicia Ochei, m.d. Pediatrics-PL 2 November 2002
2. Schmidt KG, Einat B, Silverman NH, Scagneli SA.
Echocardiographic Evaluation of Dilated Cardiomyopathy in the
Human Fetus The American Journal of Cardiology 1989;
63:599-605
3. sistemuri wiTeli mglurass dros gul-sisxlZarRvTa sistemis dazianeba: (literaturuli
mimoxilva) / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaS-
25
vili, a. bliaZe // bavSvTa kardiologia / saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi, 2012. _ ISSN 1987-9857. _ #6. _ gv.
9-14. _ reziume qarT. da ingl. en.. _ gamoyen. lit.
gv. 13-14
4. mdgradi ganviTareba da bavSvTa usafrTxoeba: (“Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi”) / g. CaxunaSvili, i. favleniSvili // socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria. _
Tbilisi, 2011. _ ISSN 1987-9865. _ #13-8-7. _ gv. 2546. _ origanuli statiebi. _ reziume qarT. da
ingl. en.
5. virusuli miokarditi: (protokoli stacionaris eqimebisaTvis) / T. kutubiZe, g. CaxunaSvili // bavSvTa kardiologia: saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi, 2011. _ ISSN 1987-9857. _ #5. _ gv. 54-56. _ bavSvTa kardiologia
6.. ST segmenti da T-kbili janmrTel bavSvebsa da zogierTi anTebad da araanTebad daavadebebis dros pediatriaSi (NEHB-is ganxrebis gamoyenebis perspeqtiva pediatriaSi prevenciuli
kardiologiis sakiTxebi) / g. CaxunaSvili, k. CaxunaSvili, n. jobava // bavSvTa kardiologia. _
Tbilisi, 2010. _ N4. _ gv. 9-23[MFN: 55728]
7. gul-sisxlZarRvTa sistemis daavadebaTa marTvis Tanamedrove xedva bavSvTa da mozardTa
asakSi / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili
// bavSvTa kardiologia. _ Tbilisi, 2009. _ #3. _
gv. 9-17
reziume
axalSobilTa kardiomiopaTia
k. CaxunaSvili, prof. g. CaxunaSvili, m.d. n. jobava, prof. ir. favleniSvili, m.d. T. goTua
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, ir. ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinika)
Tanamedrove bavSvTa kardiologiaSi aucilebelia axalSobilTa kardiomiopaTiebis diagnostirebis aucilebloba, romelic rbilad, rom vTqvaT arc Tu ise droulad im sixSiriT xorcieldeba, romliTac is gvxvdeba, rac raTqmaunda TavisTavad moqmedebs pacientTa daavadebebis marTvis
servisis srulyofilebaze.
statiaSi mimoxiluli iqna bavSvTa kardiologiis umniSbnelovanesi sakiTxebi, xolo Cveni klinikis 2011–14ww-is 700 SemTxvevaTa analiziTgvaqvs Semdegi monacemebi:
1. hi pertrofuli kardiomiopaTia –6.
2. dilataciuri kardiomiopaTia –2
3. ekg: a). difuzuri ST da T-s cvlilebebi – 270
b). damoklebuliPR intervali –77
v). wvetiani P kbilebi – 47
g). Secvlili RS voltaJi – (dabali – 150, saSualo – 380, maRali –37) –567
rogorc SemTxvevaTa retrospeqtruli analizi aCvenebs aucilebelia neonatalogTa da bavSvTa kardiologTa mWidro TanamSromloba daavadebaTa marTebul marTvaSi.
amdenad, neonatologiaSi pacientTadaavadebebis marTvis servisissrulyofisaTvis aucilebelia
axalSobilTa kardiomiopaTiebis drouli diagnostireba, romelic arcTu ise iSviaTia.
SUMMARY
CARDIOMyOPATHIES AND THE NEW BORN
K. CHAKHUNASHVILI, PROF. G. CHAKHUNASHVILI, N. JOBAVA MD, PROF. I. FAVLENISHVILI, T. GOTUA MD
(Children’s New Clinic after I. Tsitsishvili, Association of Georgian Cardiology Association)
The work analysis 700 cases 2011-2014 years.
As the retrospective analysis shows the cooperation between neonatologists and pediatric cardiologists is vital for good
managements of the disease
The early diagnosis is also of high importance to ensure better outcome.
2014 weli
26
,fdidsf rfhlbjkjubf
revmatologia
revmatologia cxrilebsa da sqemebSi
g. CaxunaSvili, n. jobava
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia)
bavSvTa kardio–revmatologiaSi umniSbnelovanesia eqims eWiros kompasi sworad da icodes
saiT wavides, Tumca amisaTvis mas sWirdema didi gulisxmeva da codna im uamravi paTologiisa, romelTanac mas SeiZleba hqondes saqme.
swored, Cveni mizania mogawodoT revmatologia im aucilebel cxrilebsa da sqemebSi, romlebic vTvliT klinicistebisaTvis gaadvilebs
im uRran tyeSi gzis gakvlevas, rasac kompasis
swori gamoyeneba hqvia.
maS ase, daviwyoT im ZiriTadi ganmasxvavebeli
niSnebiT, romelic jer kidev ori aTeuli wlis
win gamocdilma klinicistma revmatologebma (
В. А. НОСОНОВА, М. Г. АСТАПЕНКО 1989) mogvawoda, revmatoidul arTritsa da saxsrovani sindromiT mimdinare sxva daavadebebs Soris:
revmatoiduli arTriti
1. dilis SeboWiloba 30wuTi da meti.
2. myari simetriuli arTriti lokalizebuli
me2_me-3 mtevnis proqsimalur falangTaSua da majis saxsrebze.
3. eroziuli arTriti SeuRlebuli epifizur
osteoporozTan da sasaxsre napralis Seviwroeba rentgenogramaze.
4. saxsargare gamovlinebebi (revmatoiduli
kvanZebi, limfadenopaTia, visceritebi).
5. sisxlis anTebiTi cvlilebebi.
6. dadebiTi reaqcia revmatoidul faqtorze.
bexterevis daavadeba
1. mono-oligoarTriti (upiratesad terfis midamoSi).
2. progresirebadi arTriti (koksitis gamoricxviT).
3. adreuli ormxrivi sakroileiti.
4. ekzostozi menjis da terfis midamoSi.
5. HLA-B27
podagra
1. ti piuri xasiaTi da lokalizacia mwvave artritis niSnebisa.
2. hi perurikemia.
3. tofusebi.
4. `saxvretelas” sindromi rentgenogramaze.
5. SardmJava kristalebi sinovialur siTxeSi.
reiteris daavadeba
1. qronologiuri kavSiri urogenul infeqciasTan.
2. asimetriuli oligoarTriti qveda kiduris
saxsrebSi.
3. Seqcevadi da `mcocavi” lokalizaciis arTriti.
4. periarTriti da periostiti terfis midamoSi.
5. calmxrivi sakroileitis ganviTereba.
6. keratodermia.
7. HLA-B27 arseboba.
8. qlamidiuri infeqciis arseboba ureTridan
aRebul nacxSi.
fsoriazuli arTriti
1. asimetriuli oligoarTriti.
2. saxsrovani lokalizacia
3. TiTistarisebri Sesieba malinisferi Seferilobis mtevnis falangis saxsarze.
4. xerxemlis dazianeba(sakroileiti, spondiloarTriti).
5. frCxilebis dazianeba.
6. gansxvavebiT revmatoiduli arTritisgan bevrad intensiuri
7. Zvlovani destruqcia rentgenogramaze.
8. arseboba HLA-B27.
9. fsoriazuli balTebi kanze.
osteoarTrozi reaqtiuli sinovitiT
1. tkivilis meqanikuri ritmi.
2. dazianeba qveda kiduris saxsrebisa.
3. heberdenis da buSaris kvanZebi.
4. Zvlis destruqcia.
5. susti anTebiTi reaqcia.
6. saxsris funqciis darRvevis ararseboba(garda menj-barZayis saxs.)
7. osteosklerozi da mniSvnelovani osteofitozi rentgenogramaze.
sarkoidozi (beka-Saumanis daavadeba)
1. zrda kvanZebisa kedelTaSoris filtvis rentgenogramaze.
2. kvanzovani eriTema
3. kanqveSa kvanZebi, infiltrati limfur kvanZebSi, piris RruSi, cxviris areSi, kunTebSi, RviZlsa da elenTaSi.
4. qronikuli revmatoidomsgavsi arTriti.
5. giganturi ujredebis granulomebi limfuri kvanZebis paTmorfologiur preparatSi.
6. kveimis dadebiTi reaqcia.
7. mravlobiTi osteofitebi rentgenogramaze.
infeqciuri arTriti
1. asimetriuli oligoarTriti.
2. infeqciur procesTan kavSiri.
3. swrafi ganviTareba Zvlis destruqciisa da
ankolozebi.
4. dadebiTi serologiuri reaqcia da kanis sinjebi.
5. antibaqteriuli Terapiis efeqturoba.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
sistemuri wiTeli mglura
1. maxasiaTebeli sistemuri gamovlinebebi: kanis dazianeba `pepela”, Tirkmlis da sxva organoTa paTologia.
2. reinos sindromi.
3. arTriti deformaciis gareSe.
4. Zvlovani cvlilebebis ararseboba rentgenogramaze.
5. maxasiaTebeli imunologiuri da morfologiuri niSnebi: mgluras ujredebi, DDNK antisxeuli, antinuklearuli faqtori...
sistemuri sklerodermia
1. reinos sindromi.
2. sklerodermiuli kanis cvlilebebi saxesa da
mtevnis areSi. mkvrivi SeSupeba. sindromi `parkis”.
3. kunTovan-saxsrovani sindromi: poliartriti eqsudaciur-proliferaciuli ti pis, periarTriti kontraqturebis ganviTarebiT, mioziti.
4. osteoma terfis falangis rentgenogramaze.
5. rbili qsovilebis kalcinozi(upiratesad
mtevnis areSi, kunTebSi).
6. visceritebi (saWmlismomnelebeli traqtis
dazianeba, Tirkmlebisa da sxvaTa organoebis).
7. qsovilis fibrozuli cvlilebebi da sisxlZarRvebisa kanis bioptatSi.
wylulovani koliti
1. asimetriuli mono-oligoarTriti an `mfrinavi” poliartriti.
2. paraleluri ganviTareba arTritisa da kolitisa.
3. Tvalebis dazianeba(uveiti, iriti).
4. kvanZovani eriTema.
5. saxsrovani cvlilebebis ararseboba rentgenogramaze.
6. calmxrivi sakroileiti.
7. HLA-B27 arseboba.
uiplis da kronis daavadeba
1. diarea, steatorea.
2. kanis pigmentacia.
3. cxeleba, rkinadeficituri anemia.
4. revmatoidomsgavsi arTriti an aramyari recidivuli.
3. visceropaTia (plevriti, perikarditi).
4. maxasiaTebeli niSnebi momnelebeli traqtis
biofsiiT miRebuli (ui plis daavadebis dros
RruSi cximovani substancia da kronis daavadebisas infiltraciuli granulomebi).
5. antibiotikoTerapiis efeqturoba.
arTritebi dakavSirebuli kuW-nawlavis
infeqciebTan dakavSirebuli
1. asimetriuli arTriti aRmocenebuli diareis fonze an Semdgom.
2. calmxrivi sakroileitis ganviTarebis SesaZlebloba.
3. Seqcevadi artriti.
4. Tvalebis xSiri dazianeba.
5. kvanZovani eriTema.
6. HLA-B27 ganviTareba.
virusuli artritebi (wiTelas, wiTuras,
parotitis, virusuli hepatitis, gripis dros
1. wvrili saxsrebis poliartriti.
2. periartriti (tenosinoviti...)
2014 weli
27
3. arTriti mfrinavi asimetriuli.
4. arTritis sruli ganviTareba 1-6TveSi.
5. virusul infeqciasTan kavSiri.
ponses revmatizmi(toqsiko-alergiuli
sinoviti an sinovialuri forma TBC
1. myari arTriti deformaciis gareSe.
2. eroziuli cvlilebebis ararseboba saxsrebis rentgenogramaze.
3. mononuklearebis arseboba sinovialur
siTxeSi.
4. tuberkulozi anamnezSi an arseboba.
5. dadebiTi kanis sinjebi(pirke, mantu).
6. antituberkulozuri Terapiis efeqturoba.
paraneoplastiuri arTriti (dismetaboluri
parakalcinomatozuri artropaTia)
1. asimetriuli mono-oligoarTriti an poliartriti.
2. saxsrebis umniSvnelod gamoxatuli anTebiTi reaqcia.
3. deformaciis ararseboba.
4. periartikularuli qsovilis ganleva.
5. filtvebis qronikuli daavadeba(uxSiresad
bronqogenuri kibo).
6. paTologiuri cvlilebebis gareSe saxsrebis rentgenograma.
7. antianTebiTi Terapiis simyare.
8. sinovialur siTxeSi mononuklearebis siWarbe.
9. antiSeSupebiTi Terapiis efeqturoba.
polindromuli revmatizmi
1. xelis saxsrebis mono da periarTriti.
2. uecari ganviTareba da Zalian xSirad recidivuli arTriti.
3. mkvrivi SeSupeba periartikularuli qsovilis kanis molurjo SeferilobiT.
4. sruli saxsrovani sindromis ganviTareba 23 dRis Semdeg.
5. araTanabari Sualedi Setevebs Soris.
imitirebuli hidroarTrozi
1. regularoba da mcire sixSire Setevebis.
2. SeSupeba erTi saxsrisa.
3. anTebiTi reaqciis ararseboba.
4. sruli ganviTareba saxsrovani gamovlinebisa.
Segrenis sindromi (mSrali sinromi)
1. mSrali keratokoniunqtiviti.
2. kserotomia.
3. parotiti.
4. visceropaTia.
5. revmatoidomsgavsi arTriti (50% SemTxvevaSi).
6. antisxeuli sanerwyve da lorwovani jirkvlebis mimarT.
bexCetis sindomi
1. eroziul-wylulovani dazianeba lorwovani garsebisa.
2. eroziuli dermatitis.
3. kvanZovani eriTema.
4. mono-oligoarTriti asimetriuli.
5. paTologiuri cvlilebebis ararseboba saxsrebis rentgenogramaze.
6. antisxeuli lorwovani garsis ujredebis
mimarT.
28
,fdidsf rfhlbjkjubf
rac Seexeba iuveniluri arTropaTiebs igi rCeba mniSvnelovan pediatriul problemad da
ara marto bavSvTa revmatologiaSi.
maS ase davimaxsovroT. iuveniluri arTropaTiebi sqematurad rogor gamoiyureba:A
iuveniluri arTropaTiebi
Janmo-s mier warmodgenilia arTropaTiebis
klasifikacia:
1. infeqciuri arTropaTia (00-03)
a. piogenuri arTopaTia (stafilokokuri,
streptokokuri, pnevmokokuri)
b. reaqtiuli arTropaTia (nawlavur infeqciasTan asocirebuli, postdizinteriuli, imunizaciis Semdgomi, reiteri daavadeba, sxva reaqtiuli arTropaTiebi)
2. anTebiTi arTropaTiebi (seropozitiuri da
seronegatiuri)
arTopaTiebi (arTritebi) vlindeba bevri sistemuri daavadebis dros:
sistemuri wiTeli mglura
arTritis Taviseburebani:
1. aramdgaradi, asimetriuli, mfrinavi oligo
an poliarTritinebismieri lokalizaciiT, mkveTrad gamoxatuli tkivili, xSirad gamoxatulia
eriTema dazianebuli saxsris garSemo,
2. poliarTriti, mdgradi an xSirad morecidive mtevnis saxsebis dazianebiT (revmatoiduli arthritis msgavsi),
3. msxvili saxsrebis mZime dazianeba –mono an
poli artikularuli ti piT, rac aris Zvlebis
iSemiuri nekrozis Sedegi
sistemuri vaskulitebi
arTritis Taviseburebani
yvelaze xSirad arTriti viTardeba hemoragiuli vaskulitis (Sonlein henoxis daavadebis)
dros. axasiaTebs upiretesad muxlis da koW-wvivis saxsrebis dazianeba, mcire raodenobiT gamonaJoni, gamoxatulia periartikularuli rbili
qsovilebis SeSupeba,
SeniSvna: arTrits aqvs SeteviTi xasiaTi da ar
axasiaTebs qronizacia.
mwvave revmatiuli cxeleba
arTritis Taviseburebani:
axasiaTebs msxvili da saSualo saxsrebis dazianeba (oligo an poliarTriti); mfrinavi xasiaTi, ukuganviTreba deformaciis gareSe.
SeniSvna: difdiagnozi tardeba posstreptokokur arTritTan.
hematologiuri da limfoproliferaciuli paTologiebi:
mdgradi an mfrinavi xasiaTis poliarTriti, romelic moicavs nebismier saxsars. hematologiuri
da limfoproliferaciuli paTologiebi unda dadges dRis wesrigSi, Tu pacients aqvs: generalizebuli limfadenopaTia, hepto/splenomegalia,
nmiSvnelovani cvlilebebi periferiul sisxlSi.
arTopaTiebi saxvadasxva infeqciuri paTologiebis dros
sindromi `arTrits +dermatiti”
wiTura; arTriti SesaZlebelia ganviTrdes vaqcinaciis Semdeg.
damaxasiaTebeli klinikuri suraTi:arTriti viTardeba daavadebis dawyebidan 2-3 dRes. xangrZlivoba SesaZlebelia iyos 1-28 dRe; Tumca arTralgia SesaZlebelia gagrZeldes 1weli
parvovirusi B19 (infeqciuri eriTema)
axasiaTebs poliarTralgia an poliarTriti,
xSirad wvrili saxsrebis dazianebiT, romelic
mogvagonebs revmatoidul arTrits. arTriti viTardeba daavadebis 10-11 dRes, gamonayaris paralelurad. arTrits xangrZlivoba 1-3 kviraa. aRwerilia gaxangrZlivebuli SemTxvevebi. SesaZlebelia RF da ANF-is tranzitoruli momateba.
mwvave virusuli hepatitis B, (arTriti SesaZlebelia ganviTrdes vaqcinaciis Semdeg). arTriti aris mdgradi an migrirebadi, ziandeba wvrili saxsrebi, muxlis da sxva msxvili saxsrebi.
arTriti iwyeba siyviTlis wina periodSi da grZeldeba 4 kviramde.
laimis boreliozi axasiaTebs mono da oligoarTriti saSualo da msxvili saxsrebis dazianebiT;tendiniti, tendovaginiti,. arTriti viTardeba dainficirebidan 3-4 Tvis Semdeg, arTrits SesaZlebelia Tan axldes nervulisistemis,
gulis dazianeba.
arTropaTiebi, ganviTarebuli nawlavuri infeqciebis Semdeg
nawlavuri infeqciebi (iersiniozi, Sigelozi,
da sxv) xSirad arian asocirebulebi reaqtiul
arTritebTan.
SeniSvna 1. arTritis dawyebis procesSi nawlavuri sindromi ar aris mniSvnelovnad gamoxatuli. 2. arniSnuli nawlavuri patogenebi Zalian iSviaTad iwveven septiur arTrits.
arTriti viTradeba infeqciidan 1-2 kviris Semdeg. Tavisi xasiaTiT igi asimetriulia, xsirad
migratoruli, azienebs rogorc msxvil aseve
wvril saxsebs. Pacientebis 60 % aqvs dadebiTiHLAB27.
arTritebi, romlebic viTardebian zeda sasunTqi gzebis infeqciis Semdeg.
poststerptokokuri arTriti: mono, oligo an
poliarTriti, azianebs msxvil da saSualo saxsrebs. mniSvnelovnad gamoxatuli tkivilis sindromi. sinovialur siTxeSi anTebiTi cvlilebebia. aRwerilia tendinitebi da tendovaginitebi.
arTriti viTardeba streptokokuri infeqciidan 10 dRis Semdeg. axasiaTebs cxeleba, leikocitozi, eds-is aCqareba. arTritis xangrZlivoba
aranakleb 2 Tvisaa, xandaxan 1 weli. recidivi iSviaTia.
SeniSvna: aucilebelia gulis dazianebis gamoricxva (mwvave revmatiuli cxeleba)
yovelive zemo aRniSnulTan erTad Cven vTliT,
rom mniSvnelovania mowodebuli axali klasifikacia da klinikuri kriteriumebi JIA da JRA-is
SedarebisTvis, romelic mocemulia #1 crilSi
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
29
#1 cxrilSi mowodebulia axali klasifikacia da klinikuri kriteriumebi
JIA da JRA-is SedarebisTvis
dadga ukve is momenti, rodesac unda davsvaT kiTxvebi:
ra aris arTriti? da rogor gamoixateba misi marTvis sqema?
arTriti aris saxsris anTeba,
romelic gamoixateba saxsris
SeSupebiT, tkiviliT da moZraobis SezRudviT, mizezebs miekuTvneba: revmatiuli daavadebebi,
infeqcia, reaqtiuli gamonadeni
(sisxlCaqceva), malignizacia,
travma da araanTebadi faqtore2014 weli
bi.
A gansazRvreT Setevis dawyebis dro, maprovocirebeli faqtorebi (travma, medikamentebi,
imunizacia, tki pis nakbeni), xangrZlivoba, mimdinareobis ti pi
(mud mi vad mo re ci di ve, ne la
progresirebadi) procesis sim-
wvave, daavadebasTan dakavSirebuli simptomebi da arTritebisa
da revmatuli daavadebebis saojaxo anamnezi.
B anemia da hemolizi SeiZleba axasiaTebdes sistemur wiTel
mgluras an iuvenilur revmatoidul arTrits. leikocitozi
30
,fdidsf rfhlbjkjubf
arTritiT daavadebuli
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
araspecifiuri niSania da dakavSirebulia infeqciasTan da revmatoidul arTritTan. Trombocitozi damaxasiaTebelia kavasakisTvis. e.d.s. 20mm/sT-ze maRa li, C – re aq ti u li ci la
40mg/l-ze meti da temp. 38. 5C-ze
meti miuTiTebs anTebiT infeqciaze mononuklearuli arTritebis SemTxvevaSi. gazrdili e.d.saris anTebis araspecifiuri niSani, normaluri e.d.s. ar gamoricxavs revmatoidul daavadebas, radganac revmatoiduli arTritiT avadmyofebis 1/3 e.d.snormaSi aqvT.
C Zvlebisa da saxsrebis rentgenografiul monacemebs miekuTvneba gamonadeni, lizisuri
dazianeba, Zvlis destruqcia,
naprali, periostiti, leikemiuri xazebi, avaskularuli nekrozebi da osteoporozi. septiuri
arTritis an osteomielitis
dros Zvlisa da saxsris skanireba SeiZleba pozitiuri iyos
rentgenografiuli niSnebis gamovlenamde.
D moaxdineT saxsridan aspirirebuli gamonadenis analizi,
ganisazRvros ujrebis raodenoba, glukoza, mucinis Trombis
formireba. travmul gamonadenSi aris 2000-ze naklebi 10-30% _
eitrofilebit, glukoza 50mg/100ze da mucinis kargi Trombi.
E niSnebs, romlebic sistemur
daavadebaze miuTiTebs, miekuTv2014 weli
neba: siyviTle, (hepatiti); diarea,
sisxliani ganavali, muclis tkivili, da wonis dakleba (baqteriuli enteriti, nawlavis anTebiTi daavadeba); purpura (palpaciiT SegrZnebadi) muclis
tkivili, sisxliani ganavali, hematuria (Sonlai-penoxis purpura); SemaerTebeli qsovilis ganviTareba, naxeTqebi tuCebze, gaxangrZlivebuli temperatura,
limfadenopaTia da gamonayari
(kavasaki); tki pis nakbeni anamnezmi, eriTema, surdos msgavsi simptomebi, meningialuri niSnebi
(laimis daavadeba); iridocikliti an karditi(revmatiuli daavadeba an vaskuliti);
Hhepatosplenomegalia, qronikuli temperatura, wonis dakleba, limfadenopaTia (malignizaci a); qer c li a ni ga mo na ya ri,
frCxilebze CaRrmavebebi (fsoriazi);
F eWvi miitaneT revmatoidul
arTritze Tu procesi aris simetriuli, poliartikularuli,
procesSi CarTulia xerxemali
an arTriti uwyvetad grZeldeba 6 kvira. saxsrebis mcirericxovani dazianebisas vadmyofTa
50%-Si pozitiuria antinuklearuli antisxeulebi imunoglobulinebi da komplementi xSirad momatebulia.
G ANA (anti nukleanuri antisxeulebis) titri 1:80-ze meti
mi u Ti Tebs sis te mur wi Tel
31
mgluraze (SLE), SLE-diagnozis
dasmisTvis aucilebelia Semdegi niSnebidan 4-is arseboba mainc: pepelas formis gamonayari,
diskoiduri dazianeba, alopecia,
fotorensitiuroba, piris Rrusa da cxvir-xaxis dawyluleba,
arTriti, mgluras ujredebi
cru dadebiTi VDRL proteinuria, plevriti an perikaditi, gulis wasvla an fsiqozebi, hemolizuri anemia, leikopenia an
Trombocitopenia.
H revmatuli cxelebis diagnozi moiTxovs jonsis 2 did an
1 did da 2 mcire kriteriums
streptokokuli infeqciis maCveneblebis arsebobis SemTxvevaSi
(pozitiuri kultura, antistreptolizoni-0 maRali tetri). …
jonsis ZiriTad kriteriumebs
miekuTvneba:karditi, migraciuli poliarTriti, qorea, beWdisebri eriTema da revmatiuli
kvanZebi. mcire kriteriumebia:
temperatura, arTralgia, e. d. s.
-is maRali maCvenebeli, C-reaqtiuli cila da P-Rintervalis gaxangrZliveba.
I maankilozebeli spondilo
arTriti rogorc mozardebSi
ise bavSvebSi warmodgenilia
periferiuli arTritebiT, romelic dakavSirebulia welis areSi tkivilTan, sakroiletiT da
gulmkerdis aris moZraobis SezrudviT. daavadebuli TeTrkanianebis 90%-Si HLA-B-27 poziti-
32
,fdidsf rfhlbjkjubf
uria, am daavadebisas SeiZleba ganviTardes iriti.
J reaqtiuli arTriti viTardeba
maSin, roca infeqcia iwvevs steriluri anTebis ganviTarebas saxsrSi, infeqciis kerisgan damoukideblad. mikroorganizmebs, romlebic reaqtiul
arTrits iwvevs, miekuTvneba: Sigela,
salmonela, iersinia, qlamidia, A-jgufis streptokoki, meningokoki, gonorea
da virusebi: adenovirusi, herpes virusi hepatit-B virusi.
K Sratismieri daavadeba arTritiT
SeiZleba ganviTardes bevri medikamentis, gansakuTrebiT penicilinis da cefalospirinebis miRebisas.
L toqsikuri an gardamavali sinovitebis dros procesi moicavs: menj-barZays, xSirad gamoixateb tkiviliT muxlis areSi da sikoWliT. SeiZleba aRiniSnos Bmcired momatebuli e.d.s-i da
dabali temperatura, arTritebi Cveulebriv 2 kviraSiB alagdeba. aseptiuri nekrozebi iSviaT garTulebebs miekuTvneba.
amdenad, arTritebis diferencialuri diagnozi SesaZlebelia ganvixilod #2 cxriliSi.
da bolos, kidev erTxel gavixsenoT revmatul
daavadebaTa samuSao klasifikacia mcireodeni
damatebiT, romelic vfiqrobT praqtikosi eqimebisaTvis SesaZlebelia ufro xelsayreli iyos
uzarmazari informaciis koncentraciisaTvis,
Tumca gemovnebaze ar daoben:
I. revmatiuli cxeleba
II. SemaerTebeli qsovilis difuzuri daavadebebi
III. sistemuri vaskulitebi
IV. revmatoiduli arTriti
V. iuveniluri arTritebi
VI. bexterevis daavadeba da sxva arTritebi,
Serwymuli spondoloarTritTan
VII. arTritebi, dakavSirebuli infeqciasTan
VIII. mikrokristaluri arTritebi
IX. osteoarTrozi da msgavsi daavadebebi
X. saxsrebis sxva daavadebebi
XI. saxsargare rbili qsovilebis daavadebebi
XII. Zvlis da xrtilis daavadebebi, osteoarTropaTiebi
XIII. arTropaTiebi ararevmatiuli daavadebebis dros
XIV. arTropaTia da mialgia ararevmatuli daavadebis
dros
XV. arTropaTia, osteoporozi da osteomalacia ararev matuli daavadebis dros
konkretulad:
I. revmatiuli cxeleba
1. aqtiur fazaSi
1.1. gulis dazianebis gareSe
1.1.1. revmatuli arTriti da poliarTriti
1.1.2. revmatuli qorea
1.2. gulis dazianebiT (SesaZloa Serwymuli
revmatul qoreasTn)
1.2.1. pirveladi revmokarditi
1.2.2 SebrunebiTi revmokarditi mankis gareSe
1.2.3. SebrunebiTi revmokarditi gulis mankis
fonze
2.0. araaqtiur fazaSi
II SemaerTebeli qsovilis difuzuri daavadebebi
1.0. sistemuri wiTeli mglura
1.1 idiopaTikuri
1.2. wamlismieri mglurasmagvari sindromi
2.0. sistemuri sklerodermia
2.1. idiopaTikuri
2.2. inducirebuli (qimiuri an wamlismieri)
sklerodermia
3.0 difuzuri fasciitis
4.0 dermatomioziti (polimioziti)
4.1. idiopaTikuri
4.2. paraneoplastikuri
4.3. iuveniluri
5.0. Segrenis sindromi
5.1. pirveladi (Segrenis daavadeba)
5.2.meoradi (Serwymuli sxva revmatul daavadebebTan)
6.0. jvaredini (overlap”s)sindromebi
6.1. SemaerTebeli qsovilis Sereuli daavadeba
7.0. morecidive piliqondriti
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
III sistemuri vaskulitebi (angiiti, arteriiti)
1.0. kvanZovani periarteriiti
2.0. granumatozuli arteriitebi
2.1. vegeneris granulomatozi
2.2. eozinofiluri granulomatozuri vaskuliti
3.0. giganturujredovani arteriiti
3.1. temporaluri arteriiti (hortonis daavadeba)
3.2. revmatuli polimialgia
3.3. aortoarteriiti (takaiasus daavadeba)
4.0. hi perergiuli angiitebi
4.1. hemoragiuli vaskuliti (Sonlein-henoxis
daavadeba)
4.2. Sereuli krioglobulinemia (krioglobulinemiuri purpura)
5.0. maoblitirebeli Trombangiiti (biurgerris
daavadeba)
6.0. gudpasCeris sindromi
7.0. Trombozuli Trombocitopeniuri purpura
(moSkovicis sindromi)
8.0. behCeTis sindromi
9.0. kavasakis daavadeba (lorwovan-kan-jirklovani sindromi)
IV. revmatoiduli arTriti
1.0. seropozitiuri (revmatoiduli faqtoris
mixedviT)
2.0. seronegatiuri (revmatoiduli faqtoris mixedviT)
3.0. sistemuri gamovlinebebis gareSe (poliarTriti, oligoarTriti, monoarTriti)
4.0. sistemuri gamovlinebebiT
4.1. feltis sindromi
V. iuveniluri arTritebi
1.0. iuveniluri revmatoiduli arTriti
1.1. stilis sindromi
1.2. visler-fankonis sindromi
2.0. iuveniluri qronikuli arTriti
VI. bexterevis daavadeba da sxva arTritebi,
Serwymuli spondiloarTritTan
1.0. maankolozebeli spondiloarTriti
2.0. reiteris daavadeba
3.0. fsoriazuli arTriti
4.0. arTritebi nawlavebis qronikuli araspecifikuri daavadebebis dros (araspecifikuri wylulovani koliti, kronis davadeba)
VII. arTritebi, dakavSirebuli infeqciebTan
1.0. infeqciuri arTritebi
1.1. baqteriuli (stafilokokuri, gonokokuri,
brucelozuri, spiroqetul-sifilisuri, mikobaqteriul-tuberkulozuri da sxv.)
1.1.1. laimis daavadeba
1.1.2. ui plis daavadeba
1.2. virusuli (wiTuras, epidemiuri parotitis,
Cutyvavilas sa sxvaTa dros)
1.2.1. kareliis cxeleba
1.3. sokovani
1.4. parazituli
2014 weli
33
2.0. reaqtiuli arTritebi
2.1. postenterokolituri (Sigelozi, iersiniozi, salmonelozi, klebsielozi da sxv.)
2.2. urogenitaluri (garda reiteris daavadebisa da gonoreisa)
2.3. cxvirxaxovani infeqciis Semdeg
2.4. nawlavuri Suntirebis Semdeg
2.5 sxva infeqciebis Semdeg
2.6. postvaqcinuri
VIII mikrokristaluri arTritebi
1.0. podagra pirveladi
2.0. podagra meoradi (wamlismieri, Tirkmlis ukmarisobis, tyviismieri intoqsikaciis dros da a.S.)
3.0. qondrokalcinozi (3fsevdopodagra”)
4.0. hidroqsiapatituri arTropaTia
5.0. sxva mikrokristaluri arTritebi
IX. osteoarTrozi da misi msgavsi daavadebebi
1.0. osteoarTrozi
1.1. pirveladi
1.2. meoradi (dispaziebis, arTritebis, tramvebis,
statistikis darRvevis, hi permobilobis sindromis da sxvaTa Sedegad)
1.3. spondilozi, spondiloarTrozi
1.4. endemiuri (kaSin-bekis daavadeba)
2.0. malTaSua osteoqondrozi
3.0. ConCxis idiopaTikuri difuzuri hi perostozi (foresties daavadeba)
X. saxsrebis sxva daavadebebi
1.0. polindromuli revmatizmi
2.0. intermisiuli hidarTrozi
3.0. mravlobiTi retikulohistocitozi
4.0. sinovioma
5.0. saxsris qondromatozi
6.0. vilo-noduluri sinoviti
XI saxsargarerbili qsovilebis daavadebebi
1.0. kunTebis daavadebebi
1.1 mioziti
1.2. maosificirebeli mioziti
1.3. idiopaTikuri kalcinozi
2.0. saxsrisirgvlivi qsovilebis daavadebebi
2.1. enteropaTiebi (tendoperiostiti-myesTa
mimagrebis adgilebis dazianeba, stiloiditis, epikondilitis, aqilodiniis CaTvliT)
2.2. tendinitebi (“tkacuna” TiTis CaTvliT)
2.3. tendovaginitebi (de vervenis daavadebis
CaTvliT)
2.4. bursitebi (beikeris kistis CaTvliT, aqilobursiti sa sxv.)
2.5. periarTitebi (mxar-beWis, menj_barZayis, muxlis da sxv)
2.6. majis arxis sindromi da sxva ligamentebi
3.0. fasciisa da aponevrozis daavadebebi (fasciitebi. Aponevrozitebi, diupiuitrenis da lederhozes kontraqturebi da sxv.)
4.0. kanqveSa cximovani qsovilis daavadebebi
4.1. kvanzovani eriTema
4.2. derkumis mtkivneuli li pomatozi
34
4.3.panikuliti (veber-krisCenis daavadebis CaTvliT)
5.0. pirveladi fibromyalgia
5.1. fsiqogenuri ravmatizmi
XII. Zvlis xrtilis daavadebebi da osteoqondropaTia
1.0. Zvlis daavadebebi
1.1. generalizebuli osteoporozi
1.2. osteomalacia
1.3. hi pertrofiuli osteoarTropaTia (mari-bambergeris daavadeba)
1.4.madeformirebeli osteoiti (pejeris daavadeba)
1.5. osteolizi (daudgeneli etiologiis)
1.6.arasrulyofili osteogenezi
2.0. osteoqondropaTiebi
2.1. barZayis Zvlis Tavis (peretis daavadeba)da sxva lokalizaciis aseptikuri nekrozebi (keler-1 da keler-II daavadebebi,kinbekis daavadeba da sxv.)
2.2.xerxemlis malebis sxeulebis osteoqondropaTiebi (Seierman-maus daavadeba, kalves daavadeba)
2.3.didi wvivis Zvlis borcvis (oshudSlateris
daavadeba) da quslis borcvis (Sinc-haglundis
daavadeba) osteoqondropaTia
3.0.osteoqondritebi
3.1.kenigis gamapobeli osteoqondriti
3.2. sxva osteoqondritebi (titces daavadeba,
Zvalqondriti, qsifoidoqondriti da sxv.)
XIII. arTropaTiebi ararevmatuli daavadebis
dros
1.0. alergiuli daavadebebi
1.1. Sratismieri daavadeba
1.2. wamlismieri daavadeba
1.3. sxva alergiuli mdgomareobebi
2.0. metaboluri darRvevebi
2.1. amiloidozi
2.2. oqronozi
2.3. hi perli pidemia
2.4. hi perqromatozi
3.0. SemaerTebeli qsovilis metabolizmis Tandayolili defeqtebi
3.1. marfanis sindromi
3.2. elers-danlos sindromi
3.3. hi permobilobis sindromi
3.4. mukopolisaqaridozi
4.0. endokrinuli daavadebebi
4.1. Saqriani diabeti
4.2. akromegalia
4.3. hi perparaTireozi
4.4. hi perTireozi
4.5. hi poTireozi
5.0. nervuli sistemis dazianeba
5.1. Sarkos arTropaTia (siringomieliis, zurgis tvinis tabesis, lepras dros da sxv.)
5.2. alergoneirodistrofia (refleqtoruli,simpaTikuri distrofia, zudekis sindromi)
5.3. `mxar-mtevnis” sindromi
6.0. sisxlis sistemis daavadebebi
6.1. hemofilia
,fdidsf rfhlbjkjubf
6.2. hemoglobinopaTia
6.3. leikozi
6.4. mielomuri daavadeba
7.0. paraneoplastikuri sindromi (sxvadasxva
lokalizaciis avTvisebiani simsivnis dros)
8.0. profesiuli daavadebebi
8.1. vibraciuli daavadeba
8.2. silikozi-silikoarTriti (kaqplanis sindromi)
8.3. kesonis daavadeba
8.4. sxva darRvevebi
9.0. sxva daavadebebi
9.1. sarkoidozi
9.2. perioduli daavadeba
9.3. qronikuli daavadeba
9.3. qronikuli aqtiuri hepatiti
9.4. С hi povitaminozi
XV. arTropaTia da mialgia ararevmatuli daavadebis dros
1. terfis paTologiebi
“brtyeli terfi”
2. xerxemlis daavadebani
“sqoliozi”
XV. arTropaTia, osteoporozi da osteomalacia
ararev matuli daavadebis dros:
1. memkvidreobiTi daavadebani:
1.1 autosomur-recesiuli:
cisturi fibrozi (mukoviscidozi)
imedia „revmatologia cxrilebsa da sqemebSi“
kidev erTi damatebiTi damxmare statia iqneba bavSvTa kardio–revmatologTaTvis,romlebic am
uRran tyeSi gzis gakvlevas Seecdebian.
literatura:
1. revmatologiisa da arTrologiis sakiTxebi
g. CaxunaSvili, n.jobava, a.bliaZe, k.CaxunaSvili,
d. CaxunaSvili
saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia,ir.ciciSvilis sax.pediatriuli klinika,janmrTelobis centri
// bavSvTa kardiologia. - Tbilisi, 2013. – #7.
– 64–69.
2. kidev erTxel mwvave revmatiuli cxelebis
Se sa xeb
pro fe so ri
g.Ca xu naS vi li,r.sva na Ze,med.doq.n.jobava
/saqarTvelos bavSvTakardiologTa asociacia/
// bavSvTa kardiologia. - Tbilisi, 2013. – #7.
– 57–64
3. www. Docstoc.com
4. www. Moernpublishing. Ge.
5. sistemuri wiTeli mglurass dros gul-sisxlZarRvTa sistemis dazianeba: (literaturuli
mimoxilva) / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili, a. bliaZe // bavSvTa kardiologia / saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. - Tbilisi, 2012. - ISSN 1987-9857. - #6. - gv.914. - reziume qarT. da ingl. en.. - gamoyen.
lit.gv.13-14
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
6. mdgradi ganviTareba da bavSvTa usafrTxoeba : (“Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi”) / g. CaxunaSvili, i. favleniSvili // socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria.
- Tbilisi, 2011. - ISSN 1987-9865. - #13-8-7. - gv.2546. - origanuli statiebi. - reziume qarT. da
ingl. en.
35
7. mwvave revmatiuli cxeleba da gulis qronikuli revmatiuli daavadeba : (protokoli stacionaris eqimebisaTvis) / T. kutubiZe, g. CaxunaSvili // bavSvTa kardiologia : saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. - Tbilisi, 2011. - ISSN 1987-9857. - #5. - gv.57-60. - bavSvTa kardiologia. - bibliografia gv.60.
reziume
revmatologia cxrilebsa da sqemebSi
g.CaxunaSvili, n.jobava
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia)
bavSvTa kardio–revmatologiaSi umniSbnelovanesia eqims eWiros kompasi sworad da icodes saiT wavides,Tumca amisaTvis mas sWirdema didi gulisxmeva da codna im uamravi paTologiisa,romelTanac mas SeiZleba hqondes saqme.
swored, SromaSi mocemulia revmatologia im aucilebel cxrilebsa da sqemebSi,romlebic klinicistebisaTvis gaadvilebs im uRran tyeSi gzis gakvlevas,rasac kompasis swori gamoyeneba
hqvia.ase,rom mas kompasis funqcia abaria.
SUMMARY
rheumatology in tables and Charts
G. CHAKHUNASHVILI, N. JOBAVA
(Association of Georgian Pediatric Cardiology)
in every field, including cardio-rheumatology, of medicine it is important that a doctor has a certain direction to choose in diagnostic and then treating the disease.
this work gives several necessary charts and tables, which will make it easier for any physician to diagnose.
tki vi lis prob le ma
muxlis tkivilis mwvave simptomebis da
sindromebis Tanamedrove marTvis princi pebi
g. CaxunaSvili, d. rexviaSvili, x. maWaraSvili,
n. jobava, k. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, ir. ciciSvilis
sax. bavSvTa axali klinika, janmrTelobis centri, socialuri pediatriis dacvis fondi,
International fund `the World Security and Child“)
bavSvTa kardio–revmatologis klinikuri codna aucileblad moicavs da moiTxovs tkivilis marTvas, kerZod ki muxlis tkivilisas.
muxlis tkivilis mwvave simptomebi moicavs, muxlis areSi
diskomfortis SegrZnebas da
tkivils, adgilobriv SeSupebasa da moZraobis SezRudvas, ramac SeiZleba mniSvnelovnad gaauaresos adamianis – bavSvis da
mozardis cxovrebis xarisxi.
Cveni Sromis mizans warmoadgenda bavSvTa da mozardTa tkivilis
problemaSi xazgasmiT gveCvenebina muxlis tkivilis mwvave simptomebisa da sindromebis Tanamedrove marTvis codnis aucilebloba.
2014 weli
am miznis misaRwevad gaanalizebuli iqna „ir. ciciSvilis
sax. bavSvTa axali klinikisa“
da „janmrTelobis centris“
2011–2014ww–is 950 kardio–revma-
tologTa ambulatoriuli SemTxveva. maT Soris muxlis tkivilis mwvave simptomebi qonda
200 bavSvs, rac Seadgenda pacientTa 21% (maT Soris vaJi–8%,
lokalizaciis mixedviT muxlis tkivilis klasifikacia: (cxriliN1)
muxlis tkivilis klasifikacia tkivilis anatomiuri mdebareobis gaTvaliswinebiT:
36
,fdidsf rfhlbjkjubf
muxlis tkivilis xSiri mizezebi sxvadasxva asakobriv jgufSi (cxriliN2)
xolo gogonas –13%). klinikebSi tardeboda avadmofTa anamnezuri, klinikuri, laboratoriuli da instrumentuli monacemebis analizi.
aucilebelia daskvnebis gamotanamde movaxdinoT im xelmisawvdomi literaturis mimoxilva, romelmac Cveni saTanado
yuredReba daimsaxura.
maS ase:
muxlis tkivilis simptomebi
fasdeba rogorc mwvave, Tu misi
xangrZlivoba sam Tves ar aRemateba.
momatebuli simaRle, qveda kidurebis sigrZeebs Soris mniSvnelovani gansxvaveba, oTxTava kunTebis sigrZis momateba da kviristavis pasiuri mediolateraluri moZraobis maRali diapazoni, oTxTava kunTebis Zalis
daqveiTeba.
bavSvebSi muxlis tkivili
xSirad barZayis paTologiebs
axlavs. iseTi problemebi, rogoricaa barZayis motexiloba, infeqcia an barZayis Tavis avaskuluri nekrozi, ConCxis sxvadasxva paTologiebis (normaluri
struqtris darRvevis gamo) mqone pacientebSi xSirad muxlis
tkiviliT vlindeba.
klinikuri simptomatika
muxlis tkivilis mwvave simptomebi gamovlindeba muxlis
areSi tkiviliT, saxsarSi moZraobis SezRudviTa da SeSupebiT.
es simptomebi paTologiuri keris mdebareobidan gamomdinare
sxvadasxva lokalizaciis SeiZleba iyos. muxlis mwvave tkivilis dros adgilobriv cvlilebebTan erTad SeiZleba gamoxatuli iyos zogadi simptomebi,
rogoricaa cxeleba, oflianoba,
Zlieri saerTo sisuste, advilad daRla, Sromis unaris daqveiTeba. yovelive zemoTaRniSnu(cxriliN3)
etiopaTogenezi
muxlis mwvave tkivilis simptomebis risk-faqtorebs Soris
aRsaniSnavia sqesi, muxlis anatomiuri Taviseburebebi, kunTebis
disbalansi, anamnezSi travma da
zogierTi individualuri maxasiaTebeli (profesia, sporti).
muxlis simptomebi ufro xSirad
aRmocendeba im adamianebSi, visac
samsaxuris gamo qveda kidurebis
mniSvnelovnad datvirTva uwevsT. bursiti da wina muxlis rbili qsovilis dazianeba xSiria
im profesiebSi rac CamuxvlasTanaa dakavSirebuli. samuSao
romelic xSirad muxlze dayrdnobas saWiroebs, muxlis wina
nawilis tkivilsa da osteoarTritis riskis momatebasTanaa
dakavSirebuli. intensiuri fizikuri varjiSis fonze izrdeba muxlis travmuli dazianebis
riski.
aseve arsebobs iseTi faqtorebic, romlebic zrdian winaswarganwyobas muxlis mwvave tkivilis gamovlenis mimarT; rogoricaa _ normasTan SedarebiT
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
37
(cxriliN3)
lis ar se bo bis Sem Tx ve va Si
aucilebelia muxlis mwvave simptomebis gamomwvevi sistemuri
da seriozuli daavadebebis gamoricxva, rasac Sesabamisi diagnostikuri Zieba esaWiroeba.
muxlis tkivilis mwvave simptomebis gamomwvevi, paTologiebisTvis damaxasiaTebelia klinikuri simptomebi:
muxlis tkivilis mwvave simptomebis gamomwvevi gavrcelebuli paTologiebi sxvadasxva asakobriv jgufSi. (cxriliN3)
muxlis tkivilis mwvaved mimdinare simptomebs moicavs sindromebi, romlebic iwveven ara
mxolod muxlis saxsarSi Seqcevad cvlilebebs, aramed kunTebisa da myesebis dazianebasac. am
sindromebs miekuTvneba tkivilis sindromebi:
RrZoba da daWimuloba
(distorsia)
iogebis, kunTebis, myesebis da
sxva qsovilebis dazianeba maTi
anatomiuri mTlianobis darRvevis gareSe. xSirad aRiniSneba
muxlis saxsris an terf-wvivis
iogebis daWimuloba. daWimulobis dros paTologiur-anatomiuri cvlilebebi vlindeba
iogebis calkeuli boWkoebis gaglejviTa da sisxlCaqceviT.
simptomebi da mimdinareoba:
aRiniSneba tkivili saxsarSi
moZraobis dros da SeSupeba.
diagnozi: dadgena xdeba palpaciisas lokaluri mtkivneulobiT, sisxlCaqcevis mixedviT,
romelic SesaZloa gamovlindes
travmidan 2-3 dRis Semdeg.
diferencialuri diagnozi:
tardeba iogis srul gaglejvasTan. gaglejvis dros aRiniSneba SedarebiT Zlieri tkivili,
kidurze dayrdnobis SeuZlebloba, araiSviaTad-hemarTrozi.
daWimulobis yvela movlena gaivlis 5-10 dReSi, xolo gaglejvis dros grZeldeba 3-4 kviris
ganmavlobaSi. diagnozi zustdeba rentgenografiiT.
mkurnaloba: ambulatoriulia _ saxsris mWidro Sexveva,
mosvenebiTi mdgomareoba, civi
safenebi ori dRis ganmavlobaSi, Semdeg ki siTbo. Sromisunarianoba aRdgeba 5-7 dReSi; ganmeorebiTi daWimulobis profilaqtika_ masaJi, samkurnalo
fizkultura, sporti. daWimuloba (travma). upiratesad saxsris
iogovani aparatis daxuruli
2014 weli
38
,fdidsf rfhlbjkjubf
(cxriliN3)
dazianeba, misi anatomiuri uwyvetobis dazianebis gareSe, romelic viTardeba moZraobis Sedegad, da ar aris damaxasiaTebeli mocemuli saxsrisaTvis an
aRemateba normalurs ZaliTa da
gadidebiT, rac ganpirobebulia
sisxlCaqcevebiT parartikulur
qsovilebSi da misi funqciis
moSliT. daWimvas SeiZleba Tan
axldes hemarTrozi.
fibromialgiis sindromi
romlis sinonimia „difuzuri
idiopaTiuri ZvalkunTovani tkivilis sindromi“, miekuTvneba
daavadebaTa jgufs, romelic
ZiriTadad azianebs Zval-kunTovan sistemas. daavadebas axasiaTebs Zlieri tkivili mTel sxeulSi da sxva mravali darRveva, ris gamov xSirad diagnozis
dadgena rTuldeba.
fibromialgiis sindromi ufro xSirad gvxvdeba gogonebSi
vidre biWebSi. fibromialgiis
gamomwvevi mizezi ucnobia, misi
ganviTarebis xelSemwyob faqtorad saxeldeba stresi, hormonuli, nevrologiuri, imunuri sistemis darRvevebi da fizikuri
datvirTva.
fibromialgiis ZiriTadi simptomia tkivili: kunTebis saxsrebis, sxeulis rbili qsovilebis. es tkivili subieqturia, romelsac axasiaTebs Tanxvedra
SeboWilobis grZnobasTan da
kunTebis tetaniasTan. garda
amisa damaxasiaTebelia sxva
darRvevebis Tanxleba: saerTo
sisuste, Sakiki, gaRizianebuli
nawlavis sindromi, menstrualuri ciklis darRvevebi, SfoTva
da depresia. aRniSnuli simptomebi iwvevs depresias da SiSs,
ris damoc bavSvebi didi xnis
manZilze mowyvetili arian saswavlo process.
tkivili _ romelic aRiniSneba fibromialgiis dros aris
Zlieri da kolikismagvari. tkivili umetesad aRmocendeba dilis saaTebSi.
meore mniSvnelovani simptomia _ saerTo sisuste, TiTqmis
srul asTeniamde. avadmyofs
aReniSneba Zilis darRvevebi_
koSmaruli sizmrebi an zedapiruli Zili. xSiria Zilis dros
obstruqciuli apnoe-sunTqvis
darRveva.
diagnostika: fibromialgiis
sin d ro mis da ma das tu re be li
obieqturi meTodebi ar arsebobs. diadnozis dadgena xdeba
ti piuri klinikuri suraTis safuZvelze: sxeulis oTx ubanSi
generalizebuli tkiviliT, romelic grZeldeba sam Tveze
metxans, xolo fizikuri gamokv le vi sas tki vi li 18-dan 11
mtkivneul wertilSi miuTiTebs
am diagnozze.
fibromialgiis dros SeuZlebelia organizmSi anTebiTi niSnebis aRmoCena, revmatiuli da
sxva warmoSobis anTebiTi daavadebisgan gansxvavebiT.
fibromialgiis mkurnalobis
radikaluri meTodi ar arsebobs, yvelaze mniSvnelovania
gul-sisxlZarRvTa sistemis gavarjiSebis progresuli programa-saukeTeso varjiSss curva
warmoadgens. individualurad
an jgufSi unda daiwyos SemecnebiTi bihevioristuli Terapia.
zogierT pacients SeiZleba dasWirdes medikamenturi Terapia, Zilis aRdgenis da mdgomareobis
Semsubuqebis mizniT. rogoricaa:
tkivilgamayuCebeli anTebis sawinaaRmdego arasteroiduli da
damamSvidebeli medikamentebi.
aseve gamoiyeneba fizioTerapia,
rekomenrirebulia samkurnalo
varjiSebi, masaJi da curva.
prognozi: daavadebisgan gankurneba ar aris advili. bavSvebSi daavadebis gamosavali gacilebiT ukeTesia, vidre mozrdilebSi, umravlesoba sruliad
ikurneba, romlis yvelaze mniSvnelovani faqtoria regularuli fizikuri varjiSebis programis Sesruleba.
lokalizebuli idipaTiuri
ZvalkunTovani tkivilis sindromi romlis sinonimia-refleqsuri simpaTikuri distrofia, kompleqsuri regionuli
tkivilis sindromis ti pi. xasiaTdeba kidurebis ukiduresad
Zlieri tkiviliT, romlis mizezi ucnobia da xSirad Tan axlavs kanis cvlilebebi.
daavadebis sixSiris zusti monacemebi ar arsebobs. magram igi
ufro gavrcelebulia mozrdilebSi _ umetesad gogonebSi
(iwyeba saSualod 12 wlis asakSi).
daavadeba gamovlindeba ZiriTadad kidurebis Zalian mZime
tkiviliT, aseT avadmyofebSi
msubuqma Sexebam SeiZleba gamoiwvios kanis ukiduresad Zlieri tkivili, e.w. alodinia.
bavSvebis nawilSi am daavadebam SeiZleba gamoiwvios kanis
feris cvlileba (sifermkrTale
an wiTeli laqebi), temperaturis cvlileba (Cveulebriv dabalia) an oflianoba. xandaxan
bavSvi kidurs uCveulo pozaSi
iWers d uars ambobs nebismier
moZraobaze. am simptomebis kombinacia aferxebs daavadebuli
bavSvebis yoveldRiur Cveul
moqmedebas, romlebic skolas Zalian xSirad acdenen.
diagnostireba _ arsebobs
daavadebis sadiagnostiko specifiuri kriteriumebi:
di ag no zi kli ni ku ria da
efuZvneba tkivilis maxasiaeblebs, rogoricaa Zlieri, xangrZlivi, aqtiurobis SemzRudavialodiniis arsebobiT da ar eqvemdebareba mkurnalobas. damaxasiaTebelia fizikuri gamokvlevis dros Zlieri tkivilis
arseboba. amrigad, Civilebisa
da klinikuri monacemebis kombinacia metad mniSvnelovania
diagnozis dasmisTvis, magram
aucilebelia pirvel rigSi gamoiricxos sxva sistemuri daa2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
vadebebi. unda gaviTvaliswinoT rom am daavadebis dros
la bo ra to ri u li mo na ce me bi
normis farglebSia.
mkurnaloba: gulisxmobs fizikuri varjiSebis programis
dawyebas. fsiqoTerapevtis CarTvas samkurnalo procesSi, rogorc bavSvisTvis ise, misi ojaxisa da mkurnalTa jgufisTvis.
fsiqologiuri Careva daavadebiT warmoSobili stresis gamo
xdeba saWiro. aRniSnul mkurnalobasTan erTad SeiZleba gamoviyenoT antidepresantebi, biodanamatebi, eleqtronervuli stimulacia, bihevioristuli modifikacia.
prognozi _ bavSvebSi ukeTesia vidre mozrdilebSi. TiTqmis yvela bavSvi sabolood ganikurneba.
eriTromelalgia _ berZnuli sityvaa eriTros (wiTeli),
mielos (kiduri), da algos (tkivili). Mitchell-is daavadeba,
akromelalgia, wiTeli nevralgia an eriTermalgia-aris neirovaskuluri periferiuli tkivili qveda kidurebSi, rasac Tan
axlavs kanqveSa sisxlZarRvebis
gafarToeba da kanis hi peremia.
kidurebis distalur nawilebSi,
ufro xSirad terfebSi.
eriTromelalgia SeiZleba
iyos pirveladi da meoradi. pirveladi reiTromelalgia gamowveulia Na-is arxis alfa
qvedanayofis geis mutaciiT
(SCN9A). igi klasificirdeba
rogorc ojaxuri forma da gadaecema, memkvidreobiT autosomur_ dominanturi gziT. pirveladi eriTromelelgiis Setevebi viTardeba mravaljer dReSi
da SeiZleba gagrZeldes erTi
saaTidan Tveebis ganmavlobaSi.
meoradi eriTromelalgiis
mizezi SeiZleba iyos periferiuili neiropaTia nebismieri genezis, Trombocitozi an Trombocitebis normaluri raodenobis
mqone pacientebi, hi perqolesterinemia. sokoTi mowamvla da zogierTi autoimunuri darRvevebi,
medikamentebiT intoqsikacia.
eriTromelalgia zogadad metad iSviaTad gvxvdeba. bavSvebis
umravlesoba daaxloebiT 10
wlisaa, daavadeba rodesac gamouvlindebaT, gogonebSi ufro
xSiria.
simptomebi da niSnebi: yvelaze xSiri simptomi aris perio2014 weli
dulad eriTema, SeSupeba, mtkivneuloba da wvis SegrZneba
rbil qsovilebSi, umetesad qveda kidurebSi. ( aseve saxe da yuris niJarebi). amave dros aRiniSneba kanis temperaturis momateba, hi peralgezia, romelic
grZeldeba ramdenime saaTis an
dRis ganmavlobaSi.
mkurnaloba: sicxeSi simptomebi ufro mZafrad aris gamoxatuli, da mcirdeba gagrilebiT.
xandaxan es fenomeni imdenad
mZafrad aris gamoxatuli, rom
bavSvebi uars amboboben fexis
amoRebaze yinulovani wylidan.
magram es meTodi ar gamoyeneba
tkivilisa da diskomfortis
Sesamcireblad, radgan SesaZlebelia ganviTardes kiduris
gangrenozuli gadagvareba.
siTbos Tavidan acileba da
aqtiuri varjiSi yvelaze adeqvatur samkurnalo RonisZiebad
aris miCneuli. kiduri unda moTavsdes aweul (sxeulze zemoT)
mdgomareobaSi, romelic amcirebs tkivils.
bavSvebSi daavadeba ar eqvemdebareba anTebis sawinnaRmdego
preparatebiT mkurnalobas, romelic efeqturia mozrdilebSi.
garkveul daxmarebas gviwevs
vazodilatatorebi-mizoprostoli da gabapentini.
zrdasTan dakavSirebuli tkivilebi _ tkivilis sindromis keTilTvisebiani formaa, romelic
Seesabameba kidurebSi damaxasiaTebeli tkivilis arsebobas.
kidurebis tkivilebi pediatriuli samedicino daxmarebis
moTxovnis erT-erTi ZiriTadi mizezia. maT Soris yvelaze xSiria
zrdasTan dakavSirebuli tkivilebi. isini aRiniSneba msoflios bavSvebis (metwilad 3-12 wlis
asakSi). 10-20%-Si. daavadeba erTnairi sixSiriT gvxvdeba rogorc
gogonebSi aseve vaJebSi.
simptomebi: tkivili lokalizdeba qveda kidurebSi (kani,
nakuTali, muxlisa da TeZoebis
ukana mxare) da ormxrivia. tkivili Cndeba dRis bolos an Rame, xSirad bavSvebi iRviZeben
tkivilisgan. es tkivilebi SeiZleba ukavSirdebodes mZime fizikur datvirTvas. tkivilis
xangrZlivoba Cveulebriv 10-30
wuTia, Tumca igi wuTebidan SeiZleba saaTebamde meryeobdes.
tkivilis intensiuroba SeiZleba mcire an Zalian didi iyos.
39
zrdasTan dakavSirebuli tkivili aramudmivia, tkivilisgan
Tavisufali intervalebis xangrZlivoba ramdenime dRidan ramdenime Tvemde intervalSi meryeobs, zogierT SemTxvevaSi tkivilis epizodebi yoveldRiuria.
diagnozi _ diagnozamde mivyavarT tkivilis damaxasiaTebeli gamovlinebisa da Cveulebrivi fizikuri gamokvlevis kombinacias. laboratoriuli gamokvleviT da rentgenografiiT
cvlilebebi ar vlindeba.
mkurnaloba: tkivilis epizodis
dros SesaZloa gakeTdes lokaluri masaJi da miRebul iqnas susti analgetikebi. bavSvebSi, romelTac xSirad aqvT tkivilis
epizodebi, SeiZleba miiRon ibuprofeni, rasac ZaluZs tkivilis
Semcireba an Tavidan acileba.
prognozi: zrdasTan dakavSirebuli tkivilebi ar ukavSirdeba raime seriozul organul
daavadebas, da Cveulebriv TavisiT qreba bavSvTa mogvianebiT
asakSi. izrdebian ra, bavSvebis
100%-s tkivili uqreba.
keTilTvisebiani hipermobilurobis sindromi (BHS) _
urecidivo hi permobilurobis
sindromi (BHS) dros aRiniSneba tkivili kidurebSi, saxsrebSi zedmeti mobilurobis gamo.
mas ar axlavs araviTari tandayolili an SemaerTebelqsovilovani daavadeba.
BHS umetesad gavrcelebulia bavSvebSi. igi aRiniSneba 10
wlamde asakis bavSvebis 25-dan
-50%-mde. asakTan erTad misi sixSire klebulobs. BHS -xSirad
ojaxuri xasiaTisaa.
keTilTvisebiani hi permobilurobis sindromi xasiaTdeba
SenacvlebiTi Zlieri xasiaTis
tkiviliT, dRis bolos recidiuli tkiviliT an Ramis tkiviliT muxlebSi, terfebsa an koWebSi. am sindroms SeiZleba mivakuTvnoT fortepianos an violinos da a.S. dakvriT gamowveuli tkivili TiTebSi.
fizikurma datvirTvam da varjiSma SesaZloa SeaCeros an gazardos tkivili. iSviaTad aRiniSneba saxsris mciredi SeSupeba.
diagnostireba xdeba mTeli
rigi winaswardadgenili kriteriumebis safuZvelze:
• sxva SemaerTebelqsovilovani da Tandayolili daavadebebis gamoricxva;
40
• tkivilis urecidivo xasiaTi;
• saxsris mciredi SeSupeba;
• anamnezSi sxvadasxva musikalur instrumentebze dakvra
(fortepiano, violino da a.S.);
• fizikuri datvirTvis da
varjiSis dros SeiZleba Semcirdes an gaizardos tkivili;
Semdgom am yovelive kriteriumis gaTvaliswinebiT SesaZlebelia saxsrebis hpermobilurobis xarisxis raodenobrivi gansazRvra.
mkurnaloba:
umeteswilad
mkurnalobas ar saWiroebs. Tu
bavSvi misdevs iseT sports, romlis drosac ganuwyvetliv dartymis an dajaxebis saSiSroeba
arsebobs, mag; fexburTs an tanvarjiSs, da sul mudam uziandeba
saxsris iogebi, saWiroa gamoviyenoT kunTis gasamagrebeli an saxsris damcavi. (funqciuri Wimi).
amrigad, BHS-mi ar aris daavadeba, igi keTilTvisebiani mimdinareobiT xasiaTdeba, romelic
asakTan erTad naklebad gamoxatuli xdeba. mSoblebs gaTviTcnobierebuli unda hqondeT,
rom miuxedavad amisa, bavSvi
cxovrebis normalur wess ar
unda moaridon. igi waxalisebul unda iqnas raTa SeinarCunos aqtiurobis normaluri done, da amasTanave Caebas misTvis
saintereso sportis nebismier
saxeobaSi.
gardamava li sino viti _
toqsiuri sinoviti, anTebadi
menj-barZayi-aris saxsarSi moZraobis SezRudvis mdgomareoba.
am dros saxsarSi aRiniSneba
mcire eqsudacia, romelic ar
aris anTebadi (inficirebuli).
siTxe TavisiT ukvalod iwoveba. es siTxe SeiZleba dagrovdes
rogorc menj-barZayis, ise muxlis saxsarSi.
gardamavali sinoviti umetesad gvxvdeba 3-10 wlis bavSvebSi 2-3%-mde, ufro xSirad vaJebSi vidre gogonebSi erT daavadebul gogonaze 3 an 4 biWi modis.
aseve iSviaTad SeiZleba Segvxvdes 3 Tvis asakis bavSvebSi.
etiologiuri faqtori ucnobia. varaudoben rom mis ganviTarebas SeiZleba win uZRodes virusuli infeqcia, gansakuTrebiT
zeda sasunTqi gzebis.
simptomebi: gardamavali sinovitebi iwvevs tkivilis menj-barZayis an muxlis saxsrebSi, romelsac Tan axlavs siarulis
,fdidsf rfhlbjkjubf
dros koWloba. xolo axalSobilebSi SeiZleba gamovlindes
tkivilis dros auxsneli tiriliT. procesSi CarTulia TiTqmis yovelTvis mxolod erTi mxare (asimetriulia). tkivili SeiZleba iyos saSualo simZimis an
Zlieri. zogierT bavSvs gardamavali sinovitis dros aReniSneba temperaturis momateba, maRali
cxeleba da zogadi sisuste.
diagnozi: ti piuri niSania
tkivili, an bavSvs romelsac
anamnezSi ar aReniSneba zogadi
simptomebi-(SemaerTebelqsovilovani an sxva sistemuri daavadebebis Sesaxeb).
sisxlis saerTo analizi an
bioqimiuri kvleviT miRebuli
Sedegebi, SeiZleba iyos umniSvnelod Secvlili, an normis
farglebSi.
ultrabgeriTi gamokvleviT
vlindeba saxsarSi mcire raodenobiT siTxe (gamonaJoni). SeiZleba movaxdinoT am siTxis aspiracia da kvleva diagnozis
dazustebis mizniT.
diferencialuri diagnozi _
unda gatardes:
1) septiur (baqteriul) arTritTan. romelmac SeiZleba swrafad gamoiwvios Seuqcevadi
cvlilebebi, cxeleba, anTebis
markerebi da sisxlis bioqimiuri kvlevebiT mniSvnelovani cvlilebebi.
2) osteomielitTan-(infeqcia
Zvlovani qsovilis), SeiZleba
ganviTardes Zlieri tkivili
da Zvlis motexiloba, rogoricaa Toddler-is motexiloba
(Zvlis spiraluri motexiloba).
irgvliv mdebare qsovilebSi
aRiniSneba sisxlCaqcevebi.
3) kunTebis dazianeba SeiZleba gamowveuli iyos, mZime fizikuri daTvirTviT. mxedvelobidan ar unda gamogvrCes, barZayis
Zvlis epifizis dazianeba.
4) avaskuluri nekrozi Leggcalve-pertess daavadeba) rogorc wesi gvxvdeba 4-8 wlamde
asakis bavSvebSi. ufro xSirad biWebSi da SeiZleba iyos gamonaJoni ultrabgeriTi kvleviT, msgavsad gardamavali sinovitebisa.
5) aseve tkivili menj-barZayis
saxsarSi SeiZleba mogvces muclis Rrus organoebis (psoas abscesma), an testikular-is daavadebam.
idiopaTiuri arTriti, Lyme
arTriti, gonokokuri arTriti
da sxva, an Zvlis simsivne.
diagnostika: edsi, CRP, leikocitebi-umniSvnelo cvlileba.
mniSvnelovnad Secvlili septiuri arTritis dros.
ZiriTadi radiografiuli kvleva rac gamoricxavs, motexilobas da simsivneebs.
ultrabgeriTi kvleviT siTxis SigniT erToblivi kafsula.
septiuri arTriti unda iyos gamoricxuli, siTxis aRebiT saxsridan, miRebuli masala unda
gaigzavnos baqteriuli kvlevisTvis, antibiotikis mgrZnobelobis da mkurnalobis Semdgomi
strategiis mizniT.
SeiZleba gamoviyenoT vizualizaciis kvlevis meTodebi:
IMR _ skanireba. scintigrafiuli kvleva _ Zvlis scintigrafia SeiZleba iyos normaluri
gardamavali sinovitis dros.
CT-skanireba ar gamoiyeneba.
damaxasiaTebel monacemebs
iZleva fizikaluri gamokvlevakoWloba romelsac Tan axlavs
barZayis moZraobis SezRudva da
mtkivneuloba. SemTxvevebis 5%Si procesi ormxrivia. rentgenografia cvlilebebis gareSe.
amitom am kvlevas ar iyeneben.
mkurnaloba: tkivilis Sesamsubuqeblad gamoiyeneba anTebis
sawinaaRmdego arasteroiduli
preparatebi, metad mwvave SemTxvevaSi SeiZleba gamoyenebul
iqnas fexis traqcia. daavadeba
Cveulebriv TavisiT gaivlis 68 dReSi mkurnalobis gareSe.
mkurnalobis ZiriTad saSualebas warmoadgens dasveneba,
rac tkivilis xarisxs unda Seesabamebodes. Tu tkivilis kupireba ar moxda, cxeleba da sxva
simptomebi grZeldeba unda veZeboT sxva mizezi.
prognozi: saukeTesoa bavSvebis 99%-Si, SeiniSneba sruli gamojanmrTeleba. aseve SesaZloa
aRiniSnos gadramavali sinovitis, axali ganmeorebiTi epizodebi, romelic Cveulebriv ufro
susti da xanmoklea, pirvel
epizodTan SedarebiT.
patelofemoruli
tkivili-muxlis tkivili
sinonimebi: patelofemoruli
sindromi, kviristavis qondromalacia, muxlis wina nawilis
tkivili.
patelofemoruli tkivili pediatriaSi yvelaze xSiri Warbi
moxmarebis / datvirTvis sindromia. darRvevaTa am jgufs iw2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
vevs ganmeorebiTi moZraoba an /
da sxeulis ama Tu im nawilis
qronikuli dazianeba, romelic
varjiSTan aris dakavSirebuli.
am saxis darRvevebi bavSvebTan
SedarebiT ufro xSiria mozrdilebSi (CogburTis an golfis
moTamaSis idayvi da sxva).
patelfemoruli tkivili SeiZleba ganixilos, rogorc muxlis wina nawilis tkivilis gaCena _ damatebiTi datvirTviT
ganpirobebul patelofemorul
saxsarze (warmoqmnilia kvirisTaviTa _ Patella, da barZayis
Zvlis Femor-qveda nawiliT). xolo rodesac tkivils Tan axlavs kvirisTavis zedapiruli
qsovilis (xrtilis) Sida zedapirze tkivili, gamoiyeneba termini kviristavis qondromalacia, „Chondromalacia patellae”.
patelofemoruli tkivili iSviaTia 8 wlis asakze umcros
bavSvebSi, mozrdilebSi misi
gavrcelebis sixSire progresulad izrdeba. patelofemoruli
tkivili gogonebSi ufro xSiria. aseve xSirad gvxvdeba muxlebis mniSvnelovani SigniTa
Tu gareTa mxrivi gamrudebis
mqone bavSvebSic (genu valgum an
genu varum), iseve rogorc bavSvebSi paTologiuri kvirisTaviT
(morecidive arastabiluroba
da araparaleloba/ dismorfizmi/ araswori ganviTareba).
simptomebi: damaxasiaTebeli
simptomia muxlis wina nawilis
tkivili, romelic izrdeba iseTi saqmianobisas, rogoricaa
sirbili, kibeze asvla-Casvla, Cakuzva an xtunva. tkivili Zlierdeba muxlSi moRunuli fexiT
xangrZlivad jdomis SemTxvevaSic.
diagnostika: patelofemorul
tkivils SeiZleba iwvevdes kvirisTavis moZraobis SezRudva,
rodesac barZayis kunTi (oTxTava) kontraqturis mdgomareobaSia, swored es tkivili jansaR
bavSvebSi klinikur diagnozs
warmoadgens. (laboratoriuli
gamokvleva an vizualizaciis
teqnikis gamoyeneba ar aris saWiro, radgan masze cvlilebebi
ar aisaxeba).
mkurnaloba: Cveulebriv ar
aris saWiro. bavSvTa umravlesobaSi dakavSirebuli daavadebis (fexis xsenebuli ti pis gamrudeba an kvirisTavis arastabiluroba) ar arsebobis SemTxvevaSi is keTilTvisebian mdgoma2014 weli
reobas warmoadgens, romelic
TavisiT gaivlis. Tu tkivili
aferxebs bavSvis sportul da
yoveldRiur aqtiurobas, SeiZleba daxmareba gagviwios oTxTava kunTis gaZliereba _ gavarjiSebis programis dawyebam.
varjiSis Semdeg tkivili SeiZleba yinulma Seamsubuqos.
yoveldRiuri cxovreba: bavSvebi normalur cxovrebas unda
eweodnen. maTi fizikuri aqtiurobis done imgvari unda gaxdes, rom tkivilisgan Tavisuflebi iyon. bavSvebi romlebic
aqtiurad misdeven sports, SeiZleba iyenebdnen samuxles specialuri qamriT kvirisTavis fiqsaciisTvis.
barZayis Zvlis Tavis cToma
_ ucnobi mizeziT gamowveuli
barZayis Zvlis Tavis dislokacia zrdis zonis gavliT. zrdis
zona aris xrtilis fena, romelic orive mxridan Zvlis qsoviliT aris Semofrgluli, buterbrodis msgavsad. is Zvlis
yvelaze susti wertilia, mas mere rac xdeba misi mineralizacia da sakuTriv gaZvaleba, Zvali wyvets zrdas.
am daavadebis sixSire meryeobs 3-10 yovel 100 000 bavSvze.
ufro xSiria mozardebSi, da biWebSi.
simptomebi: koWloba da barZayis / TeZos tkivili, romelic
izrdeba fizikuri aqtiurobis
dros, fexis moZraobis SezRudva. tkivili SeiZleba Seigrnobodes barZayis zeda (or mesamedSi) an qveda (erT mesamedSi) nawilSi da matulobs fizikur
aqtiurobasTan erTad. bavSvebis
15%-Si daavadeba vrceldeba
orive qveda kidurze.
diagnostika: emyareba damaxasiaTebel monacemebs fizikaluri gamokvlevisas, fexis/barZayis moZraobis unari daqveiTebulia, diagnozi dasturdeba
rentgenografiiT, umjobesia aqsialur an bayayisebur proeqciaSi.
mkurnaloba: qirurgiuli osteofikacia lursmnebiT ( barZayis Tavis stabilizacia lursmnebis CadgomiT misi Tavis adgilze fiqsaciis mizniT).
prognozi: damokidebulia imaze Tu, ramdenad da ra drois
ganmavlobaSi iyo Camocurebuli
barZayis Tavi sanam diagnozi daismeboda.
41
osterqondrozi _ (sinonimebi: osteonekrozi, avaskuluri
nekrozi). osteoqondrozi niSnavs „Zvlis sikvdils“. es aris
ucnobi mizeziT gamowveuli, im
mravalgvari daavadebebis jgufi, romelTac axasiaTebs dazianebuli Zvlebis pirvelad an
meoradi osifikaciis centrebSi
sisxlis miwodebis Seferxeba.
dabadebisas Zvlebi metwilad
xrtilisagan Sedgeba, umetesad
rbili qsovilisgan, romelic
droTa ganmavlobaSi Cainacvleba ufro mineralizebuli da mdgradi qsoviliT _ ZvliT. es Canacvleba yvela ZvalSi gansakuTrebul adgilas iwyeba, e.w.
„osifikaciis centrebSi“, saideanac droTa ganmavlobaSi mTel
Zvalze vrceldeba.
osteoqondrozi SeiZleba ganixilos rogorc procesi, romelic Zvlebis osifikaciis centrebis sisxlis momaragebis Seferxebasa da Semdgom reparaciuli Zvlovani qsoviliT CanacvlebasTan aris dakavSirebuli. am daavadebis wamyvani simptomi tkivilia.
diagnozis dasadastureblad
gamoiyeneba _ vizualizaciis
sxvadasxva meTodebi. rentgenografia gviCvenebs - Tanmimdevrulad _ fragmentacias (Zvlis
SigniT „kunZulebi“), kolafss
(daSlas), sklerozsa (simkvrivis
mateba, Zvali rentgenogramaze
ufro „TeTri“ Cans) da, xSirad,
reosifikacias (axali Zvlovani
qsovilis warmoqmnas), romelsac
Tan axlavs Zvlis konturis aRdgena.
osteoqondrozi, miuxedavad
imisa rom, SeiZleba mZime daavadebis STabeWdilebas tovebdes;
bavSvebSi is sakmaod xSiria, da
saukeTeso prognoziTac xasiaTdeba. (Tu ar CavTvliT iqneb
mxolod procesSi barZayis Zvlis aqtiurad CarTvis SemTxvevebs). osteoqondrozis zogierTi forma imdenad xSiria rom,
Zvlebis ganviTarebis „normalur variantad“ ganixileba (Sever-is daavadeba).
sxva formebi ki SeiZleba
Warbi datvirTvis sindromebs
miekuTvnebodes (osgud-Slateri,
sinding-larsen-ioxansonis daavadebebi).
leg-kalve-pertesis (Legg-Calve-Perthes) daavadeba _ warmoadgens barZayis Tavis (barZayis Zv-
42
lis is nawili, romelic yvelaze axlos aris TeZosTan) avaskulur nekrozs.
davadeba ar aris xSiri. misi
sixSirea erTi SenmTxveva 10
000 bavSvze, ufro xSiria 3-dan
12, ufro xSirad ki 4-dan 9 wlamde asakSi, biWebSi, (erT gogonaze 4 an 5 biWi modis).
simptomebi: bavSvebis ubravlesobaSi vlindeba sikoWliTa
da TeZo/barZayis areSi tkiviliT, Tumca zogjer es simptomi ar aRiniSneba. procesSi CarTulia mxolod erTi barZayi, magram SemTxvevaTa 10 %-Si orive
ziandeba.
diagnostika: barZayis moZraobis unari SezuRudulia, da SeiZleba mtkivneulic iyos. rentgenografiuli suraTi dasawyisSi normis farglebSia magram,
SemdgomSi progresirebs, ise
rogorc es SesavalSia aRwerili. Zvlebis skanireba da birTvul_ magnituri rezonansi daavadebas organzomilebian suraTebTan SedarebiT ufro adre
gamoavlens.
mkurnaloba: am daavadebis
mqone bavSvebi yovelTvis unda
gadaigzavnon pediatriuli orTopediis ganyofilebaSi. mkurnaloba ganisazRvreba daavadebis simZimiT. msubuq SemTxvevaSi sakmarisi SeiZleba aRmoCndes
ubralod dakvirveba.
ufro mZime SemTxvevaSi mkurnalobis mizania dazianebuli
barZayis Tavis menj-barZayis
saxsarSi fiqsacia-rodesac daiwyeba axali Zvlis qsovilis
warmoqmna, barZayis Tavma sferuli forma rom aRidginos. am
miznis miRweva ama Tu im xarisxiT SeiZleba, ganmzidveli osteofiqsatoris saSualebiT (ufro
patara bavSvebSi) anda barZayis
Zvlis qirurgiuli formirebiT
(ufrosi asakis bavSvebSi, osteotomiiT, Zvlisgan solis amokveTa barZayis Tavi Tavisi normaluri anatomiuri mdebareobis
poziciaSi rom aRmoCndes).
prognozi: damokidebulia bavSvis asakze (asaki 6 wlis qvemoT). da imaze, ramdenad aris
CarTuli prcesSi barZayis Tavi. mTliani procesis (fragmentaciiT dawyebuli da regeneraciiT dasrulebuli) dasrulebas 12-dan 18 Tvemde sWirdeba. sazogadod SemTxvevaTa or mesamedSi grZelvadiani radiografiuli prognozi kargia.
,fdidsf rfhlbjkjubf
yoveldRiuri cxivreba: damokidebulia gamoyenebul mkurnalobaze. dakvirvebis qveS mqone
bavSvebi unda eridebodnen barZayis Zvalze Zlier datvirTvas
(xtunva, sirbili). Tumca ki, sxva
mxriv normalur saskolo cxovrebas unda eweodnen, da yvelanair iseT saqmianobas unda misdevdnen, romelic simZimeebis
awevas ar gulisxmobs.
pertesis daavadeba _ barZayis Zvlis Tavis erTi an ormxrivi aseptikuri nekrozi, romelic upiratesad aRiniSneba 4-10
wlis asakis bavSvebSi. daavadebis ganviTarebaSi garkveul
rols TamaSobs barZayis Zvlis
Tavis sisxlmomaragebis darRveva, aseve konstuciuri, genetikurad ganpirobebuli faqtorebi.
daavadeba vlindeba tkiviliT,
sikoWliT; damaxasiaTebelia am
simptomebis TviTneburad gaqroba da maTi ganaxleba 3-4 Tvis
Semdeg. daTvalierebisaas vlindeba saxsarSi moZraobis SezRudva, qveda kidurebis kunTebis
atrofia. Sors wasul SemTxvevaSi _ qveda kiduris damokleba dazianebul mxareze. mkurnalobis adreul satadiaze dawyebisas SesaZlebelia dzianebuli
kiduris sruli aRdgena, sxva
SemTxvevaSi xdeba barZayis Zvlis Tavis sruli deformacia.
osgud-Slateris daavadeba
(Osgood-Schlatter lesion) _ daavadebas saxeli amerikeli eqimi orTopedis robert osgudisa (18731956 ww) da Sveicarieli qirurgis karl Slateris (1864-1934ww)
sapativcemulod daerqva.
definicia: osgud-Slateris
daavadeba gulisxmobs osteoqondrits an apofizits (kviristavisa da wvivis didi xorklis damakavSirebeli myesis anTebas).
zogadad, osteoqondriti Zvlisa da masTan dakavSirebuli
xrtilis anTebaa. xolo apofiziti ZvalTan dakavSirebuli Zvlo va ni wa na zar dis an Te baa.
Slateris daavadebis SemTxvevaSi es wanazardi wvivis didi Zvlis xorklia.
daavadeba umetesad aRiniSneba im bavSvebSi, romlebic aqtiurad misdeven sportis iseT saxeobebs, rac xtunvas da sirbils moiTxovs. rogoricaa: fexburTi, kalaTburTi, ragbi, baleti, gimnastika da a.S.
daavadeba gvxvdeba xuTidan
erT mozard aTletSi, ufro
xSirad Slateris daavadeba aRiniSneba 12-15 wlamde biWebSi, xolo gogonebSi 8-12 wlis asakSi.
uxSiresad dazianeba aRiniSneba bilateralurad, Tumca igi
SesaZloa cal mxaresac iyos
lokalizebuli.
barZayis oTxTava kunTis mudmivi SekumSva da moZraoba, rogoricaa sirbili da xtunva gaZvalebamdel periodSi iwvevs xorklis ganmeorebad daWimvas kviristavis iogiT. aseTma mudmivma
datvirTvam SesaZloa xorklis
atkeCa gamoiwvios. tkivilis SegrZneba swored aqedan Cndeba. Tu
datvirTva mudmiv xasiaTs iRebs,
Cndeba mudmivi anTebis kera.
dasvenebis an epifizuri firfitis daxurvis SemTxvevaSi,
Zvali TavisiT ikurneba osteoblastebis aqtivobis xarjze. osteoblastebi warmoqmnian axal
Zvlovan ujredebs, qmnian ra Zvlovan koJrs dazianebis adgilze, rac asakTan erTad warmoqmnis wvivis Zvlis xorklis SesamCnev gadidebas.
daavadebis ganviTarebis riskfaqtorebi:
• aqtiuri moZraoba;
• sqesi, ufro xSirad avaddebian biWebi, radgani isini gamoirCevian meti energiulobiT;
• asaki, daavadebas ZiriTadad
mozdrilebSi vxvdebiT (biWebi
13-14weli). (gogonebi 10-11 weli);
• travma;
osgud-Slateris daavadebis
dros pacientebi uCivian tkivilis muxlis wina midamoSi, romelic metad aris gamoxtuli
sportuli aqtivobisas an misi
dasrulebis Semdgom. nebismieri
moZraoba, romelic kviristavis
sakuTari iogis daWimvas iwvevs,
tkivils aZlierebs.
sava simptomebi moicavs:
_ tkivilis gradualurad
dawyeba sxvadasxva saxis datvirTvisas;
_ daWimulobis SegrZneba barZayis oTxTava kunTis midamoSi;
_ daWimulobis SegrZneba muxlqveSa kunTebis jgufSi;
_ daWimuloba kanWis tyupi
kunTebis midamoSi;
_ muxlis SeSupeba da anTeba;
_ mgrZnobelobis momateba
wvivis xorklis midamoSi;
diagnostireba: mniSvnelovania gaviTvaliswinoT pacientis
asaki, sportuli aqtivoba da
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
simptomebi. inspeqciiTa da palpaciiT vlindeba wvivis Zvlis
xorklis gadideba da deformaciac ki. Tumca msgavsi niSnebi
mudam ar mianiSnebs osgud-Slateris daavadebaze. xorklis gadidebas Tan tkivili unda axldes, romelic maSin warmoiqmneba roca pacienti gaSlas ewinaaRmdegeba.
diagnozis dadasturebis mizniT mimarTaven rentgenologiur
gamokvlevas, sadac vlindeba:
• didi wvivis borcvis Crdilis gafarToeba
• Zvlis fragmentacia
• adgilobrivi osteoporozis
arseboba
• myesebis ZvalTan mimagrebis
adgilze Cans Zvlissazrdelas
da myesebis osifikacia.
ultrasonografiuli gamokvlevisas fiqsirdeba:
• kviristavzeda abgaSi umniSvnelo raodenobiT gamonaJonis arseboba
• kviristavzeda sakuTari iogis distaluri midamo deformirebulia, sisqeSi momatebulia, mis sisqeSi fiqsirdeba didi wvivis apofizis fragmentebis arseboba
• apofizis Zvlovani zedapiri araTanabarkonturiania
• feradi kartirebiT vlindeba mcired gamoxatuli vaskularizacia, nakadi arteriuli ti pis
• hialinuri xrtilis sisqe
Semcirebulia
aseve warmatebiT gamoiyeneba
magniturrezonansuli gamokvle va, ki du ris la te ra lur
WrilSi. SesaZloa sxvadasxva
stadiis dafiqsireba _ normaluri, dawyebiTi, progresuli,
terminaluri da gankurnebis.
normaluri suraTis miReba
ar unda iyos daavadebis diferencialuri diagnozidan gamoricxvis safuZveli, radgan daavadebis dawyebiT stadia makromorfologiuri cvlilebebiT
ar xasiaTdeba. ukve gamovlenili simptomebi unda iqnas namkurnalebi, raTa Tavidan aviciloT daavadebis progresireba.
dawyebiTi da progresirebadi
stadiisas aRiniSneba rogorc
rbili qsovilebis SeSupeba, ise
wvivis Zvlis xorklis TviTon
wvivis Zvlisgan gaTiSva. terminaluri da gankurnebis stadia2014 weli
Si Cans xorklis gadideba da misi osifikacia.
mkurnaloba:
konservatiuli mkurnaloba,
anu fizikuri Terapia mkurnalobis gunduri formaa, romelSic CarTulia fizioTerapevti,
mkurnali eqimi, mrwvTneli, mSoblebi da TviTon bavSvi. zogadi
mkurnaloba moicavs fizikuri
aqtivobis SezRudvas, krioTerapias, anTebis sawinaaRmdego arasteroiduli preparatebiT mkurnalobas, muxlis saxsris damcvel naxvevebsa da fizikur Terapias, mimarTuli barZayis oTxTava kunTis gaZlierebisaken.
konservatuli mkurnaloba _
grZeldeba 2 Tvidan 24 Tvemde
(saSualod 12 Tve), da gulisxmobs:
• mobilizacia_ woloTi reJimi 3-4 kviris ganmavlobaSi
• yinulis paketebis gamoyeneba, raTa Semcirdes tkivili da
SeSupeba
• nikotinisa da sxvadasxva
samkurnalo wamlebis saSualebebis (eufilini, askorbinis mJavis, kalciumisa da novokainis
narevis) eleqtroforezs.
• fizioTerapiuli procedurebi _ sisxlis mimoqcevis gaumjobesebis mizniT 8-10 procedura
• zogadgamajansaRebeli mkurnaloba _ polivitaminebi, kalciumis glukonti, vitaminebiTa da
cilebiT mdidari sakvebis miReba
• TabaSiriT imobilizacia
tkivilis gamwvavebis dros
• vitaminoTerapia _ gansakuTrebiT E vitamini, kalciumisa da
fosforis Semcveli srulfasovani dieta
• efeqturia kvarcis eriTemuli daniSvna 3-5 seansi
• medikamentebi-tkivilgamayuCebel da anTebissawinaaRmdego
• sasargeblo samkurnalo masaJi da sakurorto mkurnaloba, talaxi, parafinis abazanebi.
fizikuri varjiSis Sedegad:
• travmuli procesi ganicdis
ukuganviTarebas da xdeba dakarguli funqciis aRdgena
• travmul ubanSi sisxlisa
da limfis mimoqceva umjobesdeba
• trofikuli procesebis gaZliereba da regeneraciis stimulireba
• Sromis unaris gaumjobeseba
43
• qsovilebSi umjobesdeba
nivTierebaTa cvla
• fizikuri varjiSi xels
uwyobs nawiburis (korZis) droulad warmoqmnas da kompensaciuri hi pertofiis ganviTarebas.
qirurgiuli mkurnaloba_ qirurgiul Carevas eridebian, vidre Zvlovani qsovili mTlianad
ar Camoyalibdeba, da atareben
Tuki konservatiuli mkurnalobis Semdeg simptomebi ar gaqra.
igi gulisxmobs wvivis Zvlis
xorklis Warbi nawilis, muxlis
CanTisa da anTebadi qsovilis
moSorebasa da Zvlis repozicias. vertikaluri ganakveTi keTdeba zustad xorklis paralelurad. kviristavis myesi vertikalurad zustad Suaze ikveTeba. Semdgom xdeba xorklis nawilis mocileba osteotomiiT,
myesi ikereba da mTlianad ixureba kviristavi. riabilitacias
2-3 Tve sWirdeba.
prognozi _ keTilsaimedoa.
individebis umetesoba (90%)
spontanurad ikurneba, roca epifizuri firfita ixureba (18
wlis asakSi). xolo 10 %-mde
SemTxvevebSi tkivili rCeba mozrdilobis asakSic ki miuxedavad konservatiuli mkurnalobisa. rac, qirurgiul mkurnalobas
saWiroebs.
prevencia _ raime gansakuTrebuli strategia ar arsebobs,
axalgazrda aTletebSi naCvenebia gaxureba uSualod sportuli aqtivobis dawyebisas.
severis daavadeba _ sinonimia
`kalkaneusis apofiziti“. es
aris kalkaneusis (quslis Zvali)
apofizis osteoqondrozi, romelic aqilevsis myesiT ganxorcielebul traqciasTan aris dakavSirebuli. pediatriaSi muxlis
tkivilis yvelaze xSiri mizezia.
severis daavadeba aqtiurobasTan ar aris dakavSirebuli da
ufro xSiria mamrobiTi sqesis
warmomadgenlebSi. iwyeba Cveulebriv 6-10 wlis asakSi, varjiSis Semdeg quslis tkiviliTa
da zogjer sikoWliTac.
diagnozi: klinikuri gamokvlevT dgindba. saWiro mkurnaloba gulismobs, rom bavSvis aqtiuroba imnairad SevcvaloT,
rom tkivilisgan Tavisufali
iyos, xolo Tu es ar aRmoCnda
sakmarisi quslisTvis baliSi
gamoviyenoT. droTa ganmavlobaSi gaivlis.
44
fraibergis daavadeba _ aris
fexSi meore ukana terfis Zvlis
Tavis osteoqondrozi. mizezi
savaraudod travmaa. xSiri araa,
umeteswilad gogonebSi gvxvdeba. tkivili matulobs fizikuri
aqtiurobis paralelurad.
fizikuri gamokvleviT vlindeba mtkivneuloba meore ukana
terfis Zvlis Tavis qveS, zogjer vlindeba SeSupebac. diagnozi dasturdeba rentgenografiiT, Tumca ki, simptomebis gamovlenidan SeiZleba ori kviris
gasvla gaxdes saWiro rom, rentgenografiulad cvlilebebi
gamovlindes.
mkurnalobaSi Sedis dasveneba da metatarsaluri Suasadebi.
,fdidsf rfhlbjkjubf
danarTi №2 muxlis tkivilis diferenciuli diagnostikis algoriTmi pacientebSi muxlis simptomebiT zogadi simptomebis gareSe
Soiermanis daavadeba _ anu
„iuveniluri kifozi (burTiviT
zurgi)“ malis sxeulis rgolis
apofizis osteonekrozia. ufro
xSiria mozard biWebSi. daavadebuli bavSvebis umravlesobis
tanadoba darRveulia, rasac SeiZeba axlavdes an ar axlavdes
Tan zurgis tkivili. tkivili
fizikur aqtiurobasTan aris
dakavSirebuli da is SeiZleba
fizikuri datvirTvis SemcirebasTan erTad Semsubuqdes.
am daavadebaze eWvis mitana
SeiZleba xerxemlis mkveTri
gamrudebis dros, diagnozis dadastureba ki, rentgenografiuli kvleviT xdeba.
Soiermanis daavadebis diagnozi rom daisvas, bavSvs unda hqondes malebis firfitebis paTologia da xuTgradusiani wina
„gansolva“ erTmaneTis miyolebiT yvelaze cota sam malaSi.
Soiermanis daavadebas Cveulebriv ar sWirdeba mkurnaloba. Tu ar CavTvliT bavSvis aqtiurobis donis kontrols dakvirvebasa da mZime SemTxvevebSi
osteofikacias.
aRwerili sindromebis etiologiuri faqtoris dadgena
xSirad rTulia. Tumca pacientis asaki da tkivilis anatomiuri bdebareoba is ori faqtoria rac, tkivilis gamomwvevi mizezebis dadgenaSi gvexmareba.
diferencialuri diagnostikis procesSi arsebiTi mniSvneloba aqvs im paTologiebis gamovlenas, romlis drosac saswrafo hospitalizacia an specialistis Carevaa saWiro.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
danarTi №3 muxlis tkivilis diferenciuli diagnostikis algoriTmi pacientebSi muxlis simptomebis Tanmxlebi zogadi simptomebiT
muxlis simptomebis gamomwvevi seriozuli paTologiebi
pirveladi Sefasebisas mniSvnelovania muxlis mwvave tkivilis seriozuli mizezebis gamoricxva, rogoricaa vaskularuli
okluzia da mwvave travmuli
dazianeba.
vaskularuli okluziis SefasebisTvis saWiroa gaisinjos
arteriuli pulsacia (muxlqveSa, terf-zurgis, wvivis ukana),
temperatura. Sefasdes xom ar
aris gamoxatuli qvemo kidurebis SeSupeba da mtkivneuloba.
Tu muxlis mwvave simptomebs
win uswrebda travma, savaraudoa
saxsarSida dazianebebi, rogoricaa motexiloba, dislokacia, meniskis an iogis dazianeba. rac
dazianebis simZimis Sefasebisa
da saTanado CarevisTvis saswrafo hospitalizacias moiTxovs.
diferenciuli diagnostikis
Taviseburebebi pacientebSi muxlis mwvave simptomebiTa da
Tanmxlebi zogadi CivilebiT
pacientebSi, muxlis tkiviliTa da zogadi simptomebiT, metia
infeqciis an simsivnis arsebobis albaToba.
2014 weli
am pacientabis Sefasebisas rekomendirebulia damatebiTi eriTrocitebis daleqvis siCqarisa da
sisxlis suraTis gansazRvra.
daavadebebi, rogoricaa qvemwvave baqteriuli endokarditi, sistemuri vaskuliti, sarkoidozi da
nawlavTa anTebiTi daavadeba,
Tavdapirvelad SeiZleba muxlis
tkiviliT gamovlindes, magram
rogorc wesi, am mdgomareobebis
dros eds-i momatebulia. nebismier am paTologiaze eWvis mitani-
45
sas saWiroa Semdgomi gamokvlevebi. Tu eds-isa da sisxlis saerTo analiziT cvlilebebi ar
vlindeba, saWiroa diagnostikuri
Ziebis gagrZeleba sxva mizezebis
gamoricxvis mizniT.
muxlis simsivneebi tkivils
iSviaTad iwveven, magram sistemur simptomebTan asocirebuli
muxlis tkivilis SemTxvevaSi
aucilebelia maTi gaTvaliswineba. muxlis Zvlis pirveladi
an metastazuri simsivneebi ufro xSiria axalgazrda pacientebSi (18 wlamde). amitom yvela
pacientebSi muxlis tkiviliTa
da zogadi simptomebiT rekomendirebulia muxlis rentgenologiuri gamokvleva. Tu rentgenologiurad simsivnis diagnozi ar dasturdeba. diagnostikuri Ziebis Semdgomi etapi saxsarSiga siTxis aspiraciasa da
mis analizs iTvaliswinebs.
bavSvebSi ( <18 wlze) mniSvnelovania Catardes sisxlis saerTo analizi Trombocitebi da
periferiuli nacxi, raTa dadgindes sisxlis avTvisebiani daavadebebis arseboba, rogoricaa
leikemia, Rrma anemia da Trombocitopenia romelic Zvlis tvinis sxva avTvisebiani darRvevebis dros aRiniSneba, rogoricaa
me-4 stadiis neoblastoma an
li poma. es da bavSvTa asakis
sxva avTvisebiani darRvevebi SeiZleba gamovlindes muxlisa
da qvemo kiduris tkiviliT.
gamokvlevebis sqema
muxlis mwvave tkivilis dros
pacientis Sefasebis yvelaze
mniS v ne lo va ni kom po nen te bia
anamnezis Sekreba da fizikaluri gasinjva.
seriozuli mdgomareobebiT gamowveuli muxlis tkivilis simptomebi da niSnebi
46
,fdidsf rfhlbjkjubf
danarTi #4 travmuli muxlis tkivili, diferenciuli diagnozisa da marTvis algoriTmi
anamnezi _ anamnezuri monacemebidan sayuradReboa:
• tkivilis dasawyisi, mimdinareoba da lokalizacia;
• anamnezSi muxlis an sxva
saxsrebis msgavsi problemebi;
• kavSiri fizikur datvirTvasTan;
• tkivilis gamaZlierebeli
faqtorebi;
• tkivilis Semamsubuqebeli
faqtorebi;
• SeSupebis arseboba, lokalizacia da ganviTarebis siswrafe;
• moZraobis SezRudva / rigidoba;
• xaxuni an Caketva;
• cxeleba da Semcivneba;
• mgrZnobelobis an kunTTa
Zalis cvlilebebi.
vis sasaxsre CanTa, muxlis wina,
lateraluri, medialuri, Tu ukana zedapiri);
• adgilobrivi temperaturis
momateba da misi lokalizacia;
• krepitaciis arseboba da
lokalizacia;
• palpacia temperaturisa da
mtkivneulobis Sesafaseblad;
• kviristavis dazianebis Sefaseba;
• aqtiuri moZraobis diapazoni (N= 00-1350);
• pasiuri moZraobis diapazoni;
• saxsris xazis tkivili gaSlisas da moxrisas; axasiaTebs
meniskis gaglejas;
• meniskaluri zewolis testebi (mak-maris, eplis) gaglejili meniskis SefasebisaTvis;
• varus /valgusis arastabiluroba (moxris 00-300) dazianebuli
kolateraluri iogebisTvis;
• lahmanis testi jvaredini
iogis dazianebis SemTxvevaSi
dadebiTia;
• barZayis moZraobis diapazonis Sefaseba arsebuli barZayis
patologiis gamosavlenad;
• sxva saxsrebis gasinjva arsebuli revmatologiuri darRvevebis gamosavlenad.
muxlis mwvave
simptomebis marTva
cxrili #5
fizikuri gasinjva
obieqturi gasinjva moicavs
Semdegs:
• xiluli inspeqcia dislokaciebisa da motexilobebis dasadgenad;
• SeSupebis arseboba da lokalizacia (saxsarSida, kvirista2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
mkurnalobis sqema
zogadi mkurnaloba
muxlis mwvave tkivilis mkurnaloba, ZiriTadad konservatiul zomebs iTvaliswinebs da
diagnozis dazustebamde zogadi RonisZiebebiT Semoifargleba. es moicavs martiv analgezias da arasteroiduli anTebis
sawinaaRmdego preparatebis gamoyenebas. Sefasebis SemTxvevaSi martiv varjiSebs, rac pacientma meTvalyureobis gareSe
Se iZ le ba Se as ru los, xo lo
travmisas gulisxmobs kiduris
gantvirTvas (dasvenebas), amaRlebas da yinulis procedurebs.
Tu sawyisi mkurnaloba uSedegoa da 3-4 kviraSi mdgomareoba ar gaumjobesda, rekomendebulia diagnozis gadasinjva
da Semdgomi gamokvlevebisTvis
pacientis mimarTva Sesaferis
specialistTan. Tumca am gadawyvetilebis miRebamde aucilebelia Sefasdes, ramdenad asrulebda pacienti daniSnul reJims da mkurnalobis warumatebloba reJimis darRvevis Sedegi
xom ar aris.
medikamenturi mkurnalobamuxlis mcire da saSualod
ga mo xa tu li os te o ar T ri tis
SemTxvevaSi, pirveli arCevis
analgeziur preparatad acetaminofeni rCeba, es midgoma tradiciul asasp-ebTan (anTebis
sawinaaRmdego arasteroiduli
preparatebi) SedarebiT, maRali
doziT acetaminofens (4000mg/
dReSi) msgavs efeqtianobas da
nakleb gverdiT movlenebs efuZneba. SedarebiT mogvianebiT Catarebulma kvlevebma aCvena, rom
tradiciuli asasp-ebi SeiZleba
ufro efeqtiani iyos, vidre acetaminofeni pacientebSi muxlis
mwvave osteoarTritiT. gasaTvaliswinebelia rom orive acetaminofenic da asasp-bic, mxolod analgeziur moqmedebas
iCens da ZiriTadi daavadebis
modificireba maT fonze SeuZlebelia.
Tu acetaminofenis fonze Sedegi ar miiRweva rekomendebulia an Te bis sa wi na aR m de go
arasteroiduli saSualebebis
(asasp) gamoyeneba. asasp ukunaCvenebia, Tu pacienti aRniSnavs
anamnezSi sisxldenas kuW-nawlavis traqtis zeda nawilebidan,
xangrZlivad da didi dozebiT
sistemuri kortikosteroidebis
2014 weli
miRebas, an sisxldenis momatebul risks. aseT SemTxvevaSi naCvenebia COX-2 (ciklooqsigenaza)
inhibitorebi.
seleqciuri ciklooqsigenaza
2 (COX-2) inhibitorebi tradiciuli asasp-ebis kuW-naWlavis
traqtze uaryofiTi zegavlenis
Tavidan asacileblad Seiqmna.
COX-2 -is asasp-Tan SedarebiTi
efeqtianoba dadgenili ar aris.
amrigad preparatis SerCevis
Seaxeb gadawyvetileba upiratesad asasp. gverdiTi movlenebis
Semcirebis survils emyareba.
aRsaniSnavia, rom COX-2 inhibitorebis momxmarebeli pacientebis tradiciuli asasp-ebis momxmarebel pavientebTan Sedarebisas, preparatebis moxmarebidan 6
TveSi gastrointestinuri movlenebi COX-2-iT mkurnalobis
jgufSi aRmoCnda, Tumca erTi
wlis Tavze gansxvavebis dadgena aRar moxerxda. seriozuli
gastrointestinaluri sisxldenis anamneziT. celekoqsibi
ukunaCvenebia sulfa -alergiul
pacientebSi. amasTan, COX-2 inhibitorebis gamoyeneba pacientebSi kardiovaskuluri riskfaqtorebiT mizanSewonili ar
aris.
rekomendaciebi:
• muxlis tkivilis mkurnalobis mizniT rekomendirebulia:
• mwvaved aRmocenebuli tkivilis SemTxvevaSi, Tu gadaudebeli qirurgiuli Carevis aucilebloba gamoricxulia, dasveneba da yinuli pirveli 24-48
sT-is ganmavlobaSi 15-20 wuTi
yovel 3-4 saaTSi;
• yavarjnebi: gamoiyeneba, rodesac ver xerxdeba sxeulis
mTeli wonis tareba tkivilis
gareSe an iseTi mdgomareobebis
dros, rodesac wonis tareba naCvenebi ar aris (mag. motexilobebi, osteoqondriti);
• acetaminofeni: Tu tkivili
Semawuxebelia da xels uSlis
pacientis normalur Sromisunarianobas (funqcionirebas);
• asasp-ebi: rodesac acetaminofenis fonze Sedegi ar miiRweva;
• Zlieri tkivilis SemTxvevaSi rekomendebulia mimarTva
specialistTan steroidebis an
analgeziuri saSualebebis saxsarSida ineqciebis Casatareblad;
47
muxlis gasinjva
muxlis saxsarSi xdeba Semdegi moZraobebi (aqtiuri, pasiuri):
moxra _ 120-1500, gaSla 5-100-iT,
muxlis gaSlil mdgomareobaSi
rotacia ar xdeba, xolo 900-iT
moxrisas Sida rotaciaa 100, gare _ 250.
muxlis saxsarSi Semavali
sxvadasxva struqturis dazianebis Sesafaseblad mowodebuli
ZiriTadi testebia:
kviristavi:
srialis testi _ eqimi orive
xeliT zevidan da qvevidan pirveli da meore TiTebiT ikavebs
kviristavs da gadaaadgilebs
mas jer lateralurad, Semdeg
me di a lu rad. Se da re bi saT vis
testi orive kidurze tardeba.
normaSi kviristavi moZraobs simetriulad krepitaciisa da
amovardnilobis tendenciis gareSe. lateraluri an medialuri mimarTulebiT gadaadgilebis gazrda metyvelebs muxlis
saxsris myesebis sisusteze, Tandayolil amovardnilobasa an
kviristavis qveamovardnilobaze. krepitacia (retropatelaruli xaxuni) miuTiTebs qondropaTiaze an retropatelarul
osteoarTrozze.
feirbenkis testi (Fairbank) an
mgrZnobelobis testi _ pacienti wevs zurgze, gamarTuli qvemo kiduriT. eqimi awveba kviristavs medialuri mxridan, cdilobs ra gadaaadgilos is lateralurad. Semdeg pacients
sTxoven kiduris muxlSi moxras. kviristavis amovardnilobisas aRiniSneba Zlieri
tkivili da amovardnis SegrZneba moxrisas an mogvianebiT,
gaSlisas.
meniski:
eplis (Apley) distraqciis da
kompresiis testi _ pacienti
wevs mucelze muxlis saxsari
moxrilia 900-iT. eqimi muxliT
afiqsirebs pacientis barZays. am
mdgomareobaSi eqimi asrulebs
wvivis rotacias, rigrigobiT
RerZuli kompresiiTa da distraqciiT. RerZuli traqciisas
tkivili metyvelebs myesovani
aparatis dazianebaze (distraqciis dadebiTi testi). kompresiisas tkivili miuTiTebs meniskis
dazianebaze. Sida rotaciisas
tkivili damaxasiaTebelia la-
48
teraluri meniskis an lateraluri kafsulis dazianebisTvis.
gare rotaciisas, medialuri meniskisa an medialuri kafsulis
da/an myesis dazianebisTvis.
mak-maras (Mc Murray) testi _
pacienti wevs zurgze, qvemo kiduri maqsimalurad moxrilia
menj-barZayisa da muxlis saxsrebSi. eqimi afiqsirebs muxlis
saxsars da terfs. jer Sida, Semdgom gare maqsimalur rotaciaSi axdens muxlis gaSlas 900mde. tkivili gare rotaciaSi
gaSlisas metyvelebs medialuri
meniskis dazianebaze. Sida rotaciaSi gaSlisas-lateraluri
meniskis dazianebaze. gasaTvaliswinebelia, rom bavSvebis
30%-Si mak-maras testi dadebiTia, rac paTologiaze ar miuTiTebs.
muxlis kolateraluri myesebi:
varus-valgusuri datvirTvis
testi _ mowodebulia maTi stabilobis gansazRvrisaTvis muxlis saxsarSi 20-300-iT moxril kidurs ikvleven jer
varusuli (mozidva), Semdgom
valgusuri (ganzidva) datvirTvisas. am dros fasdeba Sesabamisad lateraluri da medialuri kolateraluri myesebis
mdgomareoba(maTi mTlianoba).
mwvave SemTxvevaSi mtkivneuloba maT dazianebaze metyvelebs.
,fdidsf rfhlbjkjubf
iTvleba, Tu mxareebs Soris
gansxvaveba 5mm-s aRemateba.
wina gamosawevi ujris testi
_ pacienti wevs zurgze. kiduri
moxrilia muxlSi 900-iT. eqimi,
masze nawilobriv dajdomiT,
afiqsirebs pacientis terfs.
orive xeliT iWers wvivs, ise, rom
pirveli TiTebiT axdens saxsris
palpacias winidan da eweva mas
win. wvivis vizualuri da palpirebadi moZraoba win metyvelebs wina-jvaredini iogis arastabilobaze. mwvave travmis SemTxvevaSi, kunTovani refleqtoruli spazmis gamo, testi SeiZleba cru uaryofiTi aRmoCndes.
ukana jvaredini iogi:
ukana gamosawevi ujris testi _ sruldeba imave poziciaSi,
rac wina. wvivis momatebuli
ukana gadanacvleba metyvelebs
ukana-jvaredini iogis dazianeba _ arastabilobaze.
ukana dakidebis testi _ pacienti wevs zurgze. orive kiduri muxlSi moxrilia 900-iT da
ganlagebulia paralerulad.
orive saxsris konturis Sedarebisas SeiniSneba didi wvivis
Zvlis ukan gadanacvleba simZimis ZaliT, rac warmoadgens
ukana-jvaredini iogis daziane-
bis-aras ta bi lo bis
mgrZnobiare niSans.
sak ma od
daskvna: tkivilis problema
„muxlis mwvave tkivilis simptomebisa da sidromebis“ erT-erTi
gamovlinebaa bavSvTa da mozardTa asakSi. sadac unda gaviTvaliswinoT da gamovricxoT mZimed mimdinare SemaerTebelqsovilovani da sxva sistemuri daavadebebi. maT Soris Zvlis simsivneebi, leikozi, sarkoma da a.S.
rodesac saubaria tkivilis
problemis marTvaze muxlis
mwvave tkivilis sindromebisa
da simptomebis mimarT, unda gaviTvaliswinoT rom:
• mwvaved mimdinare sindromebi da simptomebi xasiaTdeba keTilTvisebiani mimdinareobiT,
romelic asakTan erTad naklebgamoxatuli xdeba.
• amasTan erTad Civilebisa
da klinikuri monacemebis kombinacia metad mniSvnelovania
diagnozis dasmisaTvis, magram
aucilebelia pirvel rigSi gamoiricxos sxva sistemuri daavadebebi.
• da kidev, aRwerili sindromebis da simptomebis etiologiuri faqtoris dadgena xSir SemTxvevaSi rTulia, Tumca pacien-
wina jvaredini iogi
lahmanis (Lachman) testi _ pacienti wevs zurgze, muxli moxrilia 15-300-iT. erTi xeliT eqimi afiqsirebs barZays, xolo meoreTi win swevs wvivs. am dros
oTxTava da muxlis momxreli
kunTebi mTlianad modunebulia. barZayi eqimma SeiZleba qvemodan Tavisi muxliT daafiqsiros (lahmanis umoZrao testi).
normaSi jvaredini iogis amgvari daWimvisas winaaRmdegoba
SeigrZnoba, xolo misi dazianebisas wvivis mobiluroba izrdeba. lahmanis testi orive mxares
keTdeba. testi dadebiTad iTvleba, Tu mxareebs Soris gansxvaveba 5mm-s aRemateba. es aadvilebs gasinjvas pacientebSi kargad ganviTarebuli kunTovani
sistemiT. testi dadebiTia Tu
aRiniSneba wvivis moZraoba barZayTan mimarTebaSi. testi orive mxares keTdeba da dadebiTad
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
tis asaki da tkivilis anatomiuri mdebareoba, is ori faqtoria, rac tkivilis gamomwvevi mizezis dadgenaSi gvexmareba.
amdenad, aRwerili sindromebisa da simptomebis erToblioba, romelic unda gaTvaliswinebul iqnas muxlis mwvave tkivilis sindromebiTa da simptomebiT mimdinare procesebis dros,
gamoricxavs sxva sistemur da
Semaertebelqsovilovan daavadebebs da gzas gvaZlevs mivideT
swor klinikur diagnozamde.
raTa daavadeba sworad iyos
marTuli da mkurnalobis Sesabamisi strategiis Sedegad miviRoT dadebiTi dinamika an praqtikulad gamojanmrTeleba. raTa bavSvi CarTuli iyos cxovrebis Cveul reJimSi. amdenad,
tkivili bavSvTa da mozarTa
asakSi mravalferovania da maT
Soris muxlis tkivilis mwvave
simptomebis da sindromebis
Tanamedrove marTvis princi pebis saTanado codna aucileblobas warmoadgens bavSvTa kardio–revmatologiaSi daavadebaTa swori marTvisaTvis.
gamoyenebuli literatura:
1. Nelson essentials of Pediatrics 5th
edition
Robert M. Kliegaman
Karen J. Marcdante
• Oskis essential Pediatrics
2nd edition
Michael Crocetti
Michael A. Barone
3. Current diagnosis and treatment in
Pediatrics
18th edition
William W. Hay JR
Myron J. Levin
www. pediatric-rheumathology. printo. it
4. Merskey H, Bogduk N (eds) (1994).
Classification of Chronic Pain. Descriptions of Chronic Pain Syndromes and Definitions of Pain Terms (2nd Edition).
IASP Press: Seattle.
5. C. Jinks, K. Jordan, B. N. Ong and
P. Croft, A brief screening tool for knee pain in primary care (KNEST):Results from
a survey in the general population aged 50
and over., Rheumatology 2004;43:55–61
6. Epidemiological Series Report,
North West Adelade Health Study, Musculoskeletal Conditions, Knee pain., Australia, 2007
7. Witvrouw E, Lysens R, Bellemans J,
Cambier D, Vanderstraeten G (2000). Intrinsic risk factors for the development of
anterior knee pain in an athletic population: a two-year prospective study. Amercian
Journal of Sports Medicine, 28: 480–489.
2014 weli
8. Kujala UM, Kvist M, Osterman K,
Friderg O, Aalto T (2001). Factors predisposing army conscripts to knee exertion
injuries incurred in a physical training
program. Clinical Orthopaedics and Related Research, 210: 203–211.
9. Milgrom C, Finestone A, Eldad A,
Shlamkovitch N (1991). Patellofemoral
pain caused by overactivity. A prospective study of risk factors in infantry recruits. Journal of Bone and Joint Surgery,
73A: 1041–1043.
10. Felson DT (1990). The epidemiology of knee osteoarthritis: results from the
Framington Osteoarthritis Study.
Seminars in Arthritis and Rheumatism,
20: 42–50.
11. McAlindon T, Cooper C, Kirwan
J, Dieppe P (1992). Knee pain and disability in the community. British Journal of
Rheumatology, 31: 189–192.
12. Kivimaki J, Riihimaki H, Hanninen
K (1992). Knee disorders in carpet and floor layers and painters. Scandinavian Journal of Work, Environment and Health,
18: 310–316.
13. Tanaka S, Lee ST, Halperin WE,
Thun M, Smith AB (1989). Reducing knee
morbidity among carpetlayers.
American Journal of Public Health, 79:
334–335.
14. Thun M, Tanaka S, Smith AB,
Halperin WE, Lee ST, Luggen ME Hess EV
(1987). Morbidity from repetitive knee
trauma in carpet and floor layers. British Journal of Industrial Medicine, 44: 611–620.
15. Hunter DJ, March L, Sambrook PN
(2002). Knee osteoarthritis: the influence
of environmental factors. Clinical and Experimental Rheumatology, 20: 93–100.
16. Almeida SA, Trone DW, Leone
DM, Shaffer RA, Patheal SL, Long K
(1999a). Gender differences in musculoskeletal injury rates: a function of symptom
reporting? Medicine and Science in Sports
and Exercise, 31: 1807–1812.
17. JENNIFER L. JUNNILA, m.d., M.
P. H., Army Medical Department Center and
School, San Antonio, Texas VICTORIA W.
CARTWRIGHT, m.d., M. S., Madigan
Army Medical Center, Tacoma, Washington CHRONIC MUSCULOSKELETAL
PAIN IN CHILDREN: PART I. INITIAL
EVALUATION., AAFP 2006
18. Ruffin MT 5th, Kiningham RB. Anterior knee pain: the challenge of patellofemoral syndrome. Am Fam Physician
1993;47:185-94.
19. Cox JS, Blanda JB. Peripatellar pathologies. In: DeLee J, Drez D, Stanitski
CL, eds. Orthopaedic sports medicine:
principles and practice. Vol. III. Pediatric
and adolescent sports medicine. Philadelphia:Saunders, 1994:1249-60.
20. Petsche TS, Selesnick FH. Popliteus tendinitis: tips for diagnosis and
management. Phys Sportsmed
20. 02;30(8):27-31.
21. Smith BW, Green GA. Acute knee
injuries: part II. Diagnosis and management.
Am Fam Physician 1995;51:799-806.
49
22. McCune WJ, Golbus J. Monarticular arthritis. In: Kelley WN, ed. Textbook of rheumatology. 5th ed. Philadelphia:
Saunders, 1997:371-80.20
23. Brandt KD. Management of osteoarthritis. In: Kelley WN, ed. Textbook of
rheumatology. 5th ed. Philadelphia: Saunders, 1997:1394-403
24. Kelley WN, Wortmann RL. Crystal-associated synovitis. In: Kelley WN,
ed. Textbook of rheumatology. 5th ed.
Philadelphia: Saunders, 1997:1313-51.
25. Walsh WM. Knee injuries. In:
Mellion MB, Walsh WM, Shelton GL, eds.
The team physician’s handbook. 2d ed. St.
Louis: Mosby, 1990:554-78.
26. Dunn JF. Osgood-Schlatter disease. Am Fam Physician 1990;41:173-6.
27. Stanitski CL. Anterior knee pain
syndromes in the adolescent. Instr Course Lect 1994;43:211-20.
28. Tandeter HB, Shvartzman P, Stevens
MA. Acute knee injuries: use of decision
rules for selective radiograph ordering. Am
Fam Physician 1999;60: 2599-608
29. Smith BW, Green GA. Acute knee
injuries: part I – history and physical
exam. American Family Physician
1995;51(3):615-806.
30. Calmbach WL, Hutchens M. Evaluation of patients presenting with knee pain: part I. History, physical examination,
radiographs, and laboratory tests. Am
Fam Physician 2003;68:907-12.
31. WALTER L. CALMBACH, m.d.,
University of Texas Health Science Center at San Antonio, San Antonio, Texas
MARK HUTCHENS, m.d., University of Texas at Austin, Austin, Texas., Evaluation of Patients Presenting with
Knee Pain:Part I. History, Physical Examination, Radiograpfs, and Laboratory
test. AMERICAN FAMILY PHYSICIAN., SEPTEMBER 1, 2003 / VOLUME 68, NUMBER 5
32. Clinical review, Evaluating Patients
with Acute Knee Pain: A Review., American Family Physician, June 1 2004.
33. Jackson JLm et al. Elavuation of
acute knee pain in primary care. Ann Intern Med, Octobre 7, 2003;139:575-88.
34. MacAuley D. Do textbooks agree
on their advice on ice? Clinical Journal of
Sport Medicine 2001;11(2):67-72.
35. Fransen M, McConnell S, Bell M.
Exercise for osteoarthritis of the hip or knee.
The Cochrane Database of Systematic Reviews 2001, Issue 2. Art No.: CD 004376.
36. M. Porcheret, K. Jordan and P.
Croft in collaboration with the Primary Care Rheumatology Society, Treatment of
knee pain in older adults in primary care:
development of an evidence-based model
of care., Rheumatology 2007;
37. Towheed TE, Judd MJ, Hochberg
MC, Wells G. Acetaminophen for osteoarthritis (Cochrane Review). In: The Cochrane Library, Issue 2, 2004; Chichester:
John Wiley & Sons, Ltd.
50
38. Watson MC, Brookes ST, Kirwan
JR, Faulkner A. Non-aspirin, non-steroidal anti-inflammatory drugs for osteoarthritis of the knee (Cochrane Review). In:
The Cochrane Library, Issue 2, 2004.
Chichester: John Wiley &Sons Ltd.
39. Silverstein FE, Faich G, et al. Gastrointestinal toxicity with celecoxib vs nonsteroidal anti-inflammatory drugs for steoarthritis and rheumatoid arthritis: the CLASS
study: A randomized controlled trial. Celecoxib Long-term Arthritis Safety Study.
,fdidsf rfhlbjkjubf
JAMA. 284(10):1247-55, 2000 Sep 13.
40. Farkouh ME, Kirshner H, Harrington RA, Ruland S, Verheugt FW, Schnitzer TJ, et al. Comparison of lumiracoxib
with naproxen and ibuprofen in the Therapeutic Arthritis Research and Gastrointestinal Event Trial (TARGET), cardiovascular outcomes: randomised controlled trial. Lancet 2004;364: 675-84
41. Solomon SD, McMurray JJ, Pfeffer
MA, Wittes J, Fowler R, Finn P, et al. Cardiovascular risk associated with celecoxib
in a clinical trial for colorectal adenoma prevention. N Engl J Med 2005;352: 1071-80.
42. Hippisley-Cox J, Coupland C.
Risk of myocardial infarction in patients
taking cyclo-oxygenase-2 inhibitors or
conventional non-steroidal anti-inflammatory drugs: population based nested casecontrol analysis. BMJ 2005;300: 1366-9.
43. Johnson DL, Warner JJP. Diagnosis for anterior cruciate ligament surgery. Cli nics in Sports Medicine
1993;12(4):671-684.
reziume
tkivilis problema
muxlis tkivilis mwvavesimptomebis da sindromebis
Tanamedrove marTvis principebi
g. CaxunaSvili, d. rexviaSvili, x. maWaraSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, ir. ciciSvilis
sax. bavSvTa axali klinika, janmrTelobis centri, socialuri pediatriis dacvis fondi,
International fund `the World Security and Child“)
bavSvTa kardio-revmatologis klinikuri codna aucileblad moicavs da moiTxovs tkivilis marTvas, kerZod ki muxlis tkivilisas.
muxlis tkivilis mwvave simptomebi moicavs, muxlis areSi diskomfortis SegrZnebas da tkivils,
adgilobriv SeSupebasa da moZraobis SezRudvas, ramac SeiZleba mniSvnelovnad gaauaresos adamianis – bavSvis da mozardis cxovrebis xarisxi.
miznis misaRwevadliteraturul monacemebTan erTad gaanalizebuli iqna „ir. ciciSvilis sax.
bavSvTa axali klinikisa“ da „janmrTelobis centris“ 2011-2014ww-is 950 kardio-revmatologTa ambulatoriuli SemTxveva. maT Soris muxlis tkivilis mwvave simptomebi qonda 200 bavSvs, rac Seadgenda pacientTa 21% (maT Soris vaJi–8%, xolo gogonas – 13%). klinikebSi tardeboda avadmofTa anamnezuri, klinikuri, laboratoriuli da instrumentuli monacemebis analizi.
tkivilis problema „muxlis mwvave tkivilis simptomebisa da sidromebis“ erT-erTi gamovlinebaa bavSvTa da mozardTa asakSi. sadac unda gaviTvaliswinoT da gamovricxoT mZimed mimdinare SemaerTebelqsovilovani da sxva sistemuri daavadebebi. maT Soris Zvlis simsivneebi, leikozi, sarkoma da a.S.
rodesac saubaria tkivilis problemis marTvaze muxlis mwvave tkivilis sindromebisa da simptomebis mimarT, unda gaviTvaliswinoT rom:
• mwvaved mimdinare sindromebi da simptomebi xasiaTdeba keTilTvisebiani mimdinareobiT, romelic asakTan erTad naklebgamoxatuli xdeba.
• amasTan erTad Civilebisa da klinikuri monacemebis kombinacia metad mniSvnelovania diagnozis dasmisaTvis, magram aucilebelia pirvel rigSi gamoiricxos sxva sistemuri daavadebebi.
• da kidev, aRwerili sindromebis da simptomebis etiologiuri faqtoris dadgena xSir SemTxvevaSi rTulia, Tumca pacientis asaki da tkivilis anatomiuri mdebareoba, is ori faqtoria, rac
tkivilis gamomwvevi mizezis dadgenaSi gvexmareba.
amdenad, aRwerili sindromebisa da simptomebis erToblioba, romelic unda gaTvaliswinebul iqnas
muxlis mwvave tkivilis sindromebiTa da simptomebiT mimdinare procesebis dros, gamoricxavs sxva sistemur da Semaertebelqsovilovan daavadebebs da gzas gvaZlevs mivideT swor klinikur diagnozamde.
raTa daavadeba sworad iyos marTuli da mkurnalobis Sesabamisi strategiis Sedegad miviRoT dadebiTi dinamika an praqtikulad gamojanmrTeleba. raTa bavSvi CarTuli iyos cxovrebis Cveul reJimSi.
amdenad, tkivili bavSvTa da mozarTa asakSi mravalferovania da maT Sorismuxlis tkivilis mwvavesimptomebis da sindromebis Tanamedrove marTvis princi pebis saTanado codna aucileblobas warmoadgens bavSvTa kardio–revmatologiaSi daavadebaTa swori marTvisaTvis.
SUMMARY
PAIN AS THE MAIN RHEUMATIC PROBLEM
WAyS OF MANAGING ACUTE PAIN AND SyNDROMES ASSOCIATED WITH IT
G. ChAkhUnAShvIlI, D. RekhvIAShvIlI, kh.MAtChARAShvIlI, n. JobAvA, k. ChAkhUnAShvIlI, D.
ChAkhUnAShvIlI (SPPF, the World Security and Child,
Children’s new Clinic After I. tsitsishvili, Association of Georgian Pediatric Cardiology)
Good knowledge of cardio-rheumatology also involves knowledge of managing pain, most importantly pain in the knees.
The wide spectrum of pain types needs according knowledge of general principle of how to manage various diseases in cardiorheumatologic field.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
51
mialgiis Tanamedrove
marTvis princi pebi
g. CaxunaSvili, d. rexviaSvili, n. jobava, T. lomsianiZe,
a. foCxua, a. zenaiSvili, k. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, ir. ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinika, janmrTelobis centri, socialuri pediatriis dacvis fondi, International fund `the World Security and Child~)
Terapiul praqtikaSi sakmaod bevria pacientebi, romlebic uCivian xangrZliv gavrcelebul
tkivils da kunTebis sisustes. mialgia ganixileba rogorc sindromi, romelic damaxasiaTebelia rigi nevrologiuri, endokrinuli da sistemuri daavadebebisaTvis. daavadebis mizezi SeiZleba iyos mravalferovani. albaT ginaxavT
adamiani, romelsac kunTebis tkivilis gamo ar SeuZlia Tavis mibruneba-mobruneba, daxra, welSi
moxra. zogjer mkveTr tkivils nabijis gadadgma da Rrma CasunTqvac ki iwvevs. amgvari mtkivneuli SegrZnebebi axasiaTebs miozits _ ConCxis
kunTebis anTebas (es is kunTebia, romlebic sxeulis vertikalur mdgomareobasa da wonasworobas uzrunvelyofs). miozitis Tanmxlebia mialgia _ kunTebis tkivili.
Cveni Sromis mizans warmoadgens bavSvTa da mozardTa tkivilis problemaSi xazgasmiT vaCvenoT
mialgiis Tanamedrove marTvis codnis aucilebloba.
am miznis misaRwevad gaanalizebuli iqna „ir.
ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinikisa“ da
„janmrTelobis centris“ 2011–2014ww–is 950 kardio–revmatologTa ambulatoriuli SemTxveva.
maT Soris mialgiis mwvave simptomebi qonda 20
bavSvs, rac Seadgenda pacientTa 2. 1% (maT Soris
vaJi–9, xolo gogonas –11). klinikebSi tardeboda avadmofTa anamnezuri, klinikuri, laboratoriuli da instrumentuli monacemebis analizi.
mialgiis Tanamedrove marTvis princi pebis marTebulebisaTvis aucilebelia im literaturuli monacemebis farTo ganxilva, romelic dReisaTvis xelmisawvdomia. sakiTxis ukeT motanisaTvis zogjer gamoviyevebT kiTxva–pasuxis reJims. maS ase daviwyoT: mioziti sxvadasxva daavadebis garTulebaa. mas mwvave da qronikuli mimdinareoba axasiaTebs. qronikuli mioziti umetesad arasworad namkurnalebi mwvave anTebis Sedegad viTardeba da pacients periodulad axsenebs Tavs _ tkivili xSirad iwyeba RamiT, Zlierdeba upirtesad statikur mdgomareobaSi, gadacivebisa da meteorologiuri pirobebis Secvlis
dros. qronikuli mioziti SesaZloa infeqciuri
daavadebis Sedegic iyos. zogjer pacienti daavadebis arsebobas arc ki eWvobs, vidre tkivili
ar Seawuxebs. mwvave mioziti viTardeba, roca generalizebuli mwvave infeqcia kunTebsac CaiTrevs, agreTve _ travmisa da kunTuri gadaZabvis
2014 weli
dros, gansakuTrebiT _ Tu amas gadacivebac daerTo. mwvave periodSi tkivili refleqsuri xasiaTisaa da kunTovani qsovilis siRrmeSi mdebare receptorTa gaRizianebas ukavSirdeba. SesaZloa, sisxlZarRvovani xasiaTisac iyos da arasakmarisi sisxlmomaragebis pirobebSi ganviTardes, radgan kunTis gazrdili moTxovnileba Jangbadisa da sakvebi nivTierebis mimarT ver kmayofildeba Semcirebuli sisxlmomaragebis gamo.
_ daavadebis mizezi umetesad infeqciuri paTologiaa: qronikuli tonziliti, gri pi, mwvave virusul-respiratoruli infeqcia. garda amisa, is
SeiZleba gamoiwvios parazitulma infeqciam, qronikulma Cirqovanma da autoimunurma procesebma, organizmze toqsikuri nivTierebebis zemoqmedebam. calke gamoyofen im SemTxvevebs, roca mioziti profesiul saqmianobas ukavSirdeba. pianistebi, meviolineebi, mZRolebi, operatorebi da
zogierTi sxva profesiis adamiani yoveldRiurad
saaTobiT muSaoben araxelsayrel pozaSi. am SemTxvevaSi mioziti Zlieri kunTovani gadaZabvis Sedegia. daavadebis ganviTarebas SesaZloa xeli Seuwyos iseTma faqtorebma, rogoric aris gadaciveba, kunTovani krunCxvebi da sxvadasxva ti pis
travma. miozitis ganviTarebas aprovocirebs zogierTi iseTi paTologiac, romelic SemaerTebeli qsovilis dazianebiT mimdinareobs: revmatoiduli arTriti, wiTeli mglura, revmatizmi. Cirqovani mioziti kunTSiga ineqciis dros higienuri wesebis daucvelobis Sedegia. _ mioziti yvelaze xSirad azianebs kisris, welis, gulmkerdisa da muxlis kunTebs. daavadebis lokaluri mimdinareobisas mtkivneuli SegrZnebebi da ZiriTadi simptomebic swored gansazRvruli jgufis
kunTebs moicavs. daavadebis mTavari niSani kunTis yru tkivilia, romelic Zlierdeba moZraobisas da dazianebuli kunTebis Sexebisas. gamocdil eqims SeuZlia, mtkivneul kerebSi xeliT aRmoaCinos paTologiuri kvanZebi. zogjer SeiniSneba kanis SeSupeba da gawiTleba. yvelaze gavrcelebuli forma kisris miozitia, es advilad
aixsneba, ramdenadac gadaZabvasa da gadacivebas
yvelaze xSirad swored sxeulis es nawili ganicdis. viTardeba yru tkivili kisris areSi, romelic gadaecema kefas, vrceldeba qveviT beWis
ZvlebTan da SesaZloa mTeli mxris sartyelic
ki moicvas. aseT dros aucilebelia daavadebis
diferencireba kisris osteoqondrozisgan, raSic
52
rentgenologiuri gamokvleva gvexmareba. miozitis dros ar vlindeba degeneraciuli cvlilebebi, amasTanave, SeiniSneba malebis moZraobis
SezRudva. amJamad specialistebi gamoyofen miozitis iseT saxesxvaobebs, rogoric aris polimioziti da dermatomioziti.
polimiozitis dros ziandeba ramdenime jgufis kunTebi, Tumca, daavadebis lokaluri formisgan gansxvavebiT, tkivili ise aSkara ar aris,
wamyvani simptomi kunTuri sisustea. Tavdapirvelad pacients uZneldeba kibeze asvla, mere da
mere _ skamidan wamodgoma, tansacmlis Cacma, Tmis
davarcxna. droTa ganmavlobaSi ganileva kisris
kunTebi da adamians Tavis vertikalur mdgomareobaSi daWerac ki uWirs. ukanasknel stadiaSi
viTardeba saylapavi da sasunTqi kunTebis atrofia. saylapavis, xaxisa da xorxis kunTebis dazianebis gamo rTuldeba ylapva, viTardeba SeteviTi xasiaTis xvela, sasunTqi kunTebis dazianebis gamo Tavs iCens sulis xuTva da qoSini. polimiozitis dros Supdeba kunTebi da saxsrebi
Sesivebulia, anu miozitis paralelurad arTritic viTardeba. gamosavali eqimTan droulad misvla da kvalificiuri mkurnalobis Catarebaa. am
dros mkurnaloba sruli gamojanmrTelebis
Sanss iZleva.
dermatomioziti umetesad axalgazrda da Suaxnis qalebs emarTebaT. paTologia SesaZloa inicirebuli iyos virusiT, genetikuri faqtorebiT
(memkvidreobiTi winaswarganwyoba). gamSvebi meqanizmia stresi, gacieba, gadaciveba da insolacia
(mzis sxivebi). am dros kunTebTan erTad ziandeba kanic: damaxasiaTebeli wiTeli an iisferi gamonayari Cndeba xelebze, saxeze, xerxemlis zeda
nawilSi. Supdeba quTuToebi. pacientebi uCivian
sisustes, Semcivnebas, sxeulis temperaturis momatebas, mkveTrad ikleben wonas. uaresdeba
TviTSegrZneba. nebaze miSvebuli dermatomioziti sakmaod seriozul usiamovnebebs iwvevs. mosalodnelia kunTebis damokleba, kanqveS kalciumis marilebis dagroveba, rac tkivilis mizezad
iqceva.
aRsaniSnavia, rom daavadebis diagnostika ZiriTadad laboratoriul da instrumentul gamokvlevebs efuZneba. damaxasiaTebeli niSania sisxlSi kunTovani fermentebis, upirveles yovlisa _ kreatinfosfokinazis (kfk), aqtiurobis momateba. pacientTa naxevars specifikuri antisxeulebic aReniSneba. sakmaod mgrZnobiare meTodia
eleqtromiografia, romelic kunTovan boWkoebSi mimdinare paTologiur cvlilebebs avlens.
garkveul rols asrulebs biofsiac. miozitis
mkurnaloba paTogenezuri da simptomuria. upirveles yovlisa, aucilebelia daavadebis mizezis
dadgena, vinaidan parazituli warmoSobis miozitis dros iniSneba antihelminTuri saSualebebi,
infeqciuri (baqteriuli) warmoSobis miozitis
dros _ antibiotikebi. Tu paTologia autoimunuri warmoSobisaa, saWiroa glikokortikoidebisa da imunosupresorebis xangrZlivi miReba. mkurnalobaSi yovelTvis rTaven tkivilgamayuCebleb-
,fdidsf rfhlbjkjubf
sa da anTebis sawinaaRmdego preparatebs. lokaluri dazianebisas karg Sedegs iZleva malamoebi, romlebic aumjobesebs kunTis kvebas da
xels uwyobs daZabulobis, mtkivneuli SegrZnebebis Semcirebas. mwvave miozitis dros aucilebelia woliTi reJimi da fizikuri aqtiurobis
maqsimaluri SezRudva. mtkivani adgilebi Tbilad
unda gvqondes SefuTnuli. Cirqovani miozitis
mkurnaloba qirurgs unda vandoT, radgan SesaZloa saWiro gaxdes daCirqebuli, infeqciuri keris gakveTa dagrovili Cirqis mosacileblad. am
SemTxvevaSic iniSneba antibiotikebi, magram ukunaCvenebia masaJi, romelic miozitis sxva formebis dros Sedegiania. daavadebis mimdinareobisa
da xasiaTis kvalobaze, eqimma SesaZloa saWirod
miiCnios fizioTerapia da samkurnalo dieta, romelic advilad mosanelebeli cilebiT mdidari
produqtebiT iqneba gajerebuli. daavadebisgan
Tavis dacvis gzaa, Tavi aridoT kunTebis Zlier
gadaZabvas da orpir qarSi yofnas, siciveSi mZime fizikur Sromas, droulad umkurnaloT gaciebasa da infeqciur daavadebebs. miozitis recidivisgan Tavdacvis yvelaze saimedo gzas warmoadgens regularuli fizkultura da wylis
procedurebi.
miozitisgan gansxvavebiT, romelic kunTebis
Zlier gadaZabvisas viTardeba, cnobilia kunTebis iseTi tkivili, romelic adamians mosvenebis
drosac ki awuxebs, es kunTovani ujredebis hi pertonusis Sedegad aRmocenebuli mialgiaa.
ganvixiloT ra iwvevs kunTovan ujredTa gadaZabvas:
_ kunTovan ujredTa gadaZabvis maprovocirebeli faqtorebia xSiri stresi, emociuri afeTqeba, travma, profesia, romelic erTsa da imave pozaSi didxans yofnas moiTxovs. aseT pirobebSi
kunTis ujredebi (miocitebi) TiTqos eCveva
araswor mdgomareobaSi yofnas, rac iwvevs maTSi nivTierebaTa cvlis procesebis darRvevas, Sedegad ki Zlier gadaZabvasa da kunTovan spazms.
rodesac spazmi moicavs saxsris irgvliv an xerxemlis svetis kunTebs, paTologiur procesSi erTveba xrtili, romelic ver iRebs saWiro raodenobis sakveb nivTierebebs da gadagvarebas
iwyebs.
amrigad, mialgia osteoqondrozis, osteoarTrozisa da malaTaSua diskoebis Tiaqris uSualo mizezi xdeba.
mialgiis formebia:
fibromialgia _ tkivili, romelic viTardeba
kunTebSi, myesebsa da iogebSi, anu boWkovan
struqturebSi. specialistebi fibromialgiebs
qronikul procesebs miakuTvneben, romlebic xSirad erTvis travmas, fizikur da fsiqiur gadaZabvas, sistemur revmatul paTologiebs, arcTu iSviaTad fibromialgias iwvevs gacieba da gadacivebac. fibromialgia yvelaze xSirad lokalizdeba kisris, kefis, welis da mxris saxsrebSi, iSviaTad _ gulmkerdis zonaSi, muxlisa da barZayis saxsrebSi. fibromialgias xSirad erTvis Zilis darRveva. tkivili, dilismieri SeboWiloba,
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
asTenia da Zilis darRveva aReniSneba pacientTa
75%-s. ganasxvaveben fibromialgiis pirvelad da
meoreul formebs. pirveladad miiCneva ZvalkunTovani tkivili, romelsac aqvs sxvadasxva kera,
sxvadasxva xasiaTi da Zlierdeba kunTebis Sexebisas. pirveladi fibromialgiis sindromi gansakuTrebiT xSiria axalgazrda, janmrTel qalebsa da mozard gogonebs Soris. mravalricxovani gamokvleviT dadasturebulia, rom fibromialgiiT itanjeba ganviTarebuli qveynebis mosaxleobis 1-2%, amasTanave, SeiniSneba revmatul paTologiebs Soris misi wilis zrda. mialgiis meore formaa miozitis dros aRmocenebuli tkivili, romlis Sesaxebac ukve gesaubreT. rogorc
vxedavT tkivilis problema didia da mainc rogoria taqtika kunTebis tkivilis dros? mialgiis Terapia simptomuria, vinaidan kunTebis gadaZabvis gamomwvevi mizezis dadgena da mocileba
yovelTvis ver xerxdeba. tkivilis gasayuCeblad
iniSneba anTebis sawinaaRmdego arasteroiduli
preparatebi da aranarkotikuli analgetikebi.
zemo ganxilulis Semdeg aucilebelia mialgiiT mimdinare daavadebebisa (dermatomioziti)
da sindromebis (fibromialgiis sindromi, lokalizebuli idiopaTiuri ZvalkunTovani tkivilis sindromi, eriTromelalgia, zrdasTan dakavSirebuli tkivili, keTilTvisebiani hi permobilurobis sindromi, gardamavali sinoviti, patelofemoruli tkivili – muxlis tkivili, barZayis
Zvlis Tavis cToma, osteoqondrozi, leg-kalvepertesis daavadeba, osgud-Slateris daavadeba, severis daavadeba, fraibergis daavadeba, Soiermanis daavadeba) ganxilva:
dermatomioziti
dermatomioziti SemaerTebeli qsovilis difuzur daavadebaTa jgufs miekuTvneba. es aris mZime progresirebadi daavadeba, romelic upiratesad gamovlindeba ConCxis kunTebis dazianebiT,
agreTve kanis dazianebiT da aramkafio, magram
xSiri visaceraluri paTologiiT.
arsebobs dermatomiozitis (polimiozitis) 3
ZiriTadi forma: 1. idiopaTiuri, 2. paraneoplaziuri, 3. iuveniluri.
etiopaTogenezi
daavadebis etiologia sabolood dadgenili
ar aris, daavadebisgan. magram daavadeba SeiZleba ganviTardes genetikurad ganwyobil pirebSi,
persistirebuli virusuli infeqciis (koqsakis,
wiTuras, retrovirusebis) gavleniT.
iuveniluri dermatomioziti iwyeba infeqciis,
alergiuli reaqciebis, insolaciis Semdeg, magram
maT Soris kavSiri aRmoCenili
ar aris. daavadebis ganviTarebaSi did rols
TamaSobs organizmis reaqtiulobis Secvla,
imunuri da autoimunuri reaqciebis monawileoba. amis dasturia anamnezuri monacemebi imisa, rom
adreul asakSi
xSirad aqvT aseT avadmyofebs eqsudaciuri diaTezi, xSiri alergiuli reaqciebi sxvadasxva
faqtorebze.
2014 weli
53
darRveulia disbalansi T da B limfocitebs
Soris da aRiniSneba autoantisxeulebis farTo
speqtri, warmoiqmneba imunuri kompleqsebi, rac iwvevs vaskulits, romelic azianebs kunTis wvril
sisxlZarRvebs da viTardeba sisxlZarRvebis da
kunTebis anTeba.
miuxedavad imisa, rom gvaqvs sisxlZarRvovani
paTologia, romelic gansazRvravs daavadebis generalizacias da polimorfizs. ZiriTadad
ziandeba kunTovani qsovili da viTardeba mioziTi. kunTovan qsovilSi mimdinareobs destruqciuli da nekrozuli procesebi da sisxlSi xdeba kreatinis da im fermentebis ( kreatinfosfokinazas) gadmosrola, romlebic monawileoben
kunTis SekumSvaSi.
epidemiologia
idmi iSviaTi davadeba, romelic gvxvdeba
100000-dan 0. 1 SemTxvevaSi. is SeiZleba aRiniSnos yvela asakobriv jgufSi, magram piks aRwevs
4-dan 10 wlamde. es daavadeba gogonebSi ufro
xSiria, vidre vaJebSi.
klinikuri gamovlineba
dermatomioziti nela progresirebadi daavadebaa. nel-nela viTardeba daRliloba d kunTebis progresirebadi sisuste, rasac Tan axlavs
dabali sicxe da gamonayari, Tumca zogierT bavSvebSi daavadeba mimdinareobs mwvaveT.
idmis dros kunTebis dazianeba upiratesad mimdinareobs proqsimaluri kunTebis dazianebiT,
gansakuTrebiT ki TeZosa da mxris sartylis, muclis da kisris kunTebis. bavSvs uWirs kibeze asvla, skamidan da iatakidan adgoma. pacients SeiZleba hqondes goveris niSani (iatakidan adgomis dros bavSvi eyrdnoba fexebs). mZime SemTxvevebis dros pacienti ver wamojeba dawolili
mdgomareobidan da SeiZleba Tavic ki ver awios gamosakvlevi magididan. Tu dazianebulia zemo sasunTqi gzebis da xorxis kunTebi, maSin bavSvi `cxvirSi” ilaparakebs da eqneba ylapvis
problemebi.
idmis dros aRiniSneba ramdenime saxis kanis
dazianeba. klasikuri idmis gamonayari viTardeba saxesa da loyebze, magram SeiZleba Segvxvdes
mxarsa da zurgze. pacientsSeiZleba hqondes heliotropuli laqa quTuToebze. xorkliani gamonayari, romelsac gotronis papulebi hqvia, ti piurad gvxvdeba falangTaSoris saxsrebze, magram SeiZleba aRiniSnos yvela saxsris gamSlel
zedapirze. iSviaTad pacintebs uviTardebaT kanis vaskuliti, anTebiT eriTemiTa da kanis dazianebiT.
idmis daavadebis raRac momentSi pacientebis
15%-s uviTardebaT arTriti. is Ziritadad azianebs wvril saxsrebs. SeiZleba agreTve aRiniSnos reinos sindromi da hepatosplenomegalia.
laboratoriuli maCveneblebi
bevr idmian pacients aReniSneba anTebis sistemuri niSnebi, rac imas niSnavs, rom daavadeba
Semoifrgleba kunTiTa da kaniT. Miozitis damam-
54
tkicebeli niSnebi SeiZleba vi povoT idmis mqone pacientebis 98 %-Si, rac gamoixateba sisxlis
SratSi kunTis fermentebis, maT Soris:aspartat
aminotransferazas, alaninaminotransferazas, keratin fosfokinazas, aldolazas da laqtat dehidrogenazas momateba. eleqtromiografia da
kunTis biofsia SeiZleba gakeTdes miozitis dasadastureblad. Makroskopulad dazianebul
kunTs moxarSuli xorcis Sesaxedaoba aqvs, igi
ganleulia an SeSupebulia.
histologiuri gamokvleviT vlindeba mZime miozitis suraTi. aRiniSneba ganivzolianobis dakargva kunTis boWkoebSi. marcvlovani da cvilisebri granulomebi, nekrozuli ubnebi. boWkoebis
atrofia da fibrosi.
emograma rogorc wesi Secvlili ar aris. rig
SemTxvevebSi aRiniSneba normoqromuli anemia,
leikocitozi, e.d.s.-is momateba.
diagnozi:
kanis dazianeba sxeulis Ria nawilebze e. w.
`dekoltes zonaSi” da simetriulad saxsrebis
gamSlel zedpirebze, gansakuTrebiT proqsimalur
falangTSua da neb-falangTa saxsrebze (gotronis sindromi). periorbitaluri SeSupeba kaSkaSa heliotropuli eriTemia e. w.
ermatomiozituri saTvale
kapilaritebi xelisgulebsa da TiTebis baliSebze.
ConCxis kunTebis simetriuli dazineba. viTardeba
`avtobusis simptomi” _ avadmyofs ar SeuZliafexis aweva, damoukideblad siaruli
`perangis simptomi” _ avadmyofs ar SeuZlia sakuTari tavis momsaxureba
`goveris simptomi” _ iatakidan adgomisas avadmyofi eyrdnoba fexebs.
disfagia_ saylapavis kunTebis dazianeba
disfonia_ xorxis kunTebis dazianeba.
kalcinozi_ ufro xSirad Cndeba mxrisa da TeZos sartylis kunTebis dazianebul ubnebSi calkeuli balTebis an grovebis saxiT.
sisxlis analizSi_ kreatinkinazas, transamenazebis, aldolazas donis momateba.
biofsiuri masala_ kunTis boWkoebSiganivzolinobis dakargva, boWkoebis atrofia da fibrozi.
mkurnaloba
kortikosteroidebi aris idmis ZiriTadi Terapia. mkurnaloba iwyeba oraluri prednizolonis maRali dozebiT da SeiZleba gagrZeldespulsuri meTilprednizoloniT. kortikosteroidebis toqsiurobis gamo adreuli stadiianve gamoiyeneba damcavi agentebi, magalitad meTotreqsati. mZime an rezistentuli formis dros SeiZleba dagvWirdes ciklosporinis an ciklofosfamidis gamoyeneba. intravenuri imunoglobulini aseve naCvenebia damxmare mkurnalobad. hidroqsiqloroquini an dafsoni gamoiyeneba kanonismieri gamovlinebebis dros, magram is ar moqmedebs
,fdidsf rfhlbjkjubf
kunTis daavdebaze. Mze aramarto kanis, aramed
kunTis daavadebasac amZimebs. Ppacientebs unda
vurCioT rom Tavi daicvan da moeridon didi
xniT mzeze yofnas.
garTulebebi
idmis yvelaze seriozuli garTuleba aris
kalcinozis ganviTareba. distrofiuli kalcifikatebi SeiZleba warmoqmnas kanSi da sxeulis
nebismier rbil qsovilSi da SeiZleba iyos rogorc msubuqi, aseve mZime formis dros. Tumca Znelia ganvsazRvroT romel pacients ganuviTardeba kalcinozi, is ufro xSirad gvxvdeba bavSvebSi, romebTac aReniSnebodaT kanis vaskuliti, hqondaT gaxangrRlivebuli daavadeba an mkurnaloba daugviandaT. admiani pacientebi, romelTac aReniSnebaT vaskuliti aseve arian gastrointerstinaluri perforaciis da sisxldenis riskis qveS.
idmi aseve dakavSirebulia li potrofiasTan da
insulinisadmi rezistentobasTan, ramac SeiZleba 2-e ti pis diabetis ganviTareba gamoiwvios.
prognozi
idmis gamosavali didad aris damokidebuli
kuntebis dazianebis xarisxze da daavadebis
dawyebidan mkurnalobis dawyebis droze. idmi viTardeba sami kursidan erT-erTiT: 1. rodesac pacientebs utardebaT mkurnaloba yovelgvari garTulebebis gareSe. 2. qronikuliganmeorebiTi
forma. 3. qronikuli progresirebadi forma. esukanaskneli naklebad emorCileba mkurnalobas.
rogorc dasaWyisSi SevTanmdiT davsvaT kiTxvebi iuvenilur dermatomiozitze
ra daavadebaa?
iuveniluri dematomioziti (idm) ganekuTvneba
e. w. autoimunuri daavadebebis jgufs. autoimunuri daavadebebis dros imunuri sistemis aranormaluri reaqcia infeqciis ararsebobis pirobebSi sxeulis qsovilebSi anTebas ganapirobebs.
dermatomiozitis SemTxvevaSi anTeba Cndeba Zalian patara sisxlZarRvebSi kunTebsa (`mioziti~)
da kanSi (`dermatiti~). amis gamo simptomebi warmodgenilia kunTebis sisustiT an tkiviliT, umTavresad barZayisa da mxris sartyelSi da kanis gamonayariT saxeze, quTuToebis zemoT, TiTebis saxsrebze, muxlebsa da idayvebze.
es daavadeba SeiZleba Segvxvdes bavSvebsa da
mozrdilebSi. Tu dermatomiozitis simptomebs
adgili aqvs 16 wlis asakamde, maSin daavadeba ganekuTvneba iuvenilur formas (iuveniluri dermatomioziti).
ramdenad xSiria?
iuveniluri dermatomioziti iSviaTi daavadebaa bavSvebSi. misi sixSire daaxloebiT aris 100
000-ze 4-ia. gogonebi orjer ufro metad avaddebian, vidre vaJebi. daavadeba yvelaze xSirad iwyeba 4-10 wlis asakSi. idm-is gavrcelebaze geografiul da rasobriv faqtorebs raime zegavlena rom hqondes naklebad savaraudoa.
dermatomioziti mozrdilebSic gvxvdeba, magram am daavadebis gamovlineba da mimdinareoba
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
dermatomiozitebis iuveniluri formisagan gansxvavdeba. mozrdilebisagan gansxvavebiT aq ar
aris kavSiri avTvisebiani simsivnis ganviTarebasTan.
ra aris daavadebis gamomwvevi mizezi, memkvidreobiT Tu gadadis?
ratom daavadda Cemi bavSvi es daavadeba da SeiZleba Tu ara misi Tavidan acileba?
iseve, rogorc sxva autoimunuri daavadebebis
umetesobaSi, dermatomiozitis gamomwvevi zusti
mizezi ucnobia. daavadeba albaT multifaqtorulia, rac imas niSnavs rom genetikuri da garemos faqtorebis garkveul kombinacias dermatomiozitisadmi mgrZnobelobis momatebamde mivyavarT. amrigad, idm ar aris memkvidreobiTi daavadeba. yvelaze meti, risi Tqmac SeiZleba, es
aris is, rom im ojaxebSi, sadac bavSvebs idm aqvT,
autoimunuri daavadebis sixSire SedarebiT maRalia.
rac Seexeba idm-is ganviTarebasTan dakavSirebul garemos faqtorebs, amis Taobaze mravali
kvlevaa Catarebuli. arsebobs hi poTeza, rom mikroorganizmebi, SesaZloa, xels uwyobs imunuri
sistemis aranormalur reaqcias autoimunuri daavadebebis dros.
vinaidan gamomwvevi faqtori jer cnobili ar
aris, raime rekomendaciis micema daavadebis Tavidan asacileblad araa SesaZlebeli.
gadamdebia?
idm ar aris gadamdebi, vinaidan igi gamowveulia pacientis imunuri sistemis anTebiT infeqciis ararsebobis pirobebSi.
rogoria ZiriTadi simptomebi?
idm-is dros anTebiT gamowveuli kunTTa sisustis yvelaze TvalsaCino gamovlinebebia advilad daRliloba, fizikuri momzadebisa da moZraobis progresul SezRudvasTan erTad.
aseve TvalsaCino niSani SeiZleba iyos kunTisa da saxsris tkivili. zogierT bavSvSi adgili
aqvs saxsris namdvil anTebas SesivebiT. kanis dazianeba drois sxvadasxva intervaliT SeiZleba
win uswrebdes an mosdevdes kunTis dazianebas.
igi moicavs wiTel, xSirad qerclovan gamonayars
da, Cveulebriv, lokalizebulia saxsrebis zedapirze, umTavresad TiTebis saxsrebze, magram aseve aRiniSneba muxlebze, mklavze da koW-wvivis saxsarze (gotronis papulebi).
sakmaod xSiria siwiTle saxeze _ Tvalebis
garSemo (periorbitaluri eriTema) da loyebze
(yvrimalis gamonayari), iseve, rogorc quTuToebis feris Secvla mewamulisfrad (heliotropi).
gamonayari uaresdeba mzis sxivebis moqmedebis Sedegad (fotosensitiuroba). gamonayari SeiZleba
iyos ufro gavrcelebuli da dafaros sxeulis
sxva nawilebi, SeiZleba misi dawylulebac ganviTardes. zedapiruli sisxlZarRvebis cvlileba SeiZleba gamovlindes wiTeli wertilebis saxiT frCxilebisa da quTuToebis kideebSi.
damaxasiaTebelia procesSi kidurebis sxeulTan ufro axlo kunTebis jgufis (proqsimaluri kunTebis) simetriulad CarTva. xSirad erT2014 weli
55
droulad ziandeba muclis, zurgisa da kisris
kunTebi. praqtikulad es imas niSnavs, rom bavSvma SesaZloa uari Tqvas skolaSi siarulze,
sportze. patara bavSvebma gaRizianebulad SeiZleba iTxovon xelSi ayvana da tareba. daavadebis progresirebasTan erTad kibeebze asvla da
loginidan wamodgomac SesaZloa problematuri
gaxdes. anTebiTi kunTebi mokldeba (kontraqtura) da kidurebi SesaZloa dafiqsirdes moxril
poziciaSi mniSvnelovani funqcionaluri SedegebiT.
xangrZlivad mimdinare daavadebis dros kalciumi SesaZloa ganlagdes kanqveS da Camoyalibdes msxvili kvanZebi, ramac SeiZleba dawyluleba da rZismagvari siTxis dena (kalcinozi) gamoiwvios. daavadebis umZimesi mimdinareobis SemTxvevaSi SeiZleba faqtiurad ConCxis yvela kunTi daziandes, sasunTqi, ylapvisa da metyvelebisaTvis saWiro kunTebis CaTvliT. amgvarad, xmis
Secvla, Wamis / ylapvis gaZneleba, sunTqvis siRrmis Semcireba da xvela mniSvnelovani sagangaSo niSnebia.
aseve xSiria kuW-nawlavis traqtis disfunqcia,
rogoricaa muclis tkivili da diskomforti, Sekruloba. iSviaT SemTxvevebSi im sisxlZarRvebis
dacobam, romelic nawlavs amaragebs, muclis
mxriv mZime problemebi SeiZleba gamoiwvios.
daavadeba yvela bavSvSi erTnairad mimdinareobs?
daavadeba Zalze gansxvavebulad mimdinareobs.
arsebobs misi SedarebiT msubuqi formebi minimaluri funqciuri darRvevebiT da mZime formebi, romelic xeibrobas iwvevs. organoebis CarTvac procesSi ar aris erTnairi. aris SemTxvevebi mxolod kanis dazianebiT, rodesac kunTebis
sisuste minimaluria an sul ar aris, an mxolod
kunTebis dazianebiT mimdinare formebi(iuveniluri polimioziti). gansakuTrebiT mZime mimdinareobisas ziandeba kani, kunTebi, filtvebi da nawlavebi.
gansxvavdeba Tu ara daavadeba bavSvebsa da
mozrdilebSi?
mozrdilebSi dermatomioziti SeiZleba iyos
meoradi sxvadasxva avTvisebiani daavadebis fonze, rasac bavSvebSi adgili ara aqvs. mozrdilebSi ufro xSiria kunTebis izolirebuli dazianeba (polimioziti) kanis dazianebis gareSe, bavSvebSi es metad iSviaTia. aseve mozrdilebs SeiZleba hqondeT dadebiTi sisxlis testebi, rac
aseve iSviaTia bavSvebSi da ZiriTadi daavadebis
gansxvavebul mimdinareobaze miuTiTebs.
rogor diagnostirdeba? ra gamokvlevebi keTdeba?
idm-is diagnostika emyareba kunTebisa da kanis dazianebis zemoT aRweril klinikur suraTs
laboratoriul testebTan kombinaciaSi. sawyis
stadiaze igi SeiZleba hgavdes sxva daavadebebs,
rogoricaa swm, iia, vaskuliti, an kunTebis Tandayolili daavadeba.
ganarCeven sxvadasxva klinikur da laboratoriul niSans.
56
kunTebis dazianebis simZime ganisazRvreba kunTis Zalis gamokvleviT sxeulis sxvadasxva nawilSi. wvrili sisxlZarRvebis CarTva SeiZleba
nanaxi iqnas TiTis frCxilis budis gamokvlevisas (frCxilis kapilaroskopia).
umravles SemTxvevaSi dazianebuli kunTi ufro `Jonvadi~ xdeba, Cveulebriv ZiriTadad kunTovan ujredebSi arsebuli nivTierebebi sisxlSi gadadis, rac maTi gansazRvris SesaZleblobas iZleva.
maT Soris yvelaze mniSvnelovania is cilebi,
romelsac kunTis fermentebi ewodeba. mxedvelobaSi unda miviRoT, rom fermentebis igive speqtri SesaZloa RviZlidanac gamoiyos. laboratoriuli gamokvlevebi klinikur suraTTan erTad
exmareba klinicistebs, raTa sisxlSi am fermentebis momatebis mizezi dadgindes.
diagnozis dasmaSi sxva laboratoriuli testebic gvexmareba.
antinuklealuri antisxeulebi (ana) – SeiZleba dadebiTi iyos, iseve, rogorc sxva autoimunuri daavadebebis dros.
Cveulebrivi sisxlis analizi farTod gamoiyeneba daavadebis mimdinareobisa da mkurnalobis efeqturobis monitoringisaTvis (ixile qvemoT).
kunTebSi funqciuri cvlilebebi SeiZleba ganisazRvros specialuri eleqtrodebiT, romelic
kunTSi nemsebis msgavsad SeyavT (eleqtromiografia, emg). ti piuri daavadebis dros es gamokvleva iSviaTad gamoiyeneba. kunTis anTeba aseve
SeiZleba gamovlindes magnitur-rezonansuli
aparaturis (mra) meSveobiT.
kunTebis biofsia (kunTis mcire nawilis aReba) diagnozis dasadgenad mniSvnelovani gamokvlevaa. igi saSualebas gvaZlevs davadasturoT
diagnozi uSualod kunTSi mimdinare cvlilebebis dadgenis meSveobiT, amasTanave igi saSualebas gvaZlevs ukeT gaverkvioT daavadebis meqnizmebis garkvevaSi.
sxvadasxva organos dazianebis gansazRvrisaTvis sxva gamokvlevebic gamoiyeneba. eleqtrokardiografia (ekg) da ultrabgeriTi gamokvleva gulis dazianebis drosaa mizanSewonili, gulmkerdis rentgenografia an kompiuteruli skanireba
filtvis funqciur testebTan erTad filtvebis
dazianebis gamosavlenad gamoiyeneba. ylapvis
procesis rentgenoskopia Txieri konstrastuli
nivTierebebiT saSualebas gvaZlevs davadginoT
xaxisa da saylapavis kunTebis CarTva procesSi.
ra mniSvneloba aqvs gamokvlevebs?
ti piur SemTxvevebSi diagnozis dasma SeiZleba proqsimaluri (kidurebis sxeulTan axlos
mdebare, barZayisas da mxris sartylis) kunTebis
sisustisa da kanis damaxasiaTebeli dazianebis
safuZvelze, faqtiurad mxolod SexedviTac.
Semdeg gamoiyeneba testebi, gamokvlevebi diagnozis dadasturebisa da mkurnalobis monitoringisaTvis.
kunTebis dazianeba SeiZleba ganisazRvros
standartuli qulebiT da sisxlis specialuri
,fdidsf rfhlbjkjubf
gamokvlevebiT
areklavs).
(romelic
kunTis
dazianebas
mkurnaloba
idm gankurnebadi daavadebaa. iniSneba medikamentebi daavadebis niSnebis kontrolis mizniT,
vidre igi remisiaSi gadava. mkurnaloba icvleba calkeuli bavSvis saWiroebebs miesadageba.
Tu daavadeba ar kontroldeba, dazianeba ufro mkveTri xdeba da igi bavSvebSic ki SeiZleba Seuqcevadi gaxdes.
aseTma dazianebam SeiZleba grZelvadiani
problemebi gamoiwvios, maT Soris daxeibreba, romelic daavadebis CaTavebis Semdegac rCeba.
samkurnalo fizkultura da fsiqologiuri
mxardaWera xSirad idm-is mkurnalobis mniSvnelovani elementebia.
riTi vmkurnalobT?
kortikosteroidebi: es wamlebi saukeTesoa anTebis kontrolisaTvis. Tu saWiroa, rom maT Zalian swrafad imoqmedon, intravenurad SehyavT.
faqtiurad yvela sxva wamalze swrafad moqmedeben da SeiZleba sasicocxlo mniSvnelobisac
iyos. samwuxarod maT aqvT gverdiTi efeqtebi, ris
gamoc eqimebi cdiloben anTeba sxva medikamentebis xangrZlivi gamoyenebiT gaakontrolon. gverdiTi efeqtebia: zrdis Seferxeba, infeqciebis riskis mateba, maRali arteriuli wneva da osteoporozi (Zvlebis simkvrivis Semcireba). yvela es
gverdiTi efeqti dozazea damokidebuli: dabali
doziT steroidebi mcire problemebs iwvevs, magram dozis momatebasTan erTad problemebic matulobs. steroidebi Trgunavs organizmis sakuTar steroidebs da aman SeiZleba gamoiwvios seriozuli problemebi, romelic SeiZleba fataluri aRmoCndes medikamentis uecari Sewyvetis SemTxvevaSi. amitom wamali TandaTanobiT unda moixsnas.
steroidebs xSirad sxva wamlebTan erTad iyeneben, rogoricaa metotreqsati an ciklosporini, es gvexmareba remisiis SenarCunebasa da steroidebis dozis SemcirebaSi gvexmareba.
metotreqsati: es aris medikamenti, romlis
efeqturoba mkurnalobis dawyebidan 6-dan 8 kviramde sWirdeba, Cveulebriv xangrZlivi droiT
iniSneba. misi ZiriTadi gverdiTi efeqtebia gulisreva, wylulebi piris RruSi, Tmis umniSvnelo gaTxeleba da RviZlis mxriv problemebi.
RviZlis cvlilebebi zomieria, magram alkoholis
zemoqmedebiT SeiZleba gauaresdes. metotreqsatma SeiZleba seriozuli zemoqmedeba moaxdinos
nayofis ganviTarebaze da amis gamo misi miReba
orsulobis dros ar SeiZleba. aRiniSneba infeqciebis matebis Teoriuli riski, Tumca praqtikaSi problemebi umTavresad Cutyvavilas dros
gvxvdeba.
ciklosporini: metotreqsatis msgavsad igi Cveulebriv xangrZlivi droiT iniSneba. misi grZelvadiani gverdiTi efeqtebia sisxlis arteriuli
wnevis momateba, sxeulis Tmianobis mateba, RrZilebis Sesieba da Tirkmlebis dazianeba.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
sxva Terapiuli RonisZiebebia:
intravenuri imunoglobulinis (ivig) gamoyeneba. igi adamianis sisxlidan momzadebuli preparatia da Seicavs koncentrirebul antisxeulebs.
SehyavT intravenurad, imunuri sistemaze moqmedebs, zogierT pacientSi efeqturia, iwvevs anTebiTi procesis gaumjobesebas. misi moqmedebis
zusti meqanizmi jerac ucnobia.
daavadebis rezistentuli mimdinareobis dros
SeiZleba gamoviyenoT sxva medikamentebi, rogoricaa azaTioprini an, ufro mZime SemTxvevebSi,
ciklofosfamidi. ufro Tanamedrove medikamentebi, rogoricaa biologiuri agentebi, idm-is
dros jer kidev gamosacdelia. imedovneben, rom
sxva sistemuri autoimunuri daavadebis msgavsad,
maT SeiZleba aRniSnuli daavadebis mkurnalobaSi mniSvnelovani cvlilebebi gamoiwvion.
samkurnalo fizkultura.
idm-is xSiri niSnebia kunTebis sisuste da saxsris gaxeveba, SeboWva, rac moZraobis SezRudvasa da fizikuri aqtivobis unarianobis SezRudvas iwvevs. am darRvevebs Svelis regularuli
varjiSi. samkurnalo fizkulturis specialistma mSoblebsac da bavSvsac unda aswavlos Sesabamisi gaWimvebi, mosaRonierebeli da gamajansaRebeli varjiSebi, raTa aRdges kunTebis Zala da
gamZleoba da gafarTovdes saxsarSi moZraobis
diapazoni. Zalian mniSvnelovania, rom mSoblebi
ise CaerTon am procesSi, rom SeeZloT varjiSebis programis Sesrulebis uzrunvelyofa.
ramden xans unda grZeldebodes mkurnaloba?
wamliT mkurnalobis xangrZlivoba damokidebulia daavadebis xasiaTze calkeul bavSvSi. zogierT bavSvSi daavadeba xanmoklea, maSin, roca
sxvebSi igi mravali wlis ganmavlobaSi grZeldeba.
eqimis mizania akontrolos es daavadeba.
mkurnaloba wydeba mas Semdeg, rac bavSvs garkveuli periodis ganmavlobaSi aRar eqneba damaxasiaTebeli klinikuri gamovlinebebi. idm aris
daavadeba, romelic gansakuTrebiT mgrZnobiarea
medikamentozuri mkurnalobis Semcirebisadmi. Tu
medikamentebs Zalian swrafad moxsnian, aman SeiZleba daavadebis mkveTri gamwvaveba gamoiwvios.
ra SeiZleba iTqvas aratradiciuli/alternatiuli mkurnalobis Sesaxeb?
dResdReobiT pacientebs bevrnair aratradiciul Terapias sTavazoben. kargad unda dafiqrdeT arakvalificiuri samedicino rCevis da misi Sesrulebis Taobaze. Tu Tqven gsurT miiRoT
aratradiciuli Terapia, uTxariT Tqvens pediatrrevmatologsac. eqimebis umetesoba ar gagiwevT
winaaRmdegobas, amasTanave gagiwevT saTanado konsultaciasac. rodesac idm-is kontrolisaTvis
saWiroa glukokortikosteroidebi, metad saxifaToa maTi Sewyveta maSin, roca daavadeba jer kidev aqtiuria.
ra saxis perioduli kontrolia aucilebeli?
daavadebis aqtivobisa da mkurnalobis gverdiTi efeqtebis regularuli monitoringi metad
mniSvnelovania. kunTovani Zalis obieqturi gazom2014 weli
57
va kunTis sisustis monitoringis saSualebas iZleva. vinaidan idm-ma SeiZleba sxeulis yvela nawili daazianos, eqimma yuradRebiT unda gasinjos
bavSvi mTlianad. kontroli moicavs kunTovani Zalis gansazRvras da sisxlis gamokvlevebs _ kunTis fermentebsa da sxva testebs, rac wamlis toqsiurobis Sesafaseblad aris aucilebeli.
prognozi
Tu daavadeba kontrolirebadia, idm-is saerTo
prognozi mozrdilTa dermatomiozitisagan gansxvavebiT keTilsaimedoa. idm ar aris avTvisebian simsivnesTan dakavSirebuli daavadeba. Tumca
arsebobs letalobis riski im iSviaT SemTxvevebSi, rodesac daavadebis mwvave fazaSi viTardeba respiratoruli, kardialuri, nevrologiuri da gastro-intestinaluri garTulebebi. funqciuri gamosavali didadaa damokidebuli kalciumis depozitebis (kalcinozi) ganviTarebis xarisxsa da kunTis dazianebis simZimeze, ramac SeiZleba kunTis atrofiasa da kontraqturamde migviyvanos. kalcinozi aRiniSneba idm-is mqone bavSvebis 10-dan 30%-Si. misi mkurnalobis meTodi aRmoCenili ar aris.
daavadeba mimdinareobis mixedviT ramdenime qveti pad iyofa. misi monocikluri mimdinareobis
dros aRiniSneba daavadebis 1 epizodi, romelic
dawyebidan 2 wlis ganmavlobaSi remisiaSi gadadis da ar iZleva recidivebs. am formas yvelaze keTilsaimedo prognozi aqvs.
qronikuli policikluri mimdinareobis idm
xasiaTdeba gaxangrZlivebuli remisiiT, erTi an
ramodenime recidiviT mkurnalobis Sewyvetis Semdeg.
qronikulad aqtiuri idm xasiaTdeba daavadebis mudmivi aqtivobiT mkurnalobis miuxedavad
(daavadebis qronikuli xangamoSvebiTi gamwvavebebiT mimdinareoba). am ukanasknelis dros garTulebebis riski yvelaze maRalia..
ganvixiloT kiTxva–pasuxis reJimSi mialgiiT mimdinare sindromebi da sxva daavadebani:
1. patelofemoruli tkivili – muxlis tkivili
patelofemoruli tkivili pediatriaSi yvelaze xSiri Warbi moxmarebis/datvirTvis sindromia. darRvevaTa am jgufs iwvevs ganmeorebiTi
moZraoba anda sxeulis ama Tu im nawilis qronikuli dazianeba, romelic varjiSTan aris dakavSirebuli.
es darRvevebi bavSvebTan SedarebiT gacilebiT ufro xSiria mozrdilebSi (CogburTelis an
golfis moTamaSis idayvi da sxv.).
sinonimebi
patelofemoruli sindromi, kvirisTavis qondromalacia, qondromalacia, muxlis wina [nawilis]
tkivili.
ras warmoadgens?
patelofemoruli tkivili SeiZleba ganixilos
rogorc muxlis wina nawilis tkivilis gaCena im
saqmianobis dros, romlis drosac damatebiTi
58
datvirTva modis patelofemoralur saxsarze
(warmoqmnilia kvirisTaviTa – patella, da barZayis Zvlis – femor _ qveda nawiliT).
rodesac tkivils Tan axlavs cvlilebebi kvirisTavis zedapiruli qsovilis (xrtilis) Sida
zedapirze – gamoiyeneba termini `kvirisTavis qondromalacia”, chondromalacia patellae.
ramdenad xSiria?
Zalze uCveuloa 8 wlis asakze umcros bavSvebSi, mozardebSi misi gavrcelebis sixSire progresulad izrdeba.
patelofemoruli tkivili gogonebSi ufro
xSiria. SeiZleba ufro xSiri iyos muxlebis mniSvnelovani SigniTa_ Tu gareTamxrivi gamrudebis
mqone bavSvebSic (genu valgum an genu varum), iseve rogorc bavSvebSi paTologiuri kvirisTaviT
(morecidive arastabiluroba da araparaleloba/dismorfizmi/araswori ganviTareba).
rogoria ZiriTadi simptomebi?
damaxasieTebeli simptomia muxlis wina nawilis tkivili, romelic izrdeba iseTi saqmianobisas, rogoricaa sirbili, kibeze asvla-Casvla,
Cakuzva an xtunva. tkivili Zlierdeba muxlSi moRunuli fexiT xangrZlivad jdomis SemTxvevaSic.
rogor diagnostirdeba?
patelofemoruli tkivili jansaR bavSvebSi
klinikur diagnozs warmoadgens (laboratoriuli gamokvleva an vizualizaciis teqnikebis gamoyeneba ar aris saWiro). tkivils SeiZleba iwvevdes kvirisTavis kompresia, an zeviTken kvirisTavis moZraobis SezRudva rodesac barZayis kunTi (oTxTava) kontraqturis mdgomareobaSia.
rogoria mkurnaloba?
Cveulebriv ar aris saWiro. bavSvTa umravlesobaSi dakavSirebuli daavadebis (fexebis xsenebuli ti pis gamrudeba an kvirisTavis arastabiluroba) ararsebobis SemTxvevaSi is keTilTvisebian mdgomareobas warmoadgens, romelic TavisiT gaivlis. Tu tkivili aferxebs bavSvis
sportul Tu yoveldRiur aqtiurobas, SeiZleba
daxmareba gagviwios oTxTava kunTis gaZliereba-gavarjiSebis programis dawyebam. varjiSis Semdeg tkivili SeiZleba yinulma Seamsubuqos.
yoveldRiuri cxovreba
bavSvebi normalur cxovrebas unda eweodnen.
maTi fizikuri aqtiurobis done imdagvari unda
gaxdes, rom tkivilisgan Tavisuflebi iyon. bavSvebi, romlebic aqtiurad misdeven sports, SeiZleba iyenebdnen samuxles specialuri qamriT kvirisTavis fiqsaciisaTvis.
2. barZayis Zvlis Tavis cToma
ras warmoadgens?
ucnobi mizeziT gamowveuli barZayis Zvlis Tavis dislokacia zrdis zonis gavliT. zrdis zona aris xrtilis fena romelic orive mxridan
Zvlis qsoviliT aris Semofargluli, buterbrodis msgavsad. is Zvlis yvelaze susti wertilia,
mas mere rac xdeba misi mineralizacia da sakuTriv gaZvaleba, Zvali wyvets zrdas.
,fdidsf rfhlbjkjubf
ramdenad xSiria?
ar aris xSiri daavadeba, misi sixSire meryeobs Semdeg farglebSi: 3-10 yovel 100, 000 bavSvze. ufro xSiria mozardebSi, da biWebSi. gaTqvireba rogorc Cans xelSemwyobi faqtoria.
rogoria ZiriTadi simptomebi?
koWloba da barZayis/TeZos tkivili romelic
izrdeba fizikuri aqtiurobis dros, fexis moZraobis SezRudva. tkivili SeiZleba SeigrZnobodes barZayis zeda (or mesamedSi) an qveda (erT
mesamedSi) nawilSi da matulobs fizikur aqtiurobasTan erTad. bavSvebis 15 procentSi daavadeba orive fexs iTrevs.
rogor diagnostirdeba?
damaxasiaTebeli monacemebiT fizikaluri gamokvlevisas, fexis/barZayis moZraobis unari
daqveiTebulia. daignozi dasturdeba rentgenografiiT, umjobesia aqsialur an bayayisebur proeqciaSi.
rogoria mkurnaloba?
qirurgiuli osteofiqsacia lursmnebiT (barZayis Tavis stabilizacia lursmnebis CadgmiT
misi Tavis adgilze fiqsaciis mizniT).
prognozi
damokidebulia imaze Tu ramdenad da ra drois ganmavlobaSi iyo Camocurebuli barZayis Tavi sanam diagnozi daismeboda.
3. osteoqondrozi (sinonimebi: osteonekrozi, avaskuluri nekrozi).
sityva `osteoqondrozi” niSnavs `Zvlis sikvdils”. es aris ucnobi mizeziT gamowveuli im
mravalgvari daavadebebis jgufi, romelTac axasiaTebs dazianebuli Zvlebis pirveladi an meoradi osifikaciis centrebSi sisxlis miwodebis Seferxeba. dabadebisas Zvlebi metwilad
xrtilisgan Sedgeba, ufro rbili qsovilisgan,
romelic droTa ganmavlobaSi Cainacvleba ufro mineralizebuli da mdgradi qsoviliT –
ZvliT. es Canacvleba yvela ZvalSi gansakuTrebul adgilas iwyeba, e. w. `osifikaciis centrebSi”, saidanac droTa ganmavlobaSi mTel Zvalze
vrceldeba.
ras warmoadgens?
osteoqondrozi SeiZleba ganixilos rogorc
procesi, romelic Zvlebis osifikaciis centrebis sisxliT momaragebis Seferxebasa da Semdgom reparaciuli Zvlovani qsoviliT CanacvlebasTan aris dakavSirebuli. am darRvevebis wamyvani simptomi tkivilia.
diagnozis dasadastureblad gamoiyeneba vizualizaciis sxvadasxva meTodebi. rentgenografia
gvaCvenebs – Tanamimdevrulad – fragmentacias
(Zvlis SigniT `kunZulebi”), kolafss (daSlas),
sklerozsa (simkvrivis mateba, Zvali rentgenogramebze ufro `TeTri” Cans) da, xSirad, reosifikacias (axali Zvlovani qsovilis warmoqmnas), romelsac Tan axlavs Zvlis konturis aRdgena.
marTalia SeiZleba mZime daavadebis STabeWdilebas tovebdes, bavSvebSi is sakmaod xSiria, da
saukeTo prognoziTac xasiaTdeba (Tu ar CavTv2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
liT iqneb mxolod procesSi barZayis Zvlis aqtiurad CarTvis SemTxvevebs). osteoqondrozis
zogierTi forma imdenad xSiria rom Zvlebis ganviTarebis `normalur variantad” ganixileba (Sever-is daavadeba).
sxva formebi ki SeiZleba Warbi datvirTvis
sindromebs meikuTvnebodes (osgud-Slateri, sinding-larsen-ioxansonis daavadebebi).
4. leg-kalve-pertesis (Legg-Calvé-Perthes) daavadeba
ras warmoadgens?
barZayis Tavis (barZayis Zvlis is nawili, romelic yvelaze axlos aris TeZosTan) avaskulur
nekrozs.
ramdenad xSiria?
ar aris xSiri daavadeba, misi sixSirea 1 SemTxveva 10. 000 bavSvze. ufro xSiria 3-dan 12, gansakuTrebiT ki 4-dan 9 wlamde asakSi, biWebSi (TiTo gogonaze 4 an 5 biWi modis).
rogoria ZiriTadi simptomebi?
bavSvebis umravlesobaSi vlindeba sikoWliTa
da TeZos/barZayis areSi tkiviliT, Tumca zogjer
ar aRiniSneba. Cveulebriv CarTulia mxolod erTi barZayi, magram SemTxvevaTa 10 procentSi orive ziandeba.
rogor diagnostirdeba?
barZayis moZraobis unari SezRudulia da SeiZleba mtkivneulic iyos. rentgenografiuli suraTi dasawyisSi SeiZleba normaluri iyos, magram SemdgomSi progresirebs, ise, rogorc es SesavalSia aRwerili. Zvlebis skanireba da birTvul-magnituri rezonansi daavadebas organzomilebian suraTebTan SedarebiT ufro adre gamoavlens.
rogoria mkurnaloba?
am daavadebis mqone bavSvebi yovelTvis unda
gadaigzavnon pediatriuli orTopediis ganyofilebaSi. mkurnaloba ganisazRvreba daavadebis
simZimiT. msubuq SemTxvevebSi SeiZleba sakmarisi aRmoCndes ubralod dakvirveba.
ufro mZime SemTxvevebSi mkurnalobis mizania
dazianebuli barZayis Tavis menj-barZayis saxsarSi fiqsacia _ rodesac daiwyeba axali Zvlis warmoqmna, barZayis Tavma sferuli forma rom aRidginos.
am miznis miRweva ama Tu im xarisxiT SeiZleba miRweul iqnas ganmzidveli osteofiqsatoris
saSualebiT (ufro patara bavSvebSi) anda barZayis Zvlis qirurgiuli formirebiT (ufrosi asakis bavSvebSi, osteotomiiT, Zvlisgan solis amokveTa barZayis Tavi ukeTes poziciaSi rom aRmoCndes).
prognozi
damokidebulia bavSvis asakze (jobs, 6 welze
ufro patara Tua), da imaze, ramdenad aris CarTuli procesSi barZayis Tavi (rac naklebad, miT
ukeTesi). mTliani procesis (fragmentaciiT
dawyebuli da regeneraciiT dasrulebuli) dasrulebas 12-dan 18 Tvemde Wirdeba. sazogadod, Sem2014 weli
59
TxvevaTa or mesamedSi grZelvadiani radiografiuli prognozi kargia.
yoveldRiuri cxovreba
damokidebulia gamoyenebul mkurnalobaze.
dakvirvebis qveS mqone bavSvebi unda eridebodnen barZayis Zvalze Zlier datvirTvas (xtunva,
sirbili). Tumca ki, sxva mxriv normalur saskolo cxovrebas unda eweodnen da yvelanair iseT
saqmianos misdevdnen, romelic simZimeebis awevas
ar gulisxmobs.
5. osgud-Slateris daavadeba
kvirisTavis myesiT gamowveuli didi wvivis
Zvlis borcvebis midamos (mcire Zvlovani qimi fexis zeda nawilSi) osifikaciis centris ganmeorebiTi travmis Sedegia. mozardebis daaxloebiT
1 procentSi aRiniSneba, ufro xSiria sportis mimdevrebSi.
tkivili Zlierdeba sirbilis, xtunvis, kibeebze asvla-Casvlisa da Camuxvlis dros. diagnozi ismeva fizikuri gamokvleviT, romlis drosac
vlindeba damaxasiaTebeli mtkivneuloba anda
tkivili (zogjer SeSupebac axlavs Tan) _ did
wvivis ZvalTan myesis SeerTebis adgilas.
rentgenogramebi SeiZleba normaluri iyos anda didi wvivis Zvlis borcvebis midamoSi Zvlis
mcire fragmentebs aCvenebdes. mkurnaloba ar
aris saWiro, mTavaria pacientebis aqtiurobis donis imdagvari kontroli, tkivilisgan Tavisufalni rom iyon _ magaliTad, sportuli datvirTvis
Semdeg yinulis dadeba da sxv. droTa ganmavlobaSi gaivlis.
6. severis daavadeba
sxva saxelia `kalkaneusis apofiziti”. es aris
kalkaneusis (quslis Zvali) apofizis osteoqondrozi, romelic, rogorc Cans, aqilevsis myesiT
ganxorcielebul traqciasTan aris dakavSirebuli.
pediatriaSi quslis tkivilis erT-erTi yvelaze xSiri mizezia. severis daavadeba aqtiurobasTan aris dakavSirebuli da ufro xSiria mamrobiTi sqesis warmomadgenlebSi. iwyeba Cveulebriv
6-10 wlis asakSi, varjiSis Semdeg quslis tkiviliTa da zogjer sikoWliTac.
diagnozi klinikuri gamokvleviT dgindeba. saWiro mkurnaloba gulisxmobs mxolod imas, rom
bavSvis aqtiuroba imnairad SevcvaloT, rom tkivilisgan Tavisufali iyos, xolo Tu es ar aRmoCnda sakmarisi, quslisTvis baliSi gamoviyenoT.
droTa ganmavlobaSi gaivlis.
7. fraibergis daavadeba
fexSi meore ukana terfis Zvlis Tavis osteoqondrozi. mizezi savaraudod travmaa. xSiri
araa, umeteswilad mozard gogonebSi gvxdeba. tkivili matulobs fizikuri aqtiurobis paralelurad.
fizikuri gamokvleviT vlindeba mtkivneuloba meore ukana terfis Zvlis Tavis qveS, zogjer
,fdidsf rfhlbjkjubf
60
SeSupebac. diagnozi dasturdeba rentgenografiiT, Tumca ki, simptomebis gamovlenidan SeiZleba
ori kviris gasvla gaxdes saWiro, rom cvlilebebi gamovlindes.
mkurnalobaSi Sedis dasveneba da metatarsaluri Suasadebi.
8. Soiermanis daavadeba
anu `iuveniluri kifozi (burTiviT zurgi)” malis sxeulis rgolis apofizis osteonekrozia.
ufro xSiria mozard biWebSi. daavadebuli bavSvebis umravlesobis tanadoba cudia, rasac SeiZleba axlavdes an ar axlavdes Tan zurgis tkivili. tkivili fizikur aqtiurobasTan aris dakavSirebuli da is SeiZleba mosvenebam Seamsubuqos.
am diagnozze eWvis mitana gamokvlevisas SeiZleba (xerxemlis mkveTri gamrudeba), diagnozis
dadastureba ki rentgenografiis daxmarebiT xdeba.
Soiermanis daavadebis diagnozi rom daisvas,
bavSvs unda hqondes malebis firfitebis paTologia da 5-gradusiani wina `gansolva” erTmaneTis miyolebiT yvelaze cota sam malaSi.
Soiermanis daavadebas Cveulebriv ar Wirdeba
mkurnaloba Tu ar CavTvliT bavSvis aqtiurobis
donis kontrols, dakvirvebasa da, mZime SemTxvevebSi, osteofiqsacias.
amdenad, bavSvTa kardio–revmatologiaSi tki-
vili bavSvTa da mozarTa asakSi mravalferovania da maT Soris mialgiis Tanamedrove marTvis
princi pebis saTanado codna aucileblobas
warmoadgens daavadebaTa swori marTvisaTvis.
gamoyenebuli literatura:
• Nelson essentials of Pediatrics 5th edition
Robert M. Kliegaman
Karen J. Marcdante
• Oskis essential Pediatrics
2nd edition
Michael Crocetti
Michael A. Barone
3. Current diagnosis and treatment in Pediatrics
18th edition
William W. Hay JR
Myron J. Levin
www. pediatric-rheumathology. printo. it
4. Merskey H, Bogduk N (eds) (1994). Classification of Chronic Pain. Descriptions of Chronic Pain Syndromes and Definitions of Pain Terms (2nd Edition). IASP Press: Seattle.
5. C. Jinks, K. Jordan, B. N. Ong and P. Croft, A brief screening tool for knee pain in primary care (KNEST):Results from
a survey in the general population aged 50 and over., Rheumatology 2004;43:55–61
6. Epidemiological Series Report, North West Adelade Health
Study, Musculoskeletal Conditions, Knee pain., Australia, 2007
7. Witvrouw E, Lysens R, Bellemans J, Cambier D, Vanderstraeten G (2000). Intrinsic risk factors for the development of anterior knee pain in an athletic population: a two-year prospective study. Amercian Journal of Sports Medicine, 28: 480–489.
reziume
mialgiisTanamedrove marTvis principebi
g. CaxunaSvili, d. rexviaSvili, T. lomsianiZe, a. foCxua, a. zenaiSvili
(saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, ir. ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinika,
janmrTelobis centri, socialuri pediatriis dacvis fondi,
International fund `the World Security and Child~)
Cveni Sromis mizans warmoadgenda bavSvTa da mozardTa tkivilis problemaSi xazgasmiT gveCvenebinamialgiisTanamedrove marTvis codnis aucilebloba.
am miznis misaRwevad literaturul monacemebTan erTad gaanalizebuli iqna „ir. ciciSvilis
sax. bavSvTa axali klinikisa“ da „janmrTelobis centris“ 2011–2014ww-is 950 kardio–revmatologTa ambulatoriuli SemTxveva. maT Soris mialgiismwvave simptomebi qonda 20 bavSvs, rac Seadgenda pacientTa 2.1% (maT Soris vaJi – 9, xolo gogonas – 11). klinikebSi tardeboda avadmofTa anamnezuri, klinikuri, laboratoriuli da instrumentuli monacemebis analizi.
bavSvTa kardio-revmatologiaSitkivili bavSvTa da mozarTa asakSi mravalferovania da maT Sorismialgiis Tanamedrove marTvis princi pebis saTanado codna aucileblobas warmoadgens daavadebaTa swori marTvisaTvis.
SUMMARY
GENERAL PRINCIPLES OF MyALGIA
G. ChAkhUnAShvIlI, D. RekhvIAShvIlI, t. loMSIAnIDze, A. FoChkhUA, A. zenAIShvIlI
(SPPF, the World Security and Child, Children’s new Clinic After I. tsitsishvili,
Association of Georgian Pediatric Cardiology, health Center)
The Work discusses the importance of knowing modern ways of treating and managing myalgia.
To get more information data from literature and clinical data of Children’s New Clinic was analyzed (900 cases).
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
61
saintereso Sromebis
kaleidoskopi
АНТРОПОФИЗИОЛОГИЧЕСКОЕ ОБОСНОВАНИЕ
ГЕМОДИНАМИЧЕСКОГО ПРИНЦИПА СИНДРОМАЛЬНОЙ
ДИАГНОСТИКИ СЕРДЕЧНОЙ НЕДОСТАТОЧНОСТИ
Г.С.Белкания, л.Р.Диленян, и.В.ГВинДжилия, Э.Д.МатиашВили,
С.В.Джаиани, а.С.БаГРий, л.Г.ПухальСкая
лаборатория медицинских экспертных систем «антропос Системс лэб.», Винница, украина; нижегородская
медицинская академия, Россия; лечебно-оздоровительный центр антРОПОС, тбилиси, Грузия;
академия гуманитарных наук,тбилиси, Грузия; институт критической медицины, тбилиси Грузия;
Винницкий национальный медицинский университет, украина; Варшавский медицинский университет, Польша.
Общеизвестно, что сутью сердечной
недостаточности (СН) и первичной
гемодинамической основой ее клинических проявлений являются циркуляторные синдромы недостаточности артериального и (или) венозного кровообращения по малому (МКК) и (или)
большому (БКК) кругу кровообращения, определяющим гемодинамическим механизмом которых является
та или иная форма недостаточности насосной функции сердца.А если точнее,
то функциональное несоответствие
всего перфузионного комплекса, включающего в себя и объем циркулирующей крови, и системное давление, и состояние сосудистой емкости, и, конечно, собственно насосную функцию
сердца гемодинамическому запросу
на адекватное конечное циркуляторное
обеспечение метаболического запроса
систем и органов по малому (МКК) и
большому (БКК) кругам кровообращения, включая и, собственно, сердце.
Однако клиническая диагностика
СН ориентирована преимущественно
на физикальные клинические проявления патогномоничных циркуляторных
синдромов, которые наиболее очевидны и определенны при застойных формах СН [1,2,3].При такой практике
остаются клинически неидентифицируемыми перфузионные формы СН, которые при правожелудочковой(ПжСН)
и левожелудочковой (ЛжСН) СН характеризуются недостаточностью артериальной перфузии, соответственно
по легочной циркуляции и по БКК.
Еще более диагностически закрытыми для клинической практики оказываются состояния, при которых еще нет
клинически индентифицируемой недостаточности кровообращения, но уже
2014 weli
реально перфузионное несоответствие
(по периферическому – органному или
регионарному гемодинамическому запросу) между насосной функцией сердца и состоянием сосудистой емкости,
которое проявляется в гиперрезистивности артериальных сосудов, отражающей компенсаторное уменьшение
сосудистой емкости и сопровождающееся относительным (к сердечному
выбросу) снижением периферического кровотока. Важно отметить, что патогенетически перфузионные нарушения являются не только наиболее ранним проявлением СН, но и, как правило, предшествуют развитию застойных
форм СН. Более того, подчеркивая
важность в клинике застойных форм
СН, констатируется отсутствие,собственно, диагностического алгоритма и
неинвазивных методов гемодинамического выявления циркуляторного
синдрома венозного застоя на доклиническом этапе развития СН [4,5].
Исходя, по сути, из верного представления, что гемодинамической основой СН является недостаточность насосной функции сердца, с диагностической целью использовались разные
методы определения ударного объема
сердца (УОС) и минутного объема
кровообращения (МОК). Однако клиническая практика показывает, что СН
может быть как при уменьшенном,
так и при неизменном и даже увеличенном по УОС и МОК сердечном выбросе, например, известный гиперкинетический синдром при гипертиреозе,
бери-бери, анемии, болезни Педжета
[7]. Определенные надежды возлагались на известную инструментальную
диагностику состояния сердца с использованием УЗИ-методик, которые
позволяют оценивать структурно-функциональные характеристики сердца и
его клапанного аппарата, а также состояние миокарда и его сократительную
способность по фракции выброса УОС.
Однако клиническая практика также
показала, что СН может быть как при
уменьшенной, так и при сохраненной
фракции выброса по УОС [3,6,8].
В целом, оценивая пути поиска за
последние 20-40 лет инструментария
для ранней диагностики СН или динамического контроля за уже развившимся состоянием СН, следует отметить, что все усилия, как правило,
были сосредоточены на оценке, собственно, насосной функции сердца,
структурного состояния и сократительной способности миокарда
[9,10,3,11].
Понятно значение нарушения сократительной функции миокарда для сердца в реализации им насосной функция,
но не для поддержания просто высокого, а достаточного, точнее необходимого при различных гемодинамических
ситуациях сердечного выброса для
обеспечения адекватного периферического кровообращения и кровоснабжения органов и тканей в соответствии с их метаболической активностью. Если рассмотреть нормативный диапазон систолических характеристик сердца, то он очень широкий
даже в пределах одной возрастной
группы и демонстрирует огромный
функциональный резерв насосной
функции сердца («на всю жизнь»). Отсюда понятно, почему расстройства
периферического кровообращения при
СН могут быть на фоне сохраненной и
сниженной фракциивыброса УОС и
даже на фоне увеличенного МОК, на-
62
пример, при известном синдроме централизации артериального кровообращения по БКК. При этом следует иметь в
виду, что и само сердце, помимо первичного повреждения миокарда и его
функциональных возможностей, может
вторично страдать, в том числе и его сократительные структуры, при системных нарушениях кровообращения, патогномоничных СН.
Все остальные инструментальные и
лабораторные методы, используемые в
клинике СН, более относятся к характеристике вторичных элементов и
звеньев патогенеза СН, нежели к ее
циркуляторной основе, а, следовательно, диагностическая информативность
этих методов ограничена. Отсюда складывается известная ситуация, когда
клинические формы СН, а это застойные формы, принимают фатальное
течение.
Очевидно, что при всех клинических
формах СН в ее развитии есть этап, когда уже имеются патогномоничные циркуляторные проявления, но еще нет их
физикального отражения в привычных клинических проявлениях. В этом
отношении и по настоящее время диагностически закрытыми остаются,
прежде всего, перфузионные формы
СН. УЗИ-диагностика дает определенную информацию о состоянии, собственно, сердца и его систолических характеристиках, но совсем не о соответствии насосной функции циркуляторному обеспечению по МКК и БКК. Когда такое несоответствие становится
клинически очевидным и определяется стандартными диагностическими
процедурами, то, как правило, это относится уже к застойным формам СН,
патогенетически наиболее поздним, а
потому и наиболее фатально протекающим.
И даже при застойных формах СН
есть этапы, когда до известных клинических признаков застойных проявлений при ЛжСН (крепитация и влажные
хрипы в легких, кровохарканье, одышка, ортопноэ) и ПжСН (синюшность
пальцев, кончика носа, ушей, подбородка, высокое венозное давление, набухщие шейные вены,периферические
отеки и коллекторное расширение вен
брюшной стенки,увеличение печени,
асцит)уже реальны соответствующие
гемодинамические нарушения. Так,
при ЛжСН это гемодинамические синдромы венозного застоя и недостаточности в легких, которые и являются
циркуляторной основой сначала отечности альвеолярных стенок (крепитация), а затем и появления экссудата в
полости альвеол (влажные хрипы, кро-
,fdidsf rfhlbjkjubf
вохарканье). И при застойной ПжСН
клиническим признакам ее проявления
всегда будет предшествовать этап соответствующих гемодинамических нарушений по БКК.
Понятно, что для адекватной диагностики такого циркуляторного состояния как СН, например, по БКК необходимо получение системной информации, если не по всем, то по
большинству блоков регионарного кровообращения (голова, легкие, живот,
таз, нижние конечности). Только в случае проявления патогномоничных гемодинамических синдромов по большинству из этих блоков можно диагностически верифицировать состояние СН.
Существующие же методы диагностики, особенно на этапе доклинического
проявления соответствующих циркуляторных расстройств, ни концептуально, ни методическипод такую задачу не
ориентированы.
Отсюда, независимо от уровня экономического и цивилизационного развития, во всех странах перманентно, в
том числе, и в связи с постарением населения усиливается актуальность разработки новых средств диагностики и
лечения пациентов с СН. Возможность
наиболее раннего доклинического выявления патогномоничных для СН циркуляторных синдромов может обеспечить превенцию дальнейшего развития состояния, а на этапе уже клинически выраженной СН объективный гемодинамический контроль динамики
состояния может повысить эффективность проводимой патогенетической терапии. Учитывая значимую, а с постарением населения и все возрастающую долю поликлинических больных
с СН, необходимость динамического
контроля за состоянием всех больных
с СН, а также понимание необходимости выявления СН на доклиническом
этапе гемодинамических предпосылок и патогномоничных нарушений
желательна не только неинвазивная
инструментальная методика, а и принципиально новый подход, позволяющие
получить требуемую системную диагностическую информацию о состоянии
ССС.
Такую возможность обеспечивает
антропофизиологическая диагностика состояния ССС с использованием аппаратно-программного комплекса АНТРОПОС–CAVASCREEN[12,13]. Использование комплекса неинвазивных
и простых инструментальных методик,
включающих сфигмоманометрическое
измерение артериального давления,
электрометрическое измерение локального кожного кровотока, электрокар-
диографию с одномоментным проведением грудной и регионарной тетраполярной реографии (рис. 1) позволяет
получить системную информацию по
основным блокам и составляющим
кровообращения: объем циркулирующей крови, артериальное давление,
насосная функция сердца, артериальное и венозное кровообращение по
МКК,по БКК и раздельно по голове
слева и справа, животу, таз-бедру слева и справа, голени слева и справа, по
кожному кровотоку [13]. Существенно,
что при такой системной характеристике гемодинамических параметров оказывается возможным наиболее полно
оценить состояние ССС по соотношению основних гемодинамических механизмов «объем крови – сосудистая
емкость – насосная функция сердца –
давление – кровотоки» и в полном диагностическом пространстве функционирования ССС, в частности, у человека – в условияхстоя и лежа.
Для синдромальной диагностики
конкретно циркуляторных синдромов,
патогномоничных СН, извсего комплекса гемодинамических параметров
нормативной базы диагностической
системы АНТРОПОС–CAVASCREEN
[13] используются группы общин гемодинамических параметров, по БКК,
по легочному (МКК) и регионарному
(голова слева и справа, живот, тазбедрослева и справа, голень слева и
справа) кровообращению.
Используемые для диагностики общин гемодинамические параметры:
показатель общего обьема циркулирующей крови (ПОЦК, ед) определяется как сумма всех 8 регионарных
показателей (см. ниже) объема крови –
ПОЦК=ОКцлв+ОКцпр+ОКмкк+ОКж+
ОКтблв+ОКтбпр+ОКглв+ОКгпр, где
ц – голова, мкк – грудь, ж – живот, тб – тазбедро, г – голень; лв – слева, пр – справа); среднее артериальное давление (мм
рт..ст.) – АДср=0.42(АДс–АДд)+АДд,гдеАДс – систолическое артериальное давление, АДд – диастолическое артериальное давление, измеряемые на плече; показатель сократительной функции сердца (СФС) определяется по амплитуде
систолической волны на грудной дифференциальной реограмме (Адифф
грудь), ударный объем сердца–
УОС=150(LZ)²АгрЕ (в мл), где L –
расстояние между грудными электродами (в см), Z – величина базового импеданса (в омах),Агр – амплитуда дифференциальной грудной реограммы,
Е – длительность периода изгнания(в
сек); ударный индекс сердца по массе
тела– УИм=УОСмасса тела (мл/кг);частота сердечних сокращений (ЧСС)
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
Рис. 1. Схема тетраполярного наложения электродов токовых (I) и потенциальных электродов для проведения реографической регистрации гемодинамических параметров.
Обозначения по связанной системе потенциальных электродов: Ц – голова, ГР –
грудь, ж – живот, т-Б – таз-бедро, Г – голень; п – справа, л – слева. аД – манжетное измерение артериального давления,
ЭкГ - электрокардиограмма.
определяется при обработке реограмм
(сокращения в минуту), минутный объем крови – МОК=УОСЧСС (в мл);систолический индекс сердца по массе
тела – СИм=МОКмасса тела, кг.
Общие гемодинамические параметры
по БКК: объем циркулирующей крови по
БКК (ОКбкк, ед) определяется как сумма всех 7-ми показателей объема крови
по регистрируемым регионам (голова
слева и справа, живот, таз-бедрослева и
справа, голень слева и справа) – ОКбкк =
ОКцлв+ОКцпр+ОКж+ОКтблв+ОКтбпр+
ОКглв+ОКгпр (см. ниже), ударный насосный индекс сердца по ОКбкк (УНИбкк
=УОСОКбкк), артериальный режим перфузии
БКК
по
массе
тела
(мАРПбкк=АДсрУИм), артериальный
режим перфузии БКК по ОКбкк (АРПбкк
=АдсрУНИбкк).
Используемые гемодинамические
параметры по МКК: показатель легочного объема циркулирующей крови
(ОКмкк=100Zгр,где Zгр – базовый импеданс по грудной реограмме, в омах)
и
его
удельный
показатель
(УОКмкк=ОКмккПОЦК), ударный насосный индекс сердца по МКК
(УНИмкк=УОСОКмкк), минутный насосный индекс сердца по МКК
(МНИмкк=МОКОКмкк) и с учетом
массы тела (мМНИмкк=СИмОКмкк),
показатель артериального притока по
МКК–АПмкк определяется по амплитуде систолической волны грудной
дифференциальной реограммы (Адифф
2014 weli
груди), артериальный импеданс МКК
по насосному режиму (мАИНмкк=УИмАПмкк), легочный артериальный импеданс по насосному и волемическому
режиму (АИНмкк=УНИмккАПмкк),
показатель венозного оттока по МКК
(ВОмкк=АПмккОКмкк).
Гемодинамические параметры, оцениваемые симметрично (слева, справа)
по кровообращению каждого из 7 регионов БКК (голова, живот, таз-бедро, голень): показатель артериального притока – АП по региону оценивается по амплитуде систолической волны на дифференциальной реограмме соответствующего региона (голова слева и справа, живот, таз-бедрослева и справа, голень
слева и справа), артериальный импеданс
по режиму давления циркуляции (АИДрегиона=АДсрАПрегиона), артериальный импеданс по насосному режиму
циркуляции (мАИНрегиона=УИмАПрегиона), артериальный импеданс по насосному и волемическому режиму циркуляции (АИНрегиона=УНИбккАПрегиона), артериальный импеданс по общему перфузионному режиму циркуляции (мАИПрегиона=мАРПбккАПрегиона), артериальный импеданс по перфузионному и волемическому режиму
циркуляции (АИПрегиона=АРПбккАПрегиона), показатель кровенаполнения
или объема крови региона (ОКрегиона=100Zрегиона,где Z – базовый импеданс по реограмме соответствующего
региона, в омах), удельный показатель
кровенаполнения или удельный объем
крови региона (УОКрегиона=ОКрегионаПОЦК), показатель венозного оттока по региону (ВОрегиона=АПрегионаZрегиона100), регионарный (фракционный) показатель венозного притока к сердцу (ВПрегиона=Z регионаZ
груди).
Идентификация циркуляторного
синдрома артериальной недостаточности по легочному кровообращению
проводится при выходе за нижний
нормативный предел диагностической
шкалы показателя АПмкк, что соответствует критическому (значимому)
уменьшению легочного артериального
кровотока и по соответствующему критерию диагностируется ПжСН по перфузии. Еще более ранняя форма ПжСН
по перфузии идентифицируется, когда
еще отсутствуют прямые проявления
артериальной недостаточности (по показателю АПмкк), но уже выявляется
циркуляторный синдром увеличения
сосудистого сопротивления или гиперрезистивности (по кардиальному
типу), который определяется по увеличению показателей артериального
импеданса по легочному кровообраще-
63
нию – мАИНмкк и АИНмкк выходят за
верхний нормативный предел диагностической шкалы.Такие гемодинамические соотношенияотражают состояние перфузионного несоответствия
ударного сердечного выброса и объема крови в легких кровотоку в системе легочной артерии.
Гемодинамическая идентификация
циркуляторного синдрома артериальной недостаточности по периферическим регионам (голова слева и справа,
живот, таз-бедро слева и справа, голень
слева и справа) по большому кругу кровообращения (БКК) проводится соответственно при выходе за нижний нормативный предел диагностической
шкалы регионарных показателей артериального притока (АП регион), что соответствует уменьшению артериального кровотока по соответствующему
региону. При идентификации такого
граничного синдрома по большинству
из периферических регионов и по соответствующему критерию диагностируется ЛжСН по перфузии.
Наиболее ранняя форма ЛжСН по
перфузии идентифицируется, когда
еще отсутствуют прямые проявления
артериальной недостаточности (по показателю АПрегиона) или они проявляются только по отдельным сосудистым регионам, но уже выявляется
циркуляторный синдром увеличения
сосудистого сопротивления или гиперрезистивности (по кардиальному
типу), который определяется по увеличению показателей артериального
импеданса по большинству сосудистых регионов БКК– мАИНбкк и
АИНбкк выходят за верхний нормативный предел диагностической шкалы.
Такие гемодинамические соотношенияотражают состояние перфузионного несоответствия ударного сердечного выброса и объема крови по БКК
(по показателю ОКбкк) регионарному
артериальному кровотоку.
Циркуляторный синдром венозной
недостаточности по легочному кровообращению идентифицируется при
выходе за нижний нормативный предел
диагностической шкалы показателя
венозного оттока по МКК (граничное
уменьшение ВОмкк) и одновременном выходе за верхний нормативный
предел диагностической шкалы показателя объема циркулирующей крови
по малому кругу кровообращения
(ОКмкк), что соответствует граничному (застойному) увеличению легочного объема крови. Изолированное
увеличение показателя легочного объема циркулирующей крови (ОКмкк)
без граничных изменений показателя
64
венозного оттока (ВОмкк) идентифицируется как граничный гемодинамический синдром венозного застоя. При
выявлении любого из этих синдромов
по соответствующему гемодинамическому критерию диагностируется
ЛжСН по застойному легочному типу.
Циркуляторный синдром венозной
недостаточности по периферическому регионарному кровообращению
(голова слева и справа, живот, тазбедро слева и справа, голень слева и
справа) идентифицируется при выходе
за нижний нормативный предел диагностической шкалы показателя венозного оттока по соответствующему региону (граничное уменьшение ВО регион) с одновременным выходом за
верхний нормативный предел диагностической шкалы регионарного показателя объема крови по соответствующему блоку периферического кровообращения (граничное увеличение ОК региона) и является циркуляторным отражением застоя при нарушении венозного оттока. Изолированное граничное
увеличение показателя объема крови по
периферическому региону кровообращения (ОК регион) без граничных изменений показателя венозного оттока
(ВО регион) идентифицируется как
гемодинамический синдром венозного
застоя. При выявлении любого из этих
синдромов по большинству из периферических регионов по соответствующему гемодинамическому критерию диагностируется ПжСН по периферическому застойному типу.
По предлагаемому способу диагностики СН четко идентифицируются
все четыре патогномоничные этому
состоянию базовые циркуляторные
синдромы – артериальной недостаточности или ограниченности (гиперрезистивность по кардиальному типу) и венозной недостаточности или застоя
по МКК и БКК. Это позволяет четко
дифференцировать разные гемодинамические формы, собственно СН:
• ЛжСН по артериальному или (и)
застойному легочному типу, соответственно, неполная (… или …) и полная
(… и…) формы;ПжСН по перфузионному или (и) периферическому застойному, соответственно, неполная (…
или …) и полная (… и…) формы.
• Смешанные формы СН: по перфузионному типу – при сочетании ПжСН
по перфузионному типу и ЛжСН по артериальному типу, по застойному типу
– при ЛжСН по легочному застойному
типу и ПжСН по периферическому
застойному типу, перекрестные перфузионно-застойные формы – при сочетании ЛжСН по легочному застойному
,fdidsf rfhlbjkjubf
типу и ПжСН по перфузионному типу
и, наоборот, при сочетании ЛжСН по
артериальному типу и ПжСН по периферическому застойному типу.
• По предлагаемому способу диагностики реальны и 3-х синдромные формы смешанной СН (субтотальная форма), а также полная (тотальная) форма
СН, представленная всеми четырьмя
патогномоничными циркуляторными
синдромами.
При этом по каждому из базовых
циркуляторных синдромов предлагаемый способ диагностики позволяет
идентифицировать по две гемодинамические формы проявления патогномоничных циркуляторных синдромов
СН. По артериальной циркуляции по
МКК и БКК в порядке нарастания выраженности гемодинамических нарушений – это синдромы гиперрезистивности артериальных сосудов по кардиальному типу (наиболее ранняя форма
перфузионных нарушений) и артериальной недостаточности (завершенная форма нарушения перфузии).По венозной циркуляции –синдромы венозного застоя (наиболее ранняя форма нарушений венозного оттока) и венозной
недостаточности (полный циркуляторный синдром нарушения венозного
кровообращения). Выделение 8-ми гемодинамических форм проявления базовых циркуляторных синдромов
ЛжСН и ПжСН усиливает возможности для дифференцированной и опережающей клинические проявления ранней диагностики клинически архиактуального состояния СН.
Анализ диагностической информативности предлагаемого способа проведен по общей выборке (1905 человек),
которую составили случайным образом
обследованные с использованием диагностической системы АНТРОПОСCAVASGREEN [13] лица разного пола
и возраста: практически здоровые, с
хроническими заболеваниями вне их
обострения, а также на фоне обострения того или иного заболевания.Важно
отметить, что по анализируемой общей
выборке доля лиц с клиническим диагнозом СН (понятно, застойной формы)
и только у женщин в возрасте после 40
лет составила 2%, а вместе с мужчинами одного возраста только 0.5%.
По обязательному условию антропофизиологической диагностики – регистрация гемодинамических параметров в положениях тела СТОЯ и
ЛЕЖА, анализ проводился по связанной выборке. Оценивалась доля (в %)
гемодинамических синдромов, патогномоничных СН, по следующим возрастным выборкам раздельно для муж-
чин и женщин: до 8 лет (n=16), 9-14 лет
(n=68), 15-21 лет (n=226), 22-35 лет
(n=326), 36-55 лет у женщин и 36-60 лет
у мужчин (n=658), до 70 лет (n=413) и
старше 70 лет (n=198). Статистическая
оценка различий по связанным выборкам (стоя-лежа) и по тренду возрастной динамики проводилась с использованием непараметрического критерия знаков (Ркз) и оценкой специфичности наибольшей из подгрупп по направленности отличий [14].
На рис. 2 приводятся данные по возрастной динамике проявляемости (доля
по выборке, в %) всех четырех основных
циркуляторных синдромов СН. При
ЛжСН – это циркуляторные синдромы
по перфузии (гемодинамически идентифицируемые как синдромы артериальной недостаточности или гиперрезистивности артериальных сосудов по
БКК) и по застою (гемодинамически
идентифицируемые как синдромы венозной недостаточности и застоя по МКК).
При ПжСН – это циркуляторные синдромы по перфузии (гемодинамически
идентифицируемые как синдромы артериальной недостаточности или гиперрезистивности артериальных сосудов по
МКК) и по застою (гемодинамически
идентифицируемые как синдромы венозной недостаточности и застоя по БКК).
Так как в клинической практике
понятие СН, как правило, отождествляется с застойными формами СН по
левому и правому желудочкам сердца,
то соответствие полученных данных
предлагаемым способом диагностики
известным данным по распространенности застойной СН [2,15] свидетельствует о диагностической надежности
предлагаемого способа. По сводным
данным, полученным по 33 странам,
распространенность СН составила 13%, по России – 5,6%. По данным, полученных предлагаемым нами способом, застойные формы ЛжСН и ПжСН
у мужчин и женщин по разным возрастным группам выявляются от 1% до 3%
при диагностике в положении тела
лежа и до 5% в положении стоя. И только у женщин в возрасте старше 70 лет
проявляемость застойной ЛжСН увеличилась до 17%. Аналогичная особенность отмечалась и по данным Рабочей
группы по сердечной недостаточности
Европейского общества кардиологов –
именно в самой старшей возрастной
группе распространенность застойной
СН у женщин была выше по сравнению
с мужчинами [15]. При сопоставлении
и интерпретации этих данных следует
иметь в виду существенные различия
по средней продолжительности жизни
в Европе и в странах СНГ.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
Хорошо сопоставимы и количественно, и по тренду данные по возрастной динамике проявляемости застойной СН (см. рис. 2 и рис.4). При
этом, по соответствующим возрастным группам доля выявленных пациентов сзастойной СН предлагаемым
способом была заметно большей, включая и выборку женщин в возрасте
старше 70 лет. Это свидетельствует о
высокой диагностической чувствительности предлагаемого способа диагностики и демонстрирует опережающие возможности диагностики циркуляторного состояния, патогномоничного застойным формам СН.
Самые выразительные возможности и преимущество предлагаемого
метода диагностики СН демонстрируют данные по проявляемости ЛжСН
и ПжСН по артериальному (перфузионному) типу (рис. 2). Эти данные в
полной мере демонстрируют возможности диагностической оценки насосной
функции сердца по ее прямому назначению – циркуляторному обеспечению легочного и периферического кро-
вообращения. При общем характерном тренде возрастного повышения
проявляемости СН уровень ее по артериальной (перфузионной) форме существенно выше, чем застойных форм, по
всем возрастным группам и по левому,
и правому сердцу (Ркз<0.01). Предлагаемый способ диагностики представляет чрезвычайно актуальную возможность идентификации перфузионных
форм СН, как наиболее ранних проявлений и диагностически закрытых для используемых в настоящее время клинических и инструментальных методов, и
тем самым расширяет информационное
пространство в клинике СН.
Не менее важную информацию демонстрируют данные по сравнительной
проявляемости СН при диагностике в
соответствии с методическим алгоритмом предлагаемого способа в положениях тела стоя и лежа. По всем
формам СН (см. рис 2 и 3) отмечается
четкое и выраженное превалирование
уровня проявляемости всех циркуляторных синдромов СН в положении
стоя (Ркз<0.05). Особенно очевидно и
Рис. 2. Возрастная динамика проявляемости (доля по выборке, в %) по основным циркуляторным синдромам лево- и правожелудочковой сердечной недостаточности у мужчин (слева) и женщин (справа) в положении лежа и стоя.
2014 weli
65
выраженно это проявляется при ПжСН
и ЛжСН по перфузионному (артериальному) типу(Ркз<0.01).
Именно по положению тела стоя
еще и более рельефно, по сравнению с
положением лежа, подчеркивается и характерный для СН тренд возрастной
динамики. В определенной мере все это
может быть принято в качестве свидетельстваособого значения напряжения
ССС в режиме антигравитационном
обеспечении кровообращения на протяжении всего постнатального онтогенеза в типичных для человека, как
биологического вида, условиях прямохождения для формирования характерного видового нозологического профиля основных хронических заболеваний ССС (артериальная гипертония,
ишемическая болезнь сердца и др.), в
том числе и для развития сначала амортизационных проявлений насосной
функции сердца, а затем у определенной части популяции с последующей
эволюцией в хроническую СН.
Очень убедительно демонстрируют
диагностические возможности предлагаемого способа данные по возрастной динамике показателя интегральной
проявляемости СН. Для идентификации
состояния СН засчитывалось проявление любого из циркуляторных синдромов, патогномоничных СН. По данным,
приведенным на рис. 3 (внизу), уровень
проявляемости этого состояния выражено более высокий по сравнению с
дифференциальной топической (левое
и правое сердце) оценкой по отдельным
циркуляторным синдромам (по перфузии и застоя), что отражает и увеличение вероятности диагностической идентификации состояния СН.
Четко выраженное по приведенным
выше данным превалирование проявляемости (в % по выборке) диагностируемого состояния СН в положении
тела стоя, по сравнению с лежа, демонстрирует и обосновывает безусловную
актуальность антропофизиологического подхода, составляющего методологическую и методическую основу предлагаемого способа диагностики [12].
В гемодинамически унифицированный алгоритм предлагаемого способа
диагностики, в том числе, и СН заложен, действительно, системный принцип исследования, во-первых, с учетом
определяющего биологического качества человека как прямоходящего существа, а, во-вторых, собственно, комплексная оценка гемодинамических
характеристик состояния ССС по основным перфузионным механизмам «объем крови – сосудистая емкость насосная функция сердца – давление – кро-
66
воток» и по основным блокам и составляющим кровообращения в обязательных для исследования позных условиях
СТОЯ и ЛЕЖА. Проведение такого
исследования не просто расширяет диагностическое пространство по позным условиям стоя и лежа, а усиливает его диагностическую чувствительность и информативность, которая была
показана, например, для клиники облитерирующего эндартериита [16, 17].
Приведенные данные демонстрируют диагностическую чувствительность и информативность предлагаемого способа, а, значит, и определяют его
возможности не только в динамическом
контроле текущего состояния и эффективности врачебной поддержки
уже клинически определенной СН и,
как правило, уже застойной формы, а
и в скрининговых исследованиях по выявлению СН на доклиническом этапе
для диагностического обеспечения
превентивных подходов в клинике СН.
СПИСОК ЛИТЕРАТуРы
• Международное руководство по
сердечной недостаточности. – Под ред.
С.Дж.Болла,
Р.В.Ф.Кемпбелла,
Г.С.Френсиса. – Пер. с англ.. М.: Издво «МЕДИФ СФЕРА», 1995. – 90 с.
• Кардиология: Национальное руководство. – Под ред. Ю.Н.Беленкова, Р.Г.Оганова. М.: ГЭОТАР-Медия, 2010. 1232 с.
• HFSA 2010 Comprehensive Heart
Failure Practice Guideline. Journal of
Cardiac Failure, 2010, v. 16, 6, p. 475-539.
• Gheorghiade M, Follath F, Ponikowski P, Barsuk JH, Blair JE, Cleland JG,
Dickstein K, Drazner MH, Fonarow
GC, Jaarsma T, Jondeau G, Sendon JL,
Mebazaa A, Metra M, Nieminen M,
Pang PS, Seferovic P, Stevenson LW, van
Veldhuisen DJ, Zannad F, Anker SD,
Rhodes A, McMurray JJ, Filippatos G;
European Society of Cardiology; European Society of Intensive Care Medicine. Assessing and grading congestion in
acute heart failure: a scientific statement
from the acute heart failure committee of
the heart failure association of the European Society of Cardiology and endorsed by the European Society of Intensive Care Medicine. Eur. J. HeartFail.,
2010,May;12(5):423-433.
• Dupont M., Mullens W., Tang W.H. Impact of systemic venous congestion in heart
failure. Curr. YeartFail., 2011, 8(4)^ 233-241.
• Greene S. J., Gheorghiade M., Borlaug B.A,, Pieske B., Vaduganathan M.,
Burnett J.C., Roessig L., Stasch J-P., Solomon S.D., Paulus W.J., Butler J. The
cGMP Signaling Pathway as a Therapeutic Target in Heart Failure With Preserved
Ejection Fraction. J. Am. Heart Assoc.,
,fdidsf rfhlbjkjubf
Рис. 3. Возрастная динамика уровня интегральной (по любому из синдромов) проявляемости (доля по выборке, в %) сердечной недостаточности у мужчин и женщин по основным позным условиям жизнедеятельности (стоя и лежа).
2013 Dec 11;2(6):e000536. doi:
10.1161/JAHA.113.000536.
• Бранувальд Е. Сердечная недостаточность. – Внутренние болезни. –
под ред. Е Браунвальда и др. – Книга 5.
Болезни сердечно-сосудистойсистемы.
М.: Медицина, 1995, гл. 182, с. 100-125.
• Bui A.L., Horwich T.B., Fonarow
G.C. Epidemiology and risk profile of heart failure. Nat. Rev, Cardiol., 2011, v.8,
1, p.30-41.
• ФедьдманС.В. Ранняядиагностикасердечнойнедостаточности. М.: Медицина, 1976, 290 с.
• КушаковскийМ.С. Хроническаязастойнаясердечнаянедостаточность.
Идеопатическиемиокардиопатии. СПб.:
ИКФ «Фолиант», 1997. 320 с.
• ESC Guideline for the diagnosis
and treatment of acute and chronic heart
failure 2012. European Heart Journal,
2012, vol. 33, No 14, p. 1787-1847.
• БелканияГ.С., ДиленянЛ.Р., БагрийА.С., Рыжаков Д.И., Пухальская Л.Г.
Антропофизиологический подход в диагностической оценке состояния сердечно-сосудистой системы. Медицинский
альманах, 2013, 4(28), с. 108-114.
• Белкания Г.С., Диленян Л.Р., Багрий А.С., Рыжаков Д.И., Пухальская
Л.Г., Коньков Д.Г. Особенности методического обеспечения антропофизиологической диагностики состояния
сердечно-сосудистой системы. Медицинский альманах, 2013, 6(30), с.
208-214.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
Рис. 4. Данные распространенности хронической застойной сердечной недостаточности (Сн) по 33 странам. Приведенопо [13].
Сплошная линия представляет число больных с застойной сердечной недостаточностью в соответствии с возрастной группой. Распространенность (в %) по возрастным
группам представлена для женщин (белые столбики) и мужчин (черные столбики).
67
• Генес В.С. Некоторыепростыеметодыкибернетическойобработкиданныхдиагностических и физиологическихисследований. М.: Наука, 1967. 167 с.
• Organization of heart failure management in European Society of Cardiology member countries survey of the Heart
Failure association of the European Society of Cardiology in collaboration with the
Heart Failure National Societies / Working
Groups. European Journal of Heart
Failure, 2013, 15, 9: 947-959.
• Багрий А.С., Диленян Л.Р., Белкания Г.С., Пухальская Л.Г., Рыжаков
Д.И. Антропофизиологический подход как методологическая основа в
разработке новых диагностических
средств превентивной медицины и
поддержки здоровья. Медицинский
альманах, 2013, №2(26), с. 165-168.
• Багрий А., Диленян Л., Белкания Г.,
Пухальская Л., Гвинджилия И., Матиашвили Э., Джаиани С. Информативность антропофизиологического подхода в диагностике недостаточности артериального кровообращения нижних
конечностей. В журнале «Social, ecological&clinicalpediatrics», Tbilisi, 2013,
№15-10-9, с. 75-77.
reziume
antropofiziologiuri Taviseburebani gulis ukmarisobis
genodinamikuri principis sindromis sadiagnostikod
g. s. belkania, l. r. dileniani, i.v. Rvinjilia,
e.d maTiaSvili, s.v. bagrii, l.g.puxalskaia
ganixileba hemodinamikuri unificirebuli algoriTmi gulis marjvena da marcxena parkuWovani ukmarisobis sadiagnostikod. sabazo cirkularuli sindromis perfuziuli (arteriuli) ukmarisobis da venuri Segubebis dros.
gamokvlevis sistemuri princi pi mdgomareobs adamianis biologiuri Tvisebis-rogorc vertikalurad (sworad) mosiarule arsebis gaTvaliswinebiT da kompleqsuri Sefaseba kerZod gul-sisxlZarRvTa sistemis daxasiaTeba ZiriTad perfuziul meqanizmze „sisxlis moculoba-sisxlZarRvTa elastiuroba-gulis tumbos funqcia-wneva-sisxlis mimoqceva“-dayrdnobiT.
ZiriTadi bloki aris sisxlis mimoqcevis gansazRvra mwoliare da vertikalur mdgomareobaSi.
aseTi meTodi afarToebs diagnostikur sivrces, uzrunvelyofs maRal diagnostikur informacias-antropofiziologiuri gamokvlevis dros da klinikurad gulis ukmarisobis gamovlenamde.
sakvanZo sityvebi: antropofiziologiuri midgoma, mdgomare da mwoliare mdebareoba (poza), hemodinamika, cirkulatoruli sindromebi, sistemuri sindromuli analizi, perfuzia, Segubeba, marcxena parkuWovani da marjvena parkuWovani gulis ukmarisoba.
SUMMARY
ANTHROPOLOGIC HEMODyNAMIC PRINCIPLE FOR DIAGNOSING
CARDIAC FAILURE
G.S. belkAnIA, l.R. DIlenIAn, I.v. GhvInJIlIA, e.D. MAtIAShvIlI, S.v. JAIAnI,
A.S. bAGRI, l.G. PUkhAlSkAIA
the work discusses hemodynamic unified algorithm for diagnosing Rv or lv
cardiac failure during circulatory failure and venous stasis.
Main principle is to identify blood flow in lying and standing positions. This gives wider diagnosing range.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
ИДИОПАТИЧЕСКИЕ ВОСПАЛИТЕЛЬНЫЕ МИОПАТИИ
68
антелаВа О.а.*, ЦуЦкиРиДзе Б.н.**, Джаиани С.В.**
*Гу институт ревматологии РаМн, Москва, Российская Федерация.
** институт критической медицины, тбилиси, Грузия.
Воспалительные заболевания мышц - группа заболеваний, основным проявлениям которых является мышечная
слабость, связанная с воспалением поперечно-полосатой
мускулатуры [1]. К ним относятся: идиопатические воспалительные миопатии (ИВМ), миопатии, связанные с инфекций и миопатии, связанные с воздействием лекарственных
препаратов и токсинов. Наиболее яркими представителями
ИВМ являются системные аутоиммунные ревматические заболевания неизвестной этиологии полимиозит (ПМ) и дерматомиозит (ДМ). Наряду с ПМ и ДМ в группу ИВМ входят: ювенильный ДМ, миозит, ассоциирующийся с СЗСТ (перекрестный синдром), миозит, ассоциирующийся с опухолями, миозит с внутриклеточными включениями и несколько более редких заболеваний (оссифицирующий миозит, локализованный или очаговый миозит, гигантоклеточный миозит, эозинофильный миозит) (по Wortman R.L.1994)
[1].
история вопроса. Первые описания дерматомиозита и
полимизита принадлежит немецким клиницистам в период
между 1886 и 1891г. Термин «полимиозит» предложен E.
Wagner в 1886 году, а в 1891г - H.Unverricht обратил внимание на сочетание кожного и мышечного поражения и использовал термин «дерматомиозит». Около 2/3 описаний XIX века
соответствуют полимиозиту, оставшиеся – дерматомиозиту. В 1916 году описана ассоциация со злокачественными
опухолями, однако причинная взаимосвязь предположена
только в 1935 году. В 1967 Chou впервые описал миозит с
включениями, хотя сам термин «миозит с включениями» введен Yunis и Samaha в 1971году, когда в гистопатологических
срезах мышечной ткани были обнаружены характерные ядерные цитоплазматические включения [2].
Частота ПМ/ДМ в популяции колеблется от 2 до 10 на
1 млн. населения в год. ДМ, реже ПМ, ассоциирующиеся
с опухолями, составляют примерно 20% от всех случаев воспалительных миопатий. Опухоли могут развиваться до
появления признаков ИВМ, одновременно с ними или
после их появления. Частота злокачественных новообразований при ПМ/ДМ в 12 раз выше, чем в популяции. На фоне
злокачественных новообразований чаще развивается ДМ,
чем ПМ [1,3]
Этиология. На роль генетической предрасположенности
указывает возможность развития ПМ/ДМ у монозиготных
близнецов и кровных родственников пациентов. Носительство некоторых HLA (HLA-В8/DR3, HLA B14 и HLA
B40) более тесно связано не самим заболеванием, а с
определенными иммунологическими нарушениями, в первую очередь, гиперпродукцией миозит-специфических
аутоантител (табл. 1). [1].
Патогенез. В основное патогенеза ПМ/ДМ лежат клеточные и гуморальные иммунные реакции. Следует отметить, что в патогенезе ПМ и ДМ существуют принципиальные иммунопатологические различия.
При ДМ развивается гуморальный иммунный ответ, приводящий к активации системы комплемента и формированию активированного С3, что вдет к формированию С3b, C3b
неоантигену и мембранолитического атакующего комплекса, который откладывается в эндотелиальных клетках и во-
круг них, в стенке эндомизиальных капилляров. Отложение
мембранолитического атакующего комплекса ведет к деструкции и уменьшению числа капилляров с ишемией и микроинфарктами миоцитов, наиболее выраженного на периферии пучка. В результате развивается картина малого числа увеличенных в диаметре капилляров и перифасцикулярная атрофия [3].
При ДМ также, наблюдается миграция В-клеток, CD4+Тлимфоцитов, и макрофагов, образующих внутримышечный
инфильтрат. Миграции способствуют васкулярные молекулы клеточной адгезии 1 (VCAM1) и межклеточных молекул адгезии 1 (ICAM1), эксперссия которых на эндотелиальных клетках повышена за счет воздействия высвобожденных цитокинов, с последующим поражением внутримышечных микрососудов и развитием внутримышечной васкулопатии. Цитокины, высвобожденные активированными Т- и
В- клетками усиливают процесс трансмиграции воспалительных клеток в мышцу [3].
При ПМ и миозите с включениями увеличивается клон
аутоинвазивных СD8+ Т-клеток. CD8+ Т-лимфоциты синтезируют цитотоксические субстанции (перфорин, гранзим)
и через перфориновый путь оказывают миотоксическое действие на миофибриллы, экспрессирующие молекулы HLAI класса [1-4]. В дебюте патогенетического процесса ПМ и
миозита с включениями наблюдается повышение экспрессии молекул HLA-I на мышечных волокнах, даже, в отсутствии аутоинвазивных СD8+ Т-клеток [3].
Наиболее часто болезнь дебютирует недомоганием, общей слабостью, миалгиями (пациенты сравнивают с болями в мышцах, возникающими после непривычной физической нагрузки), преходящим симметричным поражением суставов, поражением кожи. Началу болезни может предшествовать инсоляция. Затем, в течение нескольких недель (месяцев), постепенно нарастает слабость проксимальных
групп мышц. У детей и лиц молодого возраста может наблюдаться более острое начало, часто сочетающееся с выраженными конституциональными проявлениями (лихорадка,
похудание и др.). У больных с амиопатическим ДМ в
течение длительного времени может наблюдаться типичное
для ДМ поражение кожи при отсутствии мышечной слабости [1] .
Ведущим клиническим признаком заболевания [5,6] является поражение мышц, выражающееся симметричной слабостью проксимальных групп мышц верхних и нижних конечностей и мышц шеи, ведущей к затруднению при подъеме с низкого стула, посадке в транспорт, при умывании и причесывании; больной не может оторвать голову от подушки.
Наблюдаются: изменение походки и эпизоды неожиданных
падений. Может развиваться отек мышц. Характерно поражение мышц глотки, гортани и верхней трети пищевода (дисфония, дисфагия). Амиотрофии развиваются только у больных, длительно страдающих ПМ/ДМ.
Поражение дистальной мускулатуры не характерно и наблюдается, главным образом, при миозите с “включениями”.
Поражение кожи при ДМ часто предшествует развитию
мышечной слабости. Характерным признаком является
эритематозная («гелиотропная») сыпь, локализующаяся
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
на верхних веках, скулах, в зоне “декольте” и «шали», над
локтевыми, коленными, пятнофаланговыми и проксимальными межфаланговыми суставами - эритема/папулы Готтрона, эритема на волосистой части головы. Также наблюдаются шелушение и трещины на коже ладоней («рука механика»), околоногтевая эритема, фотодерматит, кожный зуд. Могут наблюдаться такие формы сосудистой патологии, как инфаркты околоногтевого ложа, петехии и сетчатое ливедо
[6,7].
Артриты/артралгии быстро купируется при назначении
глюкокортикоидов (ГК). Развитие хронического деформирующего артрита с подвывихами суставов кистей наблюдается редко и не сопровождается эрозивными изменениями
(синдром Жаку) [1].
Кальциноз мягких тканей наиболее часто наблюдается при
ЮДМ, при перекрестных синдромах миозита (например, с
системной склеродермией) или на поздних стадиях ПМ/ДМ.
Кальцинаты располагаются подкожно, в соединительной ткани, вокруг мышечных волокон, и, наиболее часто, в зонах
травматизации или после внутримышечных инъекций, например, на ягодицах [1].
Наиболее часто встречающимся органным поражением является поражение дыхательной системы (80%)
[8,9]. При ПМ/ДМ наблюдаются различные варианты поражения дыхательной системы:
У подавляющего большинства пациентов наблюдается
вовлечение в патологический процесс как межреберных
мышц, так и диафрагмы. Высокое стояние куполов диафрагмы и вялость ее дыхательной экскурсии приводит к экспираторной одышке, изменению функции внешнего дыхания
по рестриктивному типу. Кроме того, нарушение глотания
связанное с поражением глоточных мышц, может приводить
к аспирации пищи и слюны с последующим развитием аспирационной пневмонии.
Наиболее частой формой легочного поражения является пневмония, которая встречается при ПМ/ДМ в 29-54% случаев. Ведущую роль в ее развитии играет аспирация пищи.
Риск развития пневмоний и трудности при их лечении возрастают в связи выраженным иммунодефицитом пациентов
ПМ/ДМ, обусловленным длительным приемом высоких доз
ГК и иммуносупрессивной терапии. Кроме того, гиповентиляционный синдром усугубляет риск развития пневмонии.
Наиболее тяжелым поражением легочной ткани при является фиброзирующй альвеолит, который в зарубежной литературе принято называть интерстициальным заболеванием легких (ИЗЛ). Фиброзирующий альвеолит при ПМ/ДМ
имеет широкий спектр клинико-лабораторных проявлений
и сходен с идиопатическим фиброзирующим альвеолитом.
Targoff I.N. c соавт.1992, выделяют три формы синдрома
фиброзирующего альвеолита: 1 - По типу быстропрогрессирующего синдрома фиброзирующего альвеолита (синдром
Хаммана – Рича): острый непродуктивный кашель, одышка в покое, лихорадка. На рентгенограммах - множественные мелкоочаговые затемнения и сетчатая деформация легочного рисунка. Симптомы поражения мускулатуры могут
быть на втором плане. Прогноз, в данном случае, неблагоприятный. 2 - Более медленное развитие болезни, в дебюте: одышка при физической нагрузке и/или непродуктивный
кашель. Клинические проявления могут предшествовать мышечному поражению, возникать одновременно с ним, или
развиваться на фоне имеющегося тяжелого миозита. У ряда
больных 1 и 2 групп может присутствовать тахипноэ, крепетация в нижних отделах легких, реже, развитие легочного сердца. 3 - Субклиническое поражение: яркая клиническая легочная симптоматика отсутствует. Интерстициаль2014 weli
69
ные изменения в легочной ткани выявляются только при помощи специальных методов исследования (КТ, рентгенография).
Так, клиника фиброзирующего альвеолита может опережать развитие мышечного синдрома или проявляться одновременно с ним. Однако наиболее часто клинические признаки синдрома фиброзирующего альвеолита развиваются
на фоне клинической картины ПМ/ДМ, как правило, на ранних этапах болезни.
Поражение сердца в большинстве случаев протекает без
явных клинических признаков повреждения. Ведущее место в структуре кардиологической патологии при ИВМ занимает поражение миокарда, наиболее часто проявляющееся нарушением ритма (суправентрикулярная или желудочковая экстрасистолия) и проводимости (наиболее часто, блокада левой ножки пучка Гиса), а также снижением его сократительной способности. Наиболее частым проявлением нарушения сократительной функции сердца является снижение локальной сократимости в области задней стенки левого желудочка и межжелудочковой перегородки.
Крайне редко развиваются миокардит или застойная сердечная недостаточность на фоне миокардиофиброза [10]. Поражение жкт: нарушение глотания обусловлено поражением мышц глотки, гипотония пищевода (верхняя треть) [1].
Поражение почек наблюдается крайне редко, как правило,
при overlap – синдромах, в основном, с ССД. Возможна протеинурия. Описаны единичные случаи развития рабдомиолиза (миоглобинурия – острая почечная недостаточность)[1,4].
Феномен Рейно чаще наблюдается при ДМ, антисинтетазном синдроме и у больных с перекрестным синдромом
ПМ/ДМ и со смешанным заболеванием соединительной ткани [1,4,11].
клинико-иммунологические ассоциации (табл.1). Согласно современным представлениям, развитие ИВМ связано с
синтезом целого «семейства» аутоантител, направленных к
цитоплазматическим белкам и рибонуклеиновым кислотам.
Эти антитела присутствуют в сыворотках у почти 90% больных, рассматриваются как миозитспецифические антитела и подразделяются подгруппы [4,8]. Выявление аутоантител каждой подгруппы ассоциировано с определенным симптомокомплексом. Наиболее тяжелым является «антисинтетазный» синдром, который маркируют антитела к аминоацилсинтетазам тРНК (Jo-1и др.) [11].
лабораторные данные включает повышение уровня сывороточной креатинфосфокиназы (КФК), лактатдегидрогеназы (ЛДГ), аспарагиновой (АСТ), аланиновой (АЛТ)
трансаминаз. При мышечном повреждении может наблюдаться снижение уровня сывороточного креатинина [11-13].
АНФ определяется у 50-80%, чаще у больных с перекрестными синдромами миозита с другими СЗСТ и в более высоких титрах [14]. Определение антител к аминоацилсинтетазам транспортной РНК, в первую очередь Jo-1: диагностический критерий ПМ/ДМ и лабораторный маркер «антисинтазного» синдрома [15-18].
Электромиографическое исследование игольчатыми
электродами (и-ЭМГ) проводится с целью подтверждения
первично-мышечного поражения, определения степени активности воспалительного процесса и некроза мышечных
волокон. При ПМ/ДМ наблюдается снижение амплитуды и
средней длительности потенциалов двигательных единиц
(ПДЕ), полифазия, псевдополифазия и спонтанная активность (СА) мышечных волокон (потенциалы фибрилляций
и положительные острые волны). Поведение и-ЭМГ необходимо и в динамике, для оценки эффективности проводимой
70
терапии [19-20].
Согласно классическим диагностическим критериям в
мышечном биоптате выявляются: некроз и атрофия мышечных волокон, выраженная лимфогистиоцитарная инфильтрация, умеренная регенерация мышечных волокон, потеря поперечнополосатой исчерченности [12, 24].
капилляроскопическая картина представлена деструкцией и дезорганизацией капилляров, уменьшением их числа, увеличением размера; неоангиогенезом, а также, формированием так называемых, «кустовидных» капилляров.
Рентгенологическое исследование легких или рентгеновская компьютерная томография с высоким разрешением способствует выявлению патологических изменений
легочной ткани от базального пневмосклероза до острого
фиброзирующего альвеолита [8].
В последние годы многие исследователи опираются на
результаты магнитно-резонансной томографии (МРТ) [22].
МРТ позволяет провести раннюю диагностику заболевания
благодаря выявлению отека мышечной ткани даже до клинических проявлений поражения мышц, особенно в случае
дерматомиозита, когда поражение кожных покровов уже очевидно. Отек мышечной ткани является индикатором активности болезни.
За годы изучения ИВМ неоднократно повторялись попытки разработки оптимальных диагностических критериев
иВМ: Bohan and Peter 1975; Dalakas 1991; Griggs 1995; Tanimoto 1995; Targoff 1997; Mastaglia 2002; Van der Meulen 2003;
Dalakas, Hohlfeld 2003 [5-13] . Наиболее широко, в настоящее время, используются критерии Bohan and Peter 1975 и
Tanimoto 1995. (табл.2) [12,13,23-28].
Вызывают интерес диагностические критерии, предложенные Dalakas в 1991 году, которые основаны на специфических иммуногистопатологических особенностях мышечного инфильтрата и позволяют дифференцировать ДМ и ПМ
от других миопатических синдромов (см. дифференциальная диагностика). Так, по мнению Dalakas, мышечный биоптат при достоверном ПМ имеет инвазию CD8+ лимфоцитами ненекротизированных мышечных волокон, экспрессирующих HLA-I класса гистосовместимости. При этом отсутствуют вакуоли, характерные для миозита с «включениями». Достоверный диагноз ДМ по Dalakas характеризуется
наличием перифасциальной атрофии и воспалительных инфильтратов в мышцах в сочетании с характерными кожными изменениями [21].
Дифференциальная диагностика [19-20,29] иВМ представляет сложную проблему и проводится с широким
спектром заболеваний, сопровождающихся, также, мышечной слабостью, увеличением КФК и первично-мышечными электромиографическими изменениями.
Истинную проксимальную мышечную слабость следует
отличать от общей слабости, утомляемости или миалгии,
вызываемыми различными причинами.
Учитывая актуальность и сложность проблемы дифференциальной диагностики воспалительных миопатий, еще
в 1975 году Bohan and Peter были выделены критерии исключения [12], объединяющие различные нозологическое
формы, где одним из клинических проявлений может являться мышечная слабость. В первую очередь, это неврологические заболевания, миастения гравис и миодистрофии, а
также, саркоидоз, инфекционные болезни (трихенелез, цистеркоз, токсоплазмоз), токсин- и лекарственно- индуцированные миопатии, рабдомиолиз, метаболические миопатии
(например, болезнь Мак Ардла) и эндокринопатии.
Дифференциальную диагностику целесообразно проводить согласно следующему принципу (табл.3).
,fdidsf rfhlbjkjubf
В 2000г. создана международная мультидисциплинарная
группа исследователей по оценке миозита и клинических
исследований (International Myositis Assessment and
Clinical Studies Group - IMACS) под руководством профессора P. Plotz. Разработаны стандартизированные методы обследования больных ИВМ (таб.4) [30-32].
Предложены следующие дефиниции:
Активность рассматривается как частично или полностью обратимые явления, связанные непосредственно с
воспалительным процессом в мышцах. Повреждение - критерий исхода болезни, отражающий поствоспалительные необратимые изменения в мышцах и других органах (рубцевание, фиброз, амиотрофии, замещение жировой тканью)
и в результате проводимой терапии (стероидная катаракта,
сахарный диабет, инфекционные осложнения и др.) [30-34].
Полный клинический ответ на терапию определяется как
отсутствие признаков активности болезни на фоне продолжения проводимого лечения, а полная клиническая ремиссия - как отсутствие признаков активности миозита на фоне
отсутствия любой терапии в течение 6-и месяцев. [32].
Основу лечения ИВМ составляют ГК [36]. Раннее начало терапии (в течение первых 3-х месяцев от начала симптомов) ассоциируется с благоприятным прогнозом [37,38].
В зависимости от тяжести заболевания начальная доза колеблется от 1 до 2 мг/кг/сут. улучшение состояния (нарастание мышечной силы) больных ПМ/ДМ развивается
медленнее, чем при других ревматических заболеваниях.
При отсутствии положительной динамики в течение 4 недель следует увеличить дозу ГК. После достижения эффекта или значительного улучшения (нарастание мышечной
силы и КФК) дозу ГК постепенно снижают до поддерживающей. Снижение дозы ГК должно проводиться под строгим клинико-лабораторным контролем [39].
Пульс-терапия ГК редко эффективна, применяется, главным образом, при ЮДМ, когда она может предотвратить быстрое прогрессирование миопатии и развитие кальциноза.
При ПМ/ДМ у взрослых пульс-терапию ГК применяют в
случае быстрого прогрессирования дисфагии (риск аспирационной пневмонии) и развития системных проявлений
(миокардит, альвеолит).
При наличии факторов риска неблагоприятного прогноза (позднее назначение ГК-терапии, тяжелая мышечная слабость, наличие дисфагии) [37,38], при невозможности назначения адекватной дозы ГК из-за побочных эффектов или
при недостаточной эффективности ГК применяются препараты «второго» ряда: метотрексат, азатиоприн [37], циклофосфамид: («препарат выбора» при интерстициальном легочном фиброзе), циклоспорин А.
Имеются данные о положительном эффекте циклоспорина А в отношении прогрессирования интерстициального легочного фиброза [40,41]. Накоплен некоторый опыт
лечения такролимусом, который сходен по иммуномодулирующим эффектом с циклоспорином А [39,42,43].
Одним из наиболее обнадеживающих направлений фармакотерапии ИВМ многие годы считается использование
внутривенного иммуноглобулина. Еще в 1993 г. М.С.Dalakas [44] доказан его положительный клинико-лабораторный
эффект. Однако кратковременность эффекта после прекращения его применения, требует проведения повторных инфузий. Потенциальным показанием для внутривенного
иммуноглобулина является тяжелая дисфагия [42].
Относительно новым цитостатическим препаратом для
лечения аутоиммунных заболеваний является микофенолата мофетил (Селлсепт) - иммунодепрессант антиметаболического типа, обладающий хорошей переносимостью соглас-
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
но литературным данным [42,43] .
В последние годы для лечения ИВМ все чаще применяются ингибиторы фактора некроза опухоли α (ФНО α), в частности – ифликсимаб [42,45-48]. Появились данные об успешном применении при аутоиммунных заболеваниях препаратов, блокирующих пролиферацию В – клеток, одним из
которых является ритуксимаб. Имеются отдельные сообщения об его эффективности при ДМ [42,49,50].
При резистентном кожном синдроме, сохраняющемся на
фоне восстановления мышечной силы, рекомендуется применение антималярийных препаратов, топических стероидов, такролимуса, микофенолат мофетила [39, 42, 43].
Реабилитационные мероприятия проводятся в зависимости от стадии заболевания. В острую фазу показаны пассивные упражнения, в стадию выздоровления - изометрические, а затем изотонические упражнения и, наконец, в хронической стадии - анаэробные упражнения [1].
Прогноз. Внедрение в клиническую практику ГК существенно увеличило выживаемость больных ПМ/ДМ, которая составляет 90% через 5 лет после постановки диагноза, за исключением больных онкомиозитом. Факторами, ассоциирующимися с неблагоприятным прогнозом при
ПМ/ДМ, являются пожилой возраст, поздно поставленный
диагноз, неадекватная терапия ГК в начале болезни, тяжелое течение миозита, антисинтетазный синдром [1,8].
ЛИТЕРАТуРА
Насонов Е.Л. Воспалительные заболевания мышц. Рациональная фармакотерапия ревматических заболеваний. 195202. Москва. Литера. 2003.
Wortmann R.L. “Diseases of Skeletal Muscle” 1 с 45-57.
Dalakas M. Mechanisms of disease:signaling pathways and
immunobyology of inflammatory myopathies. Nature clinical
2014 weli
71
practice rheumatology. 2006, vol l2, 4, 219-227.
Насонов Е.Л., Штутман В.З, Саложин К.В, Гусева Н.Г.,
Насонова В.А, Плотц П. Клинико - иммунологическая гетерогенность идиопатических воспалительных миопатий.
Клиническая Медицина 1995; 2 3-8.
Miller M. Clinical manifestations and diagnosis of adult dermatomyositis and po;ymyositis. UpToDate 2004; 12.2
Stahl, NI, Klippel, JH, Decker, JL. A cutaneous lesion associated with myositis. Ann Intern Med 1979; 91:577
Kovacs, SO, Kovacs, SC. Dermatomyositis. J Am Acad
Dermatol 1998; 39:899.
Бондаренко И.В., Мухин Н.А., Насонов Е.Л. Поражение
легких при полимиозите и дерматомиозите. Интерстициальные заболевания легких. Руководство для врачей. Под редакцией Ильковича М.М., Кокосова А.Н. 274-287. Санкт-Петерург. Нордмедиздат 2005.
Lakhanpal, S, Lie, JT, Conn, DL, Martin, WJ II. Pulmonary
disease in polymyositis/dermatomyositis: A clinicopathologic
analysis of 65 autopsied cases. Ann Rheum Dis 1987; 46:23.
Хитров А.Н. Поражение сердца при дерматомиозите и полимиозите. Автореферат диссертации на соискание ученой
степени кандидата медицинских наук. Москва 1999.
Love, LA, Leff, RL, Fraser, DD, et al. A new approach to the
classification of idiopathic inflammatory myopathy: Myositisspecific autoantibodies define useful homogeneous patient
groups. Medicine 1991; 70:360.
Bohan, A, Peter, JB. Polymyositis and dermatomyositis (second of two parts). N Engl J Med 1975; 292:403.
Bohan, A, Peter, JB, Bowman, RL, Pearson, CM. Computer-assisted analysis of 153 patients with polymyositis and dermatomyositis. Medicine (Baltimore) 1977; 56:255.
Reichlin, M, Arnett, FC. Multiplicity of antibodies in myositis sera. Arthritis Rheum 1984; 27:1150.
72
Love, LA, Leff, RL, Fraser, DD, et al. A new approach to the
classification of idiopathic inflammatory myopathy: Myositisspecific autoantibodies define useful homogeneous patient
groups. Medicine 1991; 70:360.
Plotz, PH, Rider, LG, Targoff, IN, et al. Myositis: Immunologic contributions to understanding cause, pathogenesis, and
therapy. Ann Intern Med 1995; 122:715.
Brouwer, R, Hengstman, GJ, Vree Egberts, W, et al. Autoantibody profiles in the sera of European patients with myositis.
Ann. Rheum Dis 2001; 60:116.
Mozaffar T, Pestronk, A. Myopathy with anti-Jo-1 antibodies: pathology in perimysium and neighbouring muscle fibres.
J Neurol Neurosurg Psychiatry 2000; 68:472.
Гехт Б.М., Ильина Н.А. «Нервно-мышечные болезни».
«Медицина» 1982.
Антелава О.А., Касаткина Л.Ф., Гуркина Г.Т., Хитров А.Н.,
Пикуля Н.В., Штутман В.З., Насонов Е.Л.. Дифференциальная диагностика мышечной слабости. Русский медицинский
журнал N 14, 2004, 854-862.
Dalakas M.C. Polymyositis, dermatomyositis and inclusionbody myositis. Engl.J. Med. 1991, 325, 1487-1498.
Miller FW, Rider LG, Chung yL, et al, for the International Myositis Outcome Assessment Collaborative Study Group,
Proposed preliminary core set measures for disease outcome assessment in adult and juvenile idiopathic inflammatory myopathies, Rheumatology (Oxford), 2001, 40,11,1262-1273.).
Griggs RC, Askanas, V, DiMauro, S, et al. Inclusion body
myositis and myopathies. Ann Neurol 1995, 38:705.
Tanimoto K., Nakano K., Kano S. et al. Classification criteria for polymyositis and dermatomyositis. J. Rheumatol
1995; 22: 668-574.
Targoff I.N., Miller F.W., Medsger T.A. et al. Classification
criteria for the idiopathic inflammatory myopathies. Curr Opin
Rheumatol. 1997;9, 527–535.
Mastaglia FL, Phillips BA. Idiopathic inflammatory myopathies: epidemiology, classification, and diagnostic
,fdidsf rfhlbjkjubf
criteria.Rheum Dis Clin North Am 2002;28, 823-832.
Dalakas M.C., Hohlfeld R. Pofymyositis and dermatomyositis. Lancet 2003, 362, 971-982.
Nirmalananthan N, Holton JL. Hanna MG. Is it really
myositis? Consideration of the differential diagnosis. Curr Opin
Rheumatol 2004; 16: 684-691.
Ильина Н.И. «Миопатические синдромы» Клиническая
медицина , 1983, N9, с 30-35.
Isenberg D.A., Allen E., Farewell V., et al. International consensus outcome measures for patients with idiopathic inflammatory myopathies. Development and initial validation of
myositis activity and damage indices in patients with adult onset disease. Rheumatology (Oxford), 2004, 43, 1, 49-54.
Miller F.W., Rider L.G., Feldman. Development of validated disease activity and damage indices for the juvenile idiopathic inflammatory myopathies: I. Arthr. Rheum., 1997, 40, 11, 19761983.
Oddis C.V., Outcomes and disease activity measures for assessing treatments in the idiopathic inflammatory myopathies.
Curr. Rheumatol. Rep. 2005, 7, 87-93.
Lovell D.J., Lindsley C.B., Rennebohm R.M., et al. Development of validated disease activity and damage indices for the
juvenile idiopathic inflammatory myopathies. II. The Childhood
Myositis Assessment Scale (CMAS): a quantitative tool for the
evaluation of muscle function. The Juvenile Dermatomyositis
Disease Activity Collaborative Study Group. Arthritis Rheum.
1999 42, 10, 2213-2219.
Park J. H., Olsen N. J, King L. et al. Use of imaging and P31 magnetic resonance spectroscopy to detect and quantify muscle dysfunction in the myopathic variants of dermatomyositis.
Arth.Rheum., 1995, 38, 68-77.
Lovell D.J., Lindsley C.B., Rennebohm R.M., et al. Development of validated disease activity and damage indices for the
juvenile idiopathic inflammatory myopathies. II. The Childhood
Myositis Assessment Scale (CMAS): a quantitative tool for the
evaluation of muscle function. The Juvenile Dermatomyositis Dis-
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
ease Activity Collaborative Study Group.
Arthritis Rheum. 1999 42, 10, 2213-2219.
Drake LA, Dinehart SM, Farmer ER,
et al. Guidelines of care for dermatomyositis. J Am Acad Dermatol 1996; 34:824.
Fafalak RG, Peterson MGE, Kagen LJ.
Strength in polymyositis and dermatomyositis: Best outcome in patients treated early. J Rheumatol. 1994; 21:643.
Joffe MM, Love LA, Leff RL et al.
Drug therapy of the idiopathic inflammatory myopathies: Predictors of response to
prednisone, azathioprine, and methotrexate and a comparison of their efficacy. Am
J Med 1993; 94:379.
РЕЗЮМЕ
73
Насонов Е.Л., Штутман В.З. Фармакотерапия идиопатических воспалительных миопатий. Клиническая фармакология, 1995, 4 (2). 57-63.
Grau JM, Herrero, C, Casademont J, et al.
Cyclosporin A as a first choice therapy for dermatomyositis. J Rheumatol 1994; 21:381.
Qushmaq KA, Chalmers A, Esdaile
JM. Cyclosporin A in the treatment of refractory adult polymyositis/dermatomyositis: population based experience
in 6 patients and literature review. J
Rheumatol 2000; 27:2855.
Антелава О.А., Соловьев С.К,. Хитров А.Н, Насонов Е.Л. Новые аспекты
фармакотерапии идиопатических воспалительных миопатий. (Обзор литературы). Русский медицинский журнал
2006, 14, 8 (260), 627-629.
Антелава О.А., Насонов Е.Л. Место
микофенолат мофетила при идиопатических воспалительных миопатиях.
Научно-практическая ревматология
2006,3,38-41.
Dalakas, MC, Illa I, Dambrosia, JM, et
al. A controlled trial of high-dose intravenous immune globulin infusions as
treatment for dermatomyositis. N Engl J
Med 1993; 329:1993
Efthimiou P., Schwartzman S, Kagen
L. Possible role for TNF-Inhibitors in the
treatment of resistant dermatomyositis and
polymiositis. Ann.Rheum. Dis. 2006, 13.
Hengstelman G.J., van den Hoogen
F.H., Barrera P. et аl. Successful treatment
of dermatomyositis and polymyositis
with anti-tumor-necrosis-factor-alpha:
preliminary observations. Eur.Neurol.,
2003, 50(1),10-15.
Saaden C.K. Etanercept is effective in the
treatment of polymyositis/dermatomyositis wich refractory to conventional therapy
including steroid and other disease modifying agents. Arthr.Rheum., 2000, 43,193.
Hengstelman G., van den Hoogen F.,
van Engelen B., et al. Anti-TNF-blockade
with infliximab (Remicaid) in polymyositis and dermatomyositis. Arthr.Rheum.,
2000,43, 3193.
Levin T.D. Rituximab in the treatment
of dermatomyositis. Arthr. Rheum. 2005,
52, 2, 601-607.
Levin T.D. A pilot study of rituximab
therapy for refractory dermatomyositis.
Arthr. Rheum. 2002,46, (suppl 9), 488.
ИДИОПАТИЧЕСКИЕ ВОСПАЛИТЕЛЬНыЕ МИОПАТИИ
антелаВа О.а.*, ЦуЦкиРиДзе Б.н.**, Джаиани С.В.**
*Гу институт ревматологии РаМн, Москва, Российская Федерация.
** институт критической медицины, тбилиси, Грузия.
В представленной авторами статье рассматриваются такие редко встречающиеся в практике врача и в то же время сложные в диагностике, лечении и прогнозе заболевания, как идиопатические воспалительные миопатии (миопатии, связанные с инфекций и с воздействием лекарственных препаратов и токсинов). Наиболее яркими представителями этой
группы заболеваний являются системные аутоиммунные ревматические заболевания неизвестной этиологии полимиозит и дерматомиозит. Авторами на высоком современном уровне представлены этиологические, патогенетические аспекты развития этих заболеваний, особенности клинической картины, характерные лабораторные и рентгенологические данные. Также полно представлены современные способы лечения, реабилитации и прогноз при этих заболеваниях.
Ключевые слова:идиопатические воспалительные миопатии, полимиозит, дерматомиозит.
SUMMARY
IDIOPATHIC INFLAMATORy MyOPATHIES
AntelAvA o. A, tSUtSkIRIDze b. n. JAIAnI S.v
tSMU, Instute of Rheumatology RAMn
The article discusses rare and hard cases to diagnose, modern ways of treatment and prognosis. Such as idiopathic iflamatory myopathies.
2014 weli
74
,fdidsf rfhlbjkjubf
sxvadasxva
ZaRlis (kitris) soliteris zogierTi
Taviseburebis Sesaxeb
d. cxomeliZe, n. onaSvili a. abaSiZe (Tssu)
Dipylidium caninum Zlier gavrcelebuli parazitia msoflios
TiTqmis yvela qveyanaSi. ZiriTadad asnebovnebs Zarlebs da katebs. parazitis ormagi saxelwodeba gamomdinareobs iqidan,
rom misi progloditebi formiT
kitris an nesvis Tesls gvanan.
amave dros, am parazitis ZiriTadi maspinZlebi ZaRlisebrTa
ojaxis (Canidae) warmomadgenlebi arian. ufro xSirad 8 wlamde asakis bavSvebi avaddebian.
zrdasruli parazitis sigrZem
saboloo maspinZlis sxeulSi
SeiZleba 30 sm-s miaRwios.
Zalian sainteresoa kitris
soliteris sasicocxlo cikli.
D. caninum-is momwifebul progloditebs substratze Tavisuflad gadaadgileba SeuZliaT. garemoSi moxvedrili progloditi iSleba, xolo gaTavisuflebuli parazitis kvercxebis sakmaod didi nawili xvdeba Pulex-is gvaris rwyilebSi,
an romelime sxva mweris sxeulSi. am mwerebis nawlavSi gamoiCekebian onkosferebi, romlebic
saboloo jamSi gardaiqmnebian
cisticerkoidebad. xorcismWameli cxoveli Tavisi sxeulis
gawmendis dros eZebs rwyilebs
ZiriTadad 8 wlamde bavSvebi
avaddebian. maT Soris 6 Tvemde
asakis bavSvebze modis dainficirebis maRali procenti. rac,
savaraudod imiTaa gamowveuli, rom inficirebuli Zarlebis
umetesoba ojaxis ZaRlia. adamianis mimRebloba xorcieldeba dainficirebuli mweris SemTxveviT gadaylapviT, an Tu ZaRli an kata lokavs bavSvis saxes uSualod mas Semdeg, rac
sayvarelma cxovelma parazitis
Semcveli fexsaxsriani SeWama.
kit ris so li te riT
rwyili
literatura:
• Barton J. Bogish; Clint E. Thomas;
N. Oeltman – Human Parasitology 2013.
Pg.: 278-280
• b. yuTaSvili _ „parazitologiis mokle kursi“ 1996. gv.:
108-109.
• o. zenaiSvili, g. Wubabria, n.
iaSvili, T. kvinixiZe, n. kokaia _
„saqarTvelos samedicino Jurnali“ 2009. gv.:24-29.
• n. xvitia, e. mWedliSvili, n.
yuraSvili _ „samedicino parazitologia“ 2011. gv.:21-24.
daavadebuli
da lokavs sakuTar bewvs. am
dros mas SeuZlia gadaylapos
kitris soliteris cisticerkoidebiT daavadebuli rwyilebic. definituri maspinZlis kuWSi rwyilebi moineleba, gamoTavisuflebuli cisticerkoidi
ki xvdeba nawlavSi. aq igi gadaiqceva sqesmwife cestodad.
rac Seexeba adamians, rogorc
zemoT aRvniSneT, am daavadebiT
reziume
ZaRlis (kitris) soliteris zogierTi Taviseburebis Sesaxeb
d. cxomeliZe, n. onaSvili a. abaSiZe (Tssu)
Tu kargad davakvirdebiT kitris soliteris sasicocxlo cikls, SevniSnavT, rom igi garkveuli TaviseburebebiT xasiaTdeba:
• azianebs gadamtan mwerebs jer kidev larvis stadiaSi. es iqidan Cans, rom am mwerebis metamorfozis dros bevri larvocista ixoceba. parazitebi inarCuneben sicocxlisunarianobas gadarCenil mwerebSi da ZaRlebisa da katebs mier am rwyilebis gadaylapvas ufro xemisawvdoms xdian. cxovelebis kuWSi sabolood xdeba dainficirebuli rwyilebis moneleba.
• D. caninum-is adaptacia garemos mimarT sakmaod maRalia. misi mokle saSvilosno adre atrofirdeba, kvercxebi ki ifareba specialuri kafsuliT. amave dros, rac gansakuTrebiT sainteresoa,
am parazitebs SeuZliaT anusidan calke gamosvla mcire Sejgufebebis saxiT, an fekaliebTan erTad. ufro metic, kitris soliteris momwifebul progloditebs SeuZliaT substratze damoukedebdad dagaadgileba da fartod gavrceleba, rac kidev erTxel miuTiTebs am paarzitis gansakuTrebul evluciur mniSvnelobaze.
• es Tasma Wia advilad Seicnoba, radgan TiToeul proglodits gaaCnia ori nakrebi da sasqeso xvreli TiToeul gverdiT kideze.
• adamianSi iSviaTia erTze meti parazitis arseboba, amasTan, simptomebi iSviaTadaa TvalsaCino.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
SUMMARY
75
ABOUT SOME PECULIARITIES OF DIPyLIDIUM CANINUM
D. tSkhoMelIDze, n. onAShvIlI, A. AbAShIDze (tSMU)
Dipyidium caninum is a common parasite of dogs, cats and humans, especially children, all over the world. The adult tapeworm lives in the small intestine of the defisitive host, where gravid proglottides separate from the strobila and proglottides are
capable of moving on the substance or be passed wite feces. Eggs and capsules are ingested by larvae of fleas belonging do the
genera Pulex end Ctenocephalides or by the dog louse Trichodeqtes canis. When the infeqted arthropod is ingested by a suitable definitive host, the cisticerkoid is liberated in the small intestine and develops to sexual maturing in about 20 days.
Most human infections are in children younger than 8 years old, with a high percentage falling in the under 6 month age group. Transmission to humans usually results from accidental ingestion of ingested fleas or lice or from allowing dogs and cats to
lick the mouths of children immediately after the pet has bitten and infected arthropod.
jazi SuSaSi
m. Walisuri, m. WipaSvili (Tssu, Tbilisi)
`zeciuri Zala damexmara, rom
me ar vgavdi Cveulebriv rigirT
bavSvs” _ aRniSnavda.
igi daibada safrangeTSi, qalaq
oranJSi, 1962wlis 28 dekembers. dabadebisTanave mas sxeulSi yvela
Zvali damsxvreuli hqonda. misi
diagnozi iyo arasruli osteogenezi. Tavdapirvelad ar egonaT
Tu gadarCeboda. SemdgomSi eqimebi mis 20 wlamde sicocles varaudobdnen. zrdasrul asakamde mas
100 mde motexiloba hqonda, romelic sicocxlis bolo wuTamde
tanjavda. igi mudmivad ganicdida tkivilis SegrZnebas.
miSels arasodes uvlia skolaSi. mTeli bavSvvoba gaatara
Sin. igi udidesi musikaluri niWiT iyo dajildovebuli. 4 wlis
asakSi miSelma diuk elingtoni
moismina televiziiT, Zalian moewona da daJinebiT imeorebda:
„amaze dakvra minda, minda eg...“
Sobaze mamam uyida saTamaSo
pianino, magram miSelma saTanado xma rom ver gaigona instrumentis imitaciisagan, ganrisxebulma daamtvria is. mogvianebiT
petruCianma am istorias aseTi
ironiuli axsna daurTo:
`pianinos klaviSebi kbilebs
hgavda da vifiqre damcinoda, didi Zala damWirda mis dasamtvrevado.~
amis Semdeg mamam namdvili pianino uyida. tirani mamis xel2014 weli
mZRvanelobiT, miSeli dReSi 10
saaTs ukravda fortepianoze, aRsaniSnavia, rom miSelis mama musikosi-gitaristi da jazis moyvaruli iyo. petruCiani madlieri iyo misi, man gauRo kari musikis samyaroSi.
imis gamo rom miSeli TanatolebTan erTad ver TamaSobda,
igi mTlianad Caeflo musikaSi.
mis mamas jazuri musikis firfitebis koleqcia hqonda. miSeli gamudmeboT usmenda iseTi
musikosebis Sesrulebas, rogorebic iyvnen: bil evansi; oskar
pitersoni; art teitumi... maT
didi zegavlena moaxdines misi
musikaluri gemovnebis CamoyalibebaSi. patara petruCiani ukve 9 wlis asakSi Txzavda kompoziciebs. igi mamis musikaluri maRaziaSi ukravda sxvadasxva klaviSebian instrumentebze
da demonstrirebas ukeTebda
gasayidad gamotanil sakravebs.
erTxel aseTi kuriozic moxda:
maRaziaSi Sesuli qalbatoni
Seeswro Tu rogor ukravda miSeli orRanze da man maSinve gadawyvita SeeZina sakravi Tavisi
SvilisTvis. ramdenime dReSi
man ukan moubruna pretenziiT,
rom instrumenti dazianebuli
iyo da pasuxis agebinebda maT.
Cemma Svilma vercerTi bgera
ver daukrao. razec aseTi pasuxi miiRo: saqme instrumentSi ki
ar iyo, aramed imaSi, Tu vin ukrvda am instrumentze.
ansamblSi dakvra miSelma mamasTan da mis ZmebTan erTad daiwyo. misi debiuti 13 wlis
asakSi Sedga.
15wlis asakidan, is ukve Camoyalibebuli jazis Semsrulebelia. petruCiani safrangeTSi TandaTan cnobili xdeboda, monawileobda safrangeTis sxvadasxva
jaz-festivalebSi. igi gamodioda
keni klarkTan da mesayvire-klark
terisTan erTad. erT-erTi jazfestivalis dros klark teris
esaWiroeboda pianisti. rodesac
miSeli xelSi ayvanili auyvanes
scenaze, terim es xumrobad miiCnia. xolo rodesac man miSelis
dakvras mousmina, man wamoiZaxa: „xalxno! es aris juja, magram ukravs rogoc goliaTi.~
17 wlis asakSi miSeli Tavis
pirvel firfitas wers.
oTxmociani wlebisTvis yvela
cnobili jazis Semsrulebeli
niu-iorkSi ukravda. swored amitomac, misi ocneba iyo amerikaSi
wasvla, ocneba man 18 wlis asakSi aixdina igi jazis qveyanaSi megobrebTan erTad gaemgzavra.
„mindoda samyaros naxva. viyavi Zalian moridebuli. vicodi,
rom Cemi uunarobis gamo didxans Cavjeqi Sin, mSobliur kedlebs Soris. vcdilobdi bevri
ram gamekeTebina damoukideblad. im droisTvis vflobdi
italiurs, franguls, inglisurs
da quCur Jargonzec vsaubrobdi. imisTvis rom damemtkicebina, meti SemiZlo-gavemgzavre amerikaSi -aRniSnavda miSeli.~
am mogzaurobebma miSeli miiyvana okeanis gaRma, CrdiloeT kaliforniaSi. is dasaxlda q.
beqsiorSi. aq man SeiZina ori faseuloba: pirveli-es iyo SesaniSnavi fortepiano _ „steinvei“, ro-
76
melic manamde san-franciskos
operis kuTvnileba iyo, xolo meore-saqsafonists Carlz loidTan urTierToba, romelic SemTxveviT gaicno kaliforniaSi. am
Sexvedram Secvala petruCianis
cxovreba. im droisaTvis (80iani
wlebSi) Carlzi CamoSirebuli
iyo musikalur sferos. miSelma
moinaxula igi da sTxova TanamSromloba. loidma RimiliT
daxeda 90sm. ian kacunas da SeTavazebaze ase upasuxa:
`Svilo, Sen risi dakvra unda
SegeZlos? garda amisa, me didi
xania aRar vukrav. `
-modiT, giCvenebT jer me ra
SemiZlia, -upasuxa miSelma.
patara „kacuna“ miujda fortepianos da jadosnuri dakvriT
ganacvifra musikosi. swored
amis Semdeg daiwyo maTi Semoqmedebiti dueti. amas mohyca
jaz kvartetis Seqmnac. 1986-94
wlebSi miSeli sxvadasxva musikosebTan: uein SorTerTan, jim
holTan; dizi gilespisTan da
sxvebTan erTad atarebs koncertebs:. is amerikaSi weliwadis
ganmavlobaSi orasamde koncerts marTavda, koncerts aTasobiT msmeneli eswrebod. igi
iyo pirveli evropeli musikosi,
romelsac „Blue Note Records“-ma
Svidi albomi Cauwera cnobil
musikosebTan erTad. aseTi janmrTelobis patronisaTvis msgavsi simZimis samuSaos Sesruleba urTulesi iyo, magram is swored amitom iyo gamorCeuli!
koncertebze arasdros amZimebda mayurebels imzae saubriT,
Tu ra tkivils ganicdida Tavis
fizikuri aRnagobis gamo. piriqiT, Tavis garegnobaze sxvadasxva xumrobebiT, siarulis sxva-
,fdidsf rfhlbjkjubf
dasxva maneriT acinebda publikas. miuxedavad imisa, rom dakvris dros saxsrebi utkacunebda, myesebi eWimeboda, mxris Zvlebi da TiTebic araerTxel mostexvia, is agrZelebda dakvras.
mas dakvra aviwyebda tkivils.
ojaxur wveulebebze stumrebs acinebda musikosebze Seqmnili parodiiT. kargad gamosdioda ediT piafis stilSi namReri simRera. igi aRniSnavda,
rom adamianis simaRles ar aqvs
mniSvneloba, mTavaria TavSi ra
hqonda mas...
1993 wels man solo koncertic Cawera. miSeli ambobda:
„pianisti ar aris srulyofili,
Tu damoukideblad dakvris unari ar Seswevso.
1994 wels petruCians parizSi
mianiWes sapatio legionis raindis wodeba.
1998 wlis bolos firma „dreifus jazma“ gamosca petruCianis saukeTeso albomi „Solo
life”. masSi Sevida rogorc miSelis, aseve sxva jazis Semsruleblebis nawarmoebebi. es albomi saukeTeso albomad aris
aRiarebuli.
petruCiani saocrad
mimzidveli iyo qalebisaTvis
20 wlis asakSi miSeli pirvelad daqorwinda maria laur
roperCze da SeeZinaT vaJi _
aleqsandre, romelsac analogiuri genetikuri daavadeba aRmoaCnda, Tumca SedarebiT msubuqi
formiT. petruCianze am faqtma
Zalian imoqmeda. axlad Seqmnili ojaxiT igi safrangeTSi
brundeba rogorc varskvlavi.
misi kompoziciebi ufro daixvewa. da siRrmiseuli gaxda. am pe-
riodis Canawerebi saukeTesoa
jazis istoriaSi.
„me var gatutucebuli bavSviambobda is, Cemi filosofiaa
kargi dro gavataro da aravis
davrTav nebas, rom SemaCeros. es
yve la fe ri man qa nis ta re bas
hgavs avariis molodinSi. Tu
ubeduri SemTxveva mogiva (avaria) _ selavi“ marTlac, man
icxovra Tavisi maqsimumiT.
gardacvalebamde erTi wliT
adre man Caatara 140koncerti. am
periodisTvis man daiwyo sasmelebisa da kokainis miReba. igi
ise dasustda, rom yavarjnebs veRar iyenebda da etliT gadaadgildeboda. misi janmrTelobis
mdgomareoba swrafad uaresdeboda. 1999 wers igi moaTavses
niu-iorkis saavadmyofoSi. miSeli mxolod 36 wlis iyo. „sul
raRac ori wliT ufrosi var
Carli parkerzeo“, xSirad uyvarda xolme amisi aRniSvna mas.
gardacvalebamde erTi kviriT
adre mTeli Rame axali wlis
dadgomas aRniSnavda megobrebTan erTad. miSels kidev bevri
samomavlo gegma hqonda, magram
sasunTqi sistemis infeqciam
Sewyvita misi guli feTqva. igi
gardaicvala 1999 wlis 6 ianvars. miSeli dakrZalulia parizSi Pere Lachaise sasaflaoze, Sopenis saflavis gverdiT.
mas mayureblisaTvis ekeTa
Rimiliani niRabi da vin icis
niRbis ukan ramxela tragedia
imaleboda...
gamoyenebuli masala:
http://www. theguardian. com/music/2011/may/12/michel-petrucciani
https://www. facebook. com/pages/MichelPetrucciani/112115352133457?ref=br_tf
http://www. muzcentrum. ru/orfeus/programs/issue3191/
reziume
jazi SuSaSi
m. Walisuri, m. WipaSvili
(Tssu, Tbilisi)
statiaSisainteresoddamxatvruladaagadmocemuliyvelaisdetali, romelicmiSelpetruCianis saxelTanaa dakavSirebuli, Tumca is, rom igi klinikur Rirebukebis matarebelia avtorTa damsaxurebaa.H
SUMMARY
JAzz IN GLASS
M. tChAlISURI, M. tChIPARShvIlI
(tsmu)
The article discussing interesting details while linking it to Michele Petrusian, the fact, that it is of clinical value is the responsibility of the authors.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
77
arasruli osteogenezi
m. Walisuri, m. WipaSvili (Tssu, Tbilisi)
SemaerTebeli qsovilis memkvidreobiTi daavadebaa, romlis klinikur suraTSi wamyvania xSiri motexiloba, sayrdenmamoZravebeli sistemis deformaciebi da funqciuri SezRudvebi.
arasrulyofili osteogenezi
ganpirobebulia I tipis kolagenis masinTezirebeli genis (2
genidan erT-erTis) mutaciiT,
romlis damemkvidreba xdeba:
AR/ AR an spontanuri mutaciiT.
daavadebis etiopaTogenezi:
I da IV ti pis arasrulyofili osteogenezis dros, kolageni normaluria, magram optimaluri raodenobis mxolod
50% sinTezdeba.
II da III tipis SemTxvevaSi, sinTezirebuli kolageni struqturulad aranormaluria da
molekuluri defeqtebi aqvs.
aRmoCenilia IV, V, VI tipi, romelic ar ukavSirdeba I ti pis
kolagenis mutacias.
literaturaSi am daavadebebis saxelebia:
• Tandayolili raqiti
• fsevdoraqiti
• mucladyofnis periodis
raqiti
• Tandayolili osteomalacia
• huves sindromi
• dispalasia periostalis
• aplasia periostalis
• aplasia ossea microplastica
• osteogenesis congenita
• osteomalacia congenita
• dausrulebeli osteogenezi
• arasrulyofili osteogenezi
es daavadeba sazogadoebaSi
cnobilia „SuSis bavSvebis“ saxeliT. arasrulyofili osteogeneziT daavadebulTa daxmarebis asociacias „SuSis bavSvebi“
registrirebuli hyavT 70-mde
daavadebuli, aqedan, 90% q. Tbilisis mosaxlea (2008wlis monacemebiT).
klinikuri simptomatika:
am daavadebisaTvis umravles
SemTxvevaSi damaxasiaTebelia
motexilobis dros mcire tkivili, amitom motexiloba SesaZloa SeumCnevelic darCes. maTi
sixSire erTidan aseulobamde
meryeobs.
daavadeba iwvevs Sromis da
sakuTari movlis uunarobas.
daavadebaTa Tanmxlebi garTuleba
SeiZleba iyos:
• otologiuri
• urologiuri
• pulmonologiuri
• kardiologiuri
• hi perplaziuri Zvlovani
korZis Camoyalibeba
daavadebis diferencialuri
diagnozi:
arasrulyofili
osteogenezis dros arasdros gvxvdeba rentgenologiurad ganieri
epifizialuri xazebi, romlebic
axasiaTebs raqits.
mkurnalobis sqema:
mkurnaloba tardeba kompleqsurad: Terapiuli mkurnaloba,
orTopediuli RonisZiebebi da
fizikuri reabilitacia.
mizania:
• dazianebuli kidurSi sisxlis mimoqcevis gaumjobeseba
• imobilizaciisgan Tavisufal saxsarSi moZraobis SenarCuneba
• dazianebuli kiduris kunTebis tonusis SenarCuneba
• yavarjnebiT gadaadgilebis
swavleba
reabiliticia,
meTvalyureoba:
• SuSis bavSvebs zedmetad
frTxilad ar unda movebyraT
• maTi tansacmeli ar unda
iyos viwro da aseve unda iyos
iseTi, rom Zaldatanebis gareSe
advilad gavxadoT.
• veridoT uecar mkveTr da
brunviT moZraobebs.
•
ar
daiWiroT
bavSvi
kidurebiT, mis sxeulsa da Tavs
sayrdeni unda gavukeToT
• risk jgufs utardeba diagnostikuri kompleqsuri RonisZiebebi.
gamoyenebili masala:
http://gpmc.
ge/wp-content/uploads/2013/03/40. 1. pdf
reziume
arasruli osteogenezi
m. Walisuri, m. WipaSvili (Tssu, Tbilisi)
SemaerTebeli qsovilis memkvidreobiTi daavadebaa, romlis klinikur suraTSi wamyvania xSiri
motexiloba, sayrden-mamoZravebeli sistemis deformaciebi da funqciuri SezRudvebi.
statiaSi gamokveTilia klinicistebisaTvis da ara marto maTTvis saWiro da gasaTvaliswinebeli monacembi.
SUMMARY
OSTEOGENESIS IMPERFECTA
M. tChAlISURI, M. tChIPAShvIlI (tSMU)
This is congenital disease of connective tissue, which is characterized by frequent fractures, deformation of skeletal system
and functional restrictions.
Article includes interesting details for clinicians and not only.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
tubulopaTiebi da raqitis msgavsi daavadebebi
bavSvTa asakSi
78
g. Citaia, d. kvirkvelia, m. canava, T. abulaZe, b. zenaiSvili, T. gaCeCilaZe.
(ir. ciciSvilis saxelobis bavSvTa axali klinika)
cxr. 1.
Tirkmlis milakebis disfunqciiT mimdinare sindromebi(tubulopaTiebi) iSviaT daavadebaTa ricxvs miekuTvneba, romelTa
diagnostireba gaZnelebulia
klinikuri niSnebis gviani manifestirebis an maTi araswori
interpretaciis gamo. Tirkmlis milakovani funqciis darRveva ZiriTadad genetikurad
determinirebulia, magram SeiZleba SeZenilic iyos:is yovelTvis Tan axlavs Tirkmlis
mwvave da qronikul ukmarisobas, agreTve SeiZleba ganviTardes sxvadasxva samkurnalo
saSualebebis da toqsinebis
zemoqmedebiT.
tubulopaTiebs safuZvlad
udevT Tirkmlis milakovan aparatSi eleqtrolitebis, siTxisa da organuli nivTierebebis
transportis darRveva. tubulopaTia SeiZleba iyos: a) pirveladi _ ganpirobebulia milakovani satrasnporto sistemis
genetikuri defeqtiT; b) meoradi _ sxvadasxva faqtorebis zemoqmedebiT; g) idiopaTiuri _
gamowvevi mizezi ucnobia. tubulopaTiebis klinikuri suraTis
gamovlineba damokidebulia dazianebis lokalizaciasa (ix.
cxr. 1) da kompensatorul meqanizmebze.
pediatrebs unda gvaxsovdes,
rom am daavadebebis drouli gamovlena saSualebas mogvcems
Tavidan aviciloT mZime metabo-
luri darRvevebi, romlebic fizikuri da gonebrivi ganviTarebis Seferxebas iwveven, amitom
yuradReba unda mivaqcioT iseT
simptomebs, rogoricaa: poliuria, polidifsia, dehidratacia,
zrdis Seferxeba, gulyrebi, gulis riTmis darRveva.
am statiaSi SevCerdebiT ramdenime sindromze, romlebic SedarebiT ufro xSirad gvxvdeba
praqtikaSi.
fankonis sindromi pirvelad
aRwera fankonim 1931w. es aris
proqsimaluri milakis generalizebuli disfunqciiT ganpirobebuli daavadeba, romlis
drosac darRveulia reabsorbcia da SardiT gamoiyofa Semdegi nivTierebebi: glukoza,
natriumi, kaliumi, kalciumi, magniumi, bikarbonatebi, fosfatebi,
aminomJavebi da dabali molekuluri wonis mqone cilebi. hi pofosfatemia ganapirobebs D-vitamin rezistentuli raqitis ganviTarebas, bikarbonaturia ki hi perqloremiul metabolur acidozs. fankonis sindromis klinikuri niSnebi SeiZleba iyos:
poliuria, polidifsia, dehidrataciis recidivebi (zogjer cxelebiT gamovlenili), metaboluri acidozi, glukozuria,
Zvlebis deformacia, gonebrivi
ganviTarebis CamorCena. zrdaSi
CamorCena da raqiti viTardeba
mogvianebiT. sruli an arasru-
cxr. 2. pirveladi fankonis sindromis mizezebi.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
79
iSviaTi tubulopaTiis erT-erTi magaliTiahi pomagnemia, ganpiro be bu li mag ni u mis
rearsorbciis darRveviT Tirkmlis milakebSi. hi pomagnemia iwvevs darRvevebs mraval
organosa Tu organoTa
sistemaSi da SeiZleba
gaxdes potenciurad
fataluri garTulebebis mizezi (mag.: ventrikuluri ariTmia, koronaruli arteriebis
spazmi, uecari sikvdili). hi pomagnemia SeiZleba ganpirobebuli
iyos: Tirkmlismieri
*a/d-autosomur-dominanturi *a/r-autosomur-recesiuli *Xlh- X qromosomasTan SeWiduli hipofosfatemia
*ADh- a/d hipofosfatemia *hhRh-memkvidreobiTi hipofosfatemiuri raqiti *FGF- fibroblastebis zrdis (mag.: memkvidreobiTi
faqtori
tubulopaTiebi. cxr.
4) da araTirkmlismieli saxiT is yovelTvis Tan ax- >100mg/dReSi, kalciumis norma- ri (magniumis Semcirebuli Sewolavs Tirkmlis mwvave an qro- luri done. TeZos Zvlis biof- va, ujredSorisi Sifti, gastronikul ukmarisobas. fankonis siiT_ osteomalacia, hi pominera- intestinuri kargva) mizezebiT.
sindromis mkurnalobis pirve- lizebuli periosteocituri da- hi pomagnemiis ZiriTadi klinikuli etapia gamomwvevi mizezis zianebebi. hi pofosfatemiuri ra- ri simptomebia:nistagmi, sisuste,
gansazRvra da etiologiuri qitismkurnaloba gulisxmobs kunTebis tetania an spazmi, gulfaqtoris Sesabamisad specifi- fosfatebiT da D vitaminiT Ca- yrebi. sindromis mkurnaloba
uri Terapiis Catareba (ix. cxr. nacvlebiT Terapias, simptomu- gulisxmobs magniumiT Canacvle2.). roca specifiuri mkurnalo- rad saWiroa zrdis hormoni da biT Terapias intravenurad an
ba ar arsebobs, aucilebelia antikalciuriuli preparatebis peroralurad mdgomareobis simsim p to mu rad bi o qi mi u ri da gamoyeneba. mkurnaloba grZel- wvavis Sesabamisad.
eleqtrolituri darRvevebis deba 15-17 wlamde, sanam zrdis
amrigad, am statiaSi Cven gankoreqcia.
zonebi Riaa.
vixileT ramdenime iSviaTi nefmemkvidreobiTi hi pofosfasainteresoaraqitis sxva for- rologiuri daavadeba, romelTa
temiuri raqiti genetikuri da- mebic, romelTa mkurnalobac D droul diagnostikas didi mniSa va de baa, ro me licxa si aT de ba vitaminis Cveuli dozebiT ar iZ- vneloba aqvs, raSic aranaklebi
sisxlis SratSi fosfatebis leva saTanado Sedegs. D vitamin roli eniWebaT zogadi profidabali doniT da ultraiisfe- rezistentuli raqiti Cvili da lis eqimebsa da pediatrebs.
ri sxivebisadmi da D vitaminiT adreulis asakis bavSvTa automkurnalobisadmi rezistento- somur-recesiuli daavadebaa,
REFERENCES:
biT. paTogenezis mTavari rgo- romelic xasiaTdeba Zvlovani
• Paediatric Nephrology. Ellis D. Avner,
lia fosforis kargva proqsi- qsovilis warmoqmnisa da minera- William E. Harmon, Patrick Niaudet,
maluri milakiT. fosforis se- lizaciis darRveviT, D vitaminis Norishige Yoshikawa (Eds.)Sixth Compleqtiuri kargva aRiniSneba deficitiT gamowveuli kalci- letely Revised, Updated and Enlarged
ramdenime genetikuri darRvevis umis da fosforis cvlis moS- Edition. 2009
• PAEDIATRIC NEPHROLOGY.
dros, romelTa saerTo saxelia liT, osteomalaciiT, osteoiduhi pofosfatemiuri raqiti (ix. ri qsovilis hi perplaziiT, rac Lesley Re es, Paul A. Brogan,
Tavis mxriv ganapirobebs zrdis DetlefBockenhauer, Nicholas J. A. Webb.
cxr. 3).
memkvidreobiTi hi pofosfate- Seferxebas, tandablobas, genu 2nd edition. 2011.
• Textbook of Renal Disease. Judith A.
miuri raqitis sadiagnostiko varum an genu valgum ganviTareklinikuri kriteriumebia: raqi- bas. arsebobs D vitamin rezis- Whitworth, J. R. Lawrence, Priscilla
ti an osteomalacia, zrdis Se- tentuli raqitis ori ti pi:ti - Kincaid Smith. 2nd edition. 1994.
• Roth KS, Ward RJ, Chan JCM, Saferxeba (gansakuTrebiT barZayis pi 1 ganpirobebulia ferment
da wvivis Zvlebis), kunTebis alfa-1-hidroqsilazas defici- rafoglou K. Disorders of calcium, phostkivili da sisuste, kbilebis tiT, rac ganapirobebs 1, 25 oqsi- phate and bone metabolism. In: Sarafogformirebis Seferxeba, siyrue, ki- qolekalciferolis deficits lou K, Hoffmann GF, Roth KS, eds.
aris malformacia, mozrdileb- da ti pi 2 _ D vitaminis recep- Pediatric Endocrinology and Inborn Errors
of Metabolism. New York, NY: McGraw
Si enTezopaTiebi, kraniosinos- toris makodirebeli genis mutaHill; 2009:619-64.
tozi. laboratoriul kriteri- ciiT. mkurnaloba gulisxmobs
• Prié D, Friedlander G. Genetic disorumebs miekuTvneba: hi pofosfate- maRali dozebiT D vitaminis aqders of renal phosphate transport. N Engl
mia, P fraqciuli eqskrecia>5%, 24 tiuri formebis da amavdrouJ Med. Jun 24 2010;362(25):2399-409.
sa a Ti an Sar d Si fos fa te bi lad kalciumis miwodebas.
[Medline].
cxr. 3 hipofosfatemiuri raqitis ZiriTadi formebi.
2014 weli
80
,fdidsf rfhlbjkjubf
• San tos F, Fuente R, Mejia N, e fer F. Com p re hen si ve Pediatric SocNephrol. Apr 2006;17(4):1035-43.
Mantecon L, Gil-Peña H, Ordoñez FA. Nephrology. Philadelphia PA: Mosby [Medline].
Hypophosphatemia and growth. Elsevier; 2008:461-475.
• Xi Q, Hoenderop JG, Bindels RJ. RePediatrNephrol. Apr 2013;28(4):595-603.
• Martin KJ, González EA, Slato- gulation of magnesium reabsorption in
[Medline].
polsky E. Clinical consequences and ma- DCT. Pflugers Arch. May 2009;458(1):89• Haffner D, Nissel R, Wuhl E, Mehls nagement of hypomagnesemia. J Am 98. [Medline].
• Agus ZS. Hypomagnesemia. J Am
O. Effects of growth hormone treatment SocNephrol. Nov 2009;20(11):2291-5.
SocNephrol. Jul 1999;10(7):1616-22.
on body proportions and final height [Medline].
among small children with X-linked
• Drueke TB, Lacour B. Magnesium [Medline].
• Cole DE, Quamme GA. Inherited dihypophosphatemic rickets. Pediatrics. homeostasis and disorders of magnesium
Jun 2004;113(6):e593-6. [Medline].
metabolism. In: Feehally J, Floege J, sorders of renal magnesium handling. J
• Sochett E, Doria AS, Henriques F, et Johnson RJ, eds. Comprehensive Clinical Am SocNephrol. Oct 2000;11(10):1937al. Growth and metabolic control during Nephrology. 3rd ed. Philadelphia, PA: 47. [Medline].
• Konrad M, Weber S. Recent advanpuberty in girls with X-linked hypophos- Mosby; 2007:136-8.
ces in molecular genetics of hereditary
p ha ta e mic ric kets. Horm Res.
• Groenestege WM, Thébault S, van der
mag ne si um-lo sing di sor ders. J Am
2004;61(5):252-6. [Medline].
Wijst J, van den Berg D, Janssen R, TejSocNephrol.
Jan 2003;14(1):249-60.
• Bastepe M, Jueppner H. Inherited par S. Impaired basolateral sorting of prohypophosphatemic disorders in children EGF causes isolated recessive renal hypo- [Medline].
• Konrad M, Schlingmann KP, Gudermann
and the evolving mechanisms of phosp- mag ne se mia. J Clin Invest. Aug
T. Insights into the molecular nature of maghate regulation. Rev EndocrMetabDisord. 2007;117(8):2260-7. [Medline].
nesium homeostasis. Am J Physiol Renal
Jun/2008;9:171-180.
• The ba ult S, Alexander RT, Ti - Physiol. Apr 2004;286(4):F599-605.
• Baum M, Syal A, Quigley R, Seikaly elGroenestege WM, Hoenderop JG,
M. Role of prostaglandins in the pathoge- Bindels RJ. EGF increases TRPM6 acti- [Medline].
• Blanchard A, Jeunemaitre X, Coudol
nesis of X-linked hypophosphatemia. vity and sur fa ce ex p res si on. J Am
P, Dechaux M, Froissart M, May A, et al.
PediatrNephrol. Aug 2006;21(8):1067-74. SocNephrol. Jan 2009;20(1):78-85.
Paracellin-1 is critical for magnesium
[Medline].
[Medline].
and calcium reabsorption in the human
• Jehan F, Gaucher C, Nguyen TM, et
• Groenestege WM, Hoenderop JG, van thick ascending limb of Henle. Kidney Int.
al. Vitamin D receptor genotype in hypop- den Heuvel L, Knoers N, Bindels RJ. The Jun 2001;59(6):2206-15. [Medline].
hosphatemic rickets as a predictor of epithelial Mg2+ channel transient recep• Knoers NV. Inherited forms of renal
growth and response to treatment. J tor potential melastatin 6 is regulated by hypomagnesemia: an update. PediatrNephrol.
ClinEndocrinolMetab. Dec/2008;93:4672- dietary Mg2+ content and estrogens. J Am Apr 2009;24(4):697-705. [Medline].
4682.
• Cho HY, Lee BH, Kang JH, et
cxr. 4. hipomagnemiis memkvidruli mizezebi.
al. A clinical and molecular genetic
study of hypophosphatemic rickets
in chil d ren. Pediatr Res. Aug
2005;58(2):329-33. [Medline].
• Bresler D, Bruder J, Mohnike K,
et al. Serum MEPE-ASARM-peptides are elevated in X-linked rickets
(HYP): implications for phosphaturia and rickets. J Endocrinol. Dec
2004;183(3):R1-9. [Medline].
• Segawa H, Kaneko I, Tomoe Y,
et al. The roles of Na/Pi-II transporters in phosphate metabolism. Bone.
Feb/2009;Epub:Epub.
• Beck-Nielsen SS, Brock-Jacobsen B, Gram J, et al. Incidence and prevalence of nutritional and hereditary
rickets in southern Denmark. Eur J
Endocrinol. Mar/2009;160:491-497.
• Verge CF, Lam A, Simpson
JM, Cowell CT, Howard NJ, Silink
M. Effects of therapy in X-linked
hypophosphatemic rickets. N Engl J
Med. Dec 26 1991;325(26):1843-8.
[Medline].
• Alon US, Monzavi R, Lilien M,
et al. Hypertension in hypophosphatemic rickets—role of secondary
hyperparathyroidism. PediatrNephrol.
Feb 2003;18(2):155-8. [Medline]
- ojaxuri hipomagnemia hiperkalcuriiT da nefrokalcinoziT *hoMG- renuli hipomagne• Konrad M. Disorders of magne- mia*FhhnC
*hSh- hipomagnemia meoradi hipokalcemiiT *RCD-renuli cisturi da diabeturi sindromi eGFsium metabolism. In: Geary D, Sha- epiTeluri zrdis faqtori
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
81
reziume
tubulopaTiebi da raqitis msgavsi daavadebebi bavSvTa asakSi
g. Citaia, d. kvirkvelia, m. canava, T. abulaZe, b. zenaiSvili, T. gaCeCilaZe.
(ir. ciciSvilis saxelobis bavSvTa axali klinika)
Tirkmlis milakovani disfunqciiT mimdinare sindromebi iSviaT daavadebaTa ricxvs miekuTvneba, romelTa diagnostireba gaZnelebulia klinikuri suraTis gviani manifestirebis an simptomebis araswori interpretaciis gamo. maTi drouli gamovlena mZime da zogjer sicocxlisTvis saSiSi garTulebebis Tavidan acilebis saSualebas gvaZlevs, risTvisac saWiroa zogadi profilis
eqimebma da pediatrebma gansakuTrebuli yuradReba miaqcion Semdeg simptomebs: poliuria, polidifsia, dehidratacia, zrdis Seferxeba, gulyrebi, gulis riTmis darRveva, persistiuli metaboluri acidozi, hi pokalemia, hi pokalcemia, hi pofosfatemia. statiaSi ganxilulia fankonis sindromi,
memkidreobiTi hi pofosfatemiuri raqiti, D vitamin rezistentuli raqiti, hi pomagnemia _ tubulopaTiebis is magaliTebi, romlebic SedarebiT ufro xSirad gvxvdeba pediatriul praqtikaSi.
SUMMARY
TUBULOPATHIES AND RICHETS -LIKE DISEASES IN CHILDREN
M. tSAnAvA, b. zenAIShvIlI, t. AbUlADze,
(Ir tsitsishvili Children’s new hospital)
Pathologies with renal tubular dysfunction refer to rare diseases, diagnosesof which are complicated because of the late onset of symptoms as well as their challenging interpretation. The early diagnosis of the syndromes with renal tubular dysfunction could prevent hard, even life threatening complications of the diseases. Polyuria, polydipsia, dehydration, growth retardation, seizures, arrhythmias, persistent metabolic acidosis, hypokalemia, hypocalcemia, hypophosphatemia are the symptoms the
generalists and pediatricians should be careful about. In this report we reviewed the most frequently confronted types of tubulopathies such as Fanconi’s syndrome, hereditary hypophosphatemic rickets, vitamin D resistant rickets, hypomagnesemia.
fimozi bavSvTa asakSi
i. burjanaZe, d. kvirkvelia, g. Citaia.
i. ciciSvilis saxelobis bavSvTa axali klinika, Tbilisi
sur. 1. fiziologiuri fimozi
fimozi CuCis imgvari Seviwroebaa, rodesac misi gadaweva
da asos Tvis gamoCena SeuZlebelia. CuCa icavs asos Tavs Sardis, ganavlis da sxvadasxva gamaRizianebeli faqtorebis mavne zemoqmedebisagan. dabadebisas
CuCa ar aris moZravi. igi konusuri formisaa kanis Sreebis
arasruli gamijvnis gamo. axal2014 weli
Sobilebsa da 3–4 wlamde asakis
bavSvebSi fimozi fiziologiuria (ix. sur. 1). axalSobilTa
mxolod 4%–s aqvs dabadebisas
moZravi CuCa. rogorc wesi, 3–4
wlis asakis Semdeg vaJebis 90%Si, yovelgvari Carevis gareSe,
CuCa xdeba moZravi. fimozi spontanurad gaivlis. 3wlis Semdeg
fimozi aReniSneba vaJebis 10%ze naklebs, xolo 16wlis asakisTvis mxolod 1% (amerikis pediatriuli akademia 2012w).
paTologiuri anu meoradi
fimozigamowveulia CuCis Zalismieri gadawevis Sedegad
ganviTarebuli an infeqciuri
procesiT gamowveuli kanis nawiburovani dazianebiT, romelsac mSrali obliteraciuli
balaniti ewodeba.
ob li te ra ci ul ba la nits
(sur. 2.) xels uwyobs:
• ureTris ganmeorebiTi kaTeterizacia, gansakuTrebiT lateqsis kaTeteriT.
• Saqriani diabeti–rodesac
mniSvnelovani glukozuriaa,
xelsayreli pirobebi iqmneba CuCis inficirebisTvis.
CuCis Sesavalis Zlieri Seviwrovebis dros CuCa buStiviT
ibereba da moSardvisdamTavrebisas Sardis nakadi grZeldeba
am ‘’buStis’’ daclamde. problema qirurgiuli Carevis gareSe
ar gvardeba da dgeba winadacveTis sakiTxi.
sur. 2. obliteraciuli balaniti
,fdidsf rfhlbjkjubf
82
SMEGMA
sur. 3. smegma
smegma (`marilebi’’) – CuCis
sacxi, anu qoni. smegma (sur. 3.)
warmoiqmneba penisSi arsebuli
teisonis jirkvlebis mier gamoyofili SemzeTavi nivTierebebis, mkvdari epiTeluri ujredebisa da kanis cximis Serevis Sedegad. igi Seicavs imunologiurad aqtiur naerTebs, rogoricaa: katefsini b, lizocimi, qimotrifsini, neitrofilebi, citokinebi da hormoni androsteroni (Tundac amitom misi mocileba ar aris mizanSewonili).
es normaluri procesia, Tumca xSirad mSoblebis wuxlis
mizezi xdeba. es procesi dasruldeba, roca srulad moxdeba CuCisa da asos Tavis gamijvna daaxloebiT 3–4 wlis asakisTvis. Tumca iSviaT SemTxvevaSi
man SeiZleba gastanos mozardobis asakamde. am asakSi mniSvnelovania, rom ar moxdes CuCis Zalismieri gadaweva smegmisgan gasaTavisufleblad, ramac SeiZleba gamoiwvios penisis dazianeba, tkivili, sisxldena da nawiburis warmoqmna.
amerikis kibos sazogadoebam
ar daadastura mosazreba smegmis kancerogenobis Sesaxeb.
parafimozi – sasqeso asos
Tavis CaWedva CuCis SigniTa
rgolSi. daavadeba uxSiresad
uviTardebaT fimoziT daavadebulebs. CaWedvisTanave Cndeba
mkveTri mtkivneuloba sasqeso
asos Tavis midamoSi da Sardvis
gaZneleba. gasinjviT sasqeso
asos Tavi mkveTrad SeSupebulia, molurjo–mewamuli feris.
mogvianebiT stadiebSi SesaZloa ganviTardes dawylulebebi. mkurnaloba gulisxmobs dauyonebliv CuCis repozicias,
CamWedi rgolis gakveTas, SeSupebis gaqrobis Semdeg (ramodenime dReSi) pacients amzadeben
winadacveTisTvis (sur. 5).
fimozis marTva. axalSobilebSi fimozi TiTqmis yovelTvis fiziologiuria. 2009 wels
CineTSi Catarda kvleva, sadac
monawileobas iRebda 10 421 Cineli biWuna, romlebic iyvnen pediatiruli klinikis araurologiuri pacientebi. yvela axalSobils hqonda araretraqciuli
CuCa, 11-18 wlis asakSi ki mxolod 7%-Si aReniSneboda.
imis gamo, rom fimozi spontanurad gankurnebadia, misi Terapia unda iyos SezRuduli da
damokidebuli simptomebze. mkurnaloba saWiroa mxolod im
SemTxvevaSi, roca is qmnis iseT
sur. 4. parafimozi
problemas, rogoricaa: Sardvis
gaZneleba, saSarde gzebis morecidive infeqciebi.
fimozis araqirurgiuli marTva. topikuri steroiduli kremebi, rogoricaa: betametazoni (0.
05%-0, 1%) – glukokortikosteroidi, antianTebiTi da imunosupresoruli moqmedebiT (tridermi, ankridermi, dermoklini,
celestodermi, belodermi, betazoni, betakortali, betametazon
natriumis fosfati, betametazonis valerati, betametazonis
di propionati, betnoveiti, di prospani, kuteridi, flosteroni,
celestodermi–B, celestoni),
mometazonis furoatis(elokomi,
momedermi) Semcveli saSualebebi, efeqturia fimozis dros da
winadacveTis alternativac kia.
gamoSvebis formebia: topikuri
kremi, malamo, qafi, losioni an
geli (munis samkurnalod), betametazonis Semcveli saineqcio
xsnarebi.
betametazonis mkurnalobis
Sedegebi: kvlevaSi monawile
260 vaJidan (saSualo asakiT 34
Tve) 42%–Si diagnostirebuli
iyo balaniti, 16%-Si _ balanopostiti, 13%-Si ki saSarde gzebis infeqcia, danarCen SemTxvevebSi pacientebis aReniSnebodaT
dizuriuli movlenebi da smegma. mkurnaloba daiwyo 0. 05% betametazoniT. mdgomareobis Sefaseba moxda 1, 2, 4 kvirisa da 6
Tvis Tavze. pirveli kviris Semdeg pacientTa 72%-s da 4 kviris
Semdeg 91%-s aReniSneboda CuCis
retraqcia, 6Tvis Tavze mxolod 9% (25 maTgani) ganuviTarda recidivi (Reddy et al. 2012).
betametazoniT mkurnalobis
xangrZlivoba Seadgens 4-6 kviras. sasurveli Sedegis misaRwe vad mkur na lo ba Se iZ le ba
gagrZeldes damatebiT kidev 4
kvira.
fimozis qirurgiuli
mkurnaloba
winadacveTa gulisxmobs CuCis moWris operacias. operacias xSirad upiratesobas aniWeben
religiuri mosazrebiT. winadacveTa mkurnalobis arCeviTi
meTodia paTologiuri fimozis, balanitis da saSarde gzebis qro ni ku li in feq ci e bis
dros. neonataluri winadacveTis meTodebidan aRsaniSnavia:
Gomco clamp, Plastibell, Mogen
clamp, ukanaskneli ZiriTadad
gamoiyeneba aSS-Si.
winadacveTis Cvenebebia:
• 3–4 welze zemoT asakis bavSvebi, gansakuTrebiT roca CuCis
wverze Cans nawiburi, romlis
araqirurgiuli gziT mkurnaloba an garkveuli drois manZilze mocda uSedegoa.
sur. 5. winadacveTis Semdeg.
• parafimozis epizodebi.
• efeqturi mkurnalobisa da
adgilobrivi higienis miuxedavadbalanopostitis ganmeorebiTi epizodebi.
• saSarde gzebis morecidive
infeqciebi, veziko-ureTraluri
refluqsi an imunuri daavadebebi.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
83
dasruldeba, roca srulad moxdeba CuCisa da asos Tavis gamijvna.
• mkurnalobas moiTxovs mxolod mSrali obliteraciuli
balanitiT gamowveuli paTologiuri fimozi.
• sasurvelia, mSoblebma gaacnobieron, rom fimozi yovelTvis ar aris paTologiis eqvivalenti. `paTologias’’ ki yovelTvis ar sWirdeba qirurgiuli
Careva.
winadacveTis Casatareblad saWiro mowyobilobebi
winadacveTis dros mosalodneli garTulebebia sisxldena
da meoradi fimozi. sisxldenaviTardeba pacientebis 4-24 %-Si
operaciidan arauadres merve
dRisa (Hermans et al. 2009). kvlevebi cxadyofs, rom meoradi fimozi viTardeba axalSobilebis
3%–Si, ZiriTadad Gomco meTodis gamoyenebis dros. meoradi
fimozis SemTxvevaSi betametazoniT mkurnaloba warmatebuli aRmoCnda pacientebis 64100%-Si (Palmer et al. 2005). betametazonis gamoyenebam dReSi 3jer 3 kviris ganmavlobaSi gadaWra fimozis ganviTarebis
problema 14-dan 9 pacientSi damatebiTi mkurnalobis gareSe
(Palmer et al. 2005).
winadacveTa amcirebs iseTi
sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis risks, rogoricaa:
• HIV_ 38-66% (2009 wlis koxreinis laboratoriis kvlevis
Sedegebi)
• HSV_ 2-28 % (2009 wlis koxreinis laboratoriis kvlevis
Sedegebi)
• HPV (onkogenuri Stamebi) –
95 %-Si (Alberto et al. 2012)
• amcirebs saSarde gzebis infeqciebis ganviTarebas.
winadacveTa ar amcirebs Semdegi sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis ganviTarebis
risks: gonorea, qlamidia, sifilisi. winadacveTa xels ar uSlis normalur sqesobriv funqcias.
fimozis menejmenti:
• dabadebisas da bavSvebSi 3–4
wlis asakamde fimozi fiziologiuria
• vinaidan fimozi spontanurad gankurnebadia, damatebiT Carevas ar saWiroebs
• mSobels rekomendacia unda
mieces mxolodhigienur procedurebTan dakavSirebiT. ar unda ecados mis Zalismier retraqcias.
• smegmis arseboba fiziologiuri procesia, ar saWiroebs
damatebiT Carevas. es procesi
mkurnalobis taqtika:
• mkurnaloba gulisxmobs
topikuri steroiduli malamoebis gamoyenebas.
• qirurgiul mkurnalobaSi
igulisxmeba mxolod winadacveTa (kategoriulad ara sxva saxis Careva. mag.: Zalismieri retraqcia). qirurgiuli mkurnalobis Cvenebebia: bavSvebi 3–4 wlis
asakis zemoT, romelTac aReniSnebaT: CuCaze nawiburi, saSarde
gzebis morecidive infeqciebi,
veziko-ureTraluri refluqsi,
parafimozis epizodebi, steroiduli kremebiT da adgilobrivi higienis miuxedavad balanopostitis epizodebi.
literatura:
• B. S. Kaplan, K. E. C. Meyer. Pediatric nephrology and urology. 2004
• Warren T. Snodgrass. Pediatric urology. 2013
• Yang C, Liu X, Wei GH. Foreskin development in 10421 Chinese boys aged
0-18 years. World J Pediatr. 2009;5(4);
312-5
• UpToDate 2014
reziume
fimozi bavSvTa asakSi
i. burjanaZe, d. kvirkvelia, g. Citaia.
i. ciciSvilis saxelobis bavSvTa axali klinika, Tbilisi
statiaSi mocemulia fimozis definicia, CuCisa da smegmis mniSvneloba, ganxilulia fimozi asakobriv aspeqtSi, paTologiuri fimozis mizezebi da mkurnalobis meTodebi.
SUMMARY
PHIMOSIS IN CHILDREN
I. bURDJAnADze, D. kvIRkvelIA, G. ChItAIA
(Ir tsitsishvili Children’s new hospital)
In this topic we reviewed definition of phimosis, significance of foreskin and smegma, phimosis in age categories, causes of
pathologic phimosis and its management.
2014 weli
84
,fdidsf rfhlbjkjubf
mozrdilebSi nawlavismieri sefsisis
klinikuri mimdinareobis Taviseburebani
igor doliZe
saqarTvelos humanitarul da saxelovnebo
mecnierebaTa akademia
problemis mniSvneloba.: sefsisi Tanamedrove medicinis urTulesi da erT-erTi yvelaze
aqtualuri problemaa. rogorc
arsebuli literaturiTaa cnobili, sefsisiT avadoba araviTar tendencias ar amJRavnebs
klebisaken da zogierTi avtoris monacemebiT matulobs kidec (gansakuTrebiT kriptogenuli sefsisi). Mmisgan ganpirobebulia maRali letaloba da
sakmaod didi wili mosaxleobis sikvdilianobaSi. sakmarisia
iTqvas, rom iseT qveyanaSic ki,
rogoric amerikis SeerTebuli
Statebia, sadac Sidsi gamocxadebulia nomer pirvel problemad, yovel weliwads meti iRupeba sefsisisagan, vidre Sidsisagan. Tavis droze Seqmnili optimisturi ganwyobileba, romelic antibiotikebis SemoRebasTan erTad Caisaxa sefsisuri
daavadebebis mkurnalobis perspeqtivis TvalsazrisiT, panacea
ar gamodga, ukanasknel wlebSi
sefsisis avadobis sixSire gauTanabrda antibiotikebis Seqmnis
eramde arsebul sixSires. ufro
metic, bolo dros mikrobebis
antibiotikogamZle formebis
ricxvis zrdisa da mozrdili
adamianebis organizmis rezistentobis saerTo daqveiTebis
fonze, aRiniSneba septiuri procesebiT avadobis sixSiris matebis garkveuli tendencia. rogorc zemoT aRniSnulidan Cans,
sefsisis problema gacilebiT
ufro Rrmaa da rTulad gada-
sawyvetia, vidre es dRemde iyo
warmodgenili. Eeqim-klinicistTa Soris gansakuTrebul Teoriul da praqtikul interess
iwvevs kri ptogenuli sefsisis
sakiTxi. Aam daavadebis mniSvnelovani wili warmoadgens nawlavuri warmoSobis sefsiss
garkveuli niRbiT, rac Tavis mxriv arTulebs mis droul gamocnobas (diagnostirebas), mkurnalobasa da profilaqtikuri
RonisZiebebis Catarebas. sefsisis arsebul diagnostikur procesSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba infeqciis WiSkris
dadgenas, miTumetes, rom am ukanasknelis gareSe SeuZlebelia
sefsisis warmoSoba da misi ganviTareba. ufro zusti ganmartebiT, Cven unda vecadoT davadginoT pirveladi kera an infeqciis WiSkari da amiT kri ptogenuli sefsisi gadavaqcioT arakri ptogenulad, anu iseT sefsisad, romlis wyaro da WiSkari
dadgenilia. literaturaSi vxvdebiT monacemebs, rom kriptogenuli sefsisi gaxSirda 40-50
procentiT, rac mniSvnelovan
damokidebulebaSia sefsisis saxeobaze: qirurgiuli sefsisis
dros es procenti minimaluria,
xolo Terapiulisa da pediatriulisa _ sakmaod maRali.
termini `nawlavismieri sefsisi”, Cveulebrivad aRiarebuli
pediatrebis mier (nawlavuri
warmoSobis sefsisis aRsaniSnavad 1 wlamde asakis bavSvebSi),
Terapevtebis praqtikaSi ar gvxdeba. nawlavismieri sefsisi mozrdilebSi mimdinareobs Terapiuli (gulis iSemiuri daavadeba, kolagenozuri kardiomiopaTia, plevropnevmonia plevrodiafragmuli sindromiT da sxv.),
qirurgiuli (mwvave muceli da
Tirkmlis kolika, apendiciti, qolecistiti), infeqciuri (milia-
ruli tuberkulozi, salmonelozisa da iersiniozis generalizebuli formebi, muclis tifi, enterovirusuli infeqciebi),
he ma to lo gi u ri (lim fo me bi,
limfogranulematozi da sxv.)
daavadebebis niRbis qveS, rasac
mivyavarT mcdar diagnozebTan,
dagvianebul mkurnalobasTan
da amis Sedegad maRal letalobasTan. Eam daavadebas mravali klinicisti ganmartavs, rogorc kri ptogenul sefsiss”
(e.i. sefsisi infeqciis DTvaliT
uxilavi WiSkriT). infeqciis pirveladi keris dadgena praqtikulad gaZnelebulia da Ees yovelTvis ver xerxdeba gvamuri
masalis vizualuri daTvalierebis drosac ki, Tumca organoebisa da qsovilebis paTomorfologiuri cvlilebebi udavod miuTiTebda septiuri procesis arsebobaze.
va Ri a rebT ra naw la ve bis
rols sefsisis sxvadasxva klinikur-paTogeneturi formebis
(septicemia, septikopiemia, sefsisuri endokarditi) ganviTarebaSi, romlis mizezad gvevlineba
dekompensirebuli nawlavuri
disbaqteriozi da stresuli
situaciebi, am SemTxvevaSi mravali avtori daumsaxureblad
gverds uvlis klinikur praqtikaSi terminis: `nawlavuri sefsisi mozrdilebSi” damkvidrebas.. am cnebis Semotana ki klinikur praqtikaSi, ueWvelad, xels
Seuwyobs adreul diagnostikas,
xolo Sesabamisad sefsisis konkretul saxeobaSi warmatebul
mkurnalobas. kri ptogenuli sefsisis dros letalobam SeiZleba miaRwios 100 procents.
warmodgenili Sromis mizania
ganvixiloT mozrdilebSi nawlavismieri sefsisis klinikuri
Taviseburebani, kerZod, nawilobriv gadavwyvitoT misi Teori2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
cxrili 1
`mwvave nawlavismieri sefsisis” dros daavadebis dasawyisis xasiaTi (%-Si)
ul-praqtikuli xasiaTis sakvanZo sakiTxebi; es uSualod dakavSirebulia nawlavuri warmoSobis generalizebuli pirobiT-paTogenuri infeqciis diferencirebul diagnostikaze da racionaluri mkurnalobis SerCevaze, rac dRemde klinikur medicinaSi rCeba TiTqmis gamoukvlevel problemad da naklebad
cnobilia praqtikosi eqimebisaTvis.
nawlavismieri sefsisis verifikacia: klinikuri masalis Seswavlis safuZvels Seadgenda
sefsisis sawinaaRmdego centrSi (q. Tbilisi) 11 wlis manZilze kri ptogenuli sefsisiT gatarebul avadmyofTa klinikurpaTanatomiuri monacemebis retrospeqtuli analizi. Aam ukanasknelis CatarebiT, Cven SevZeliT
`kriptogenuli sefsisiT” daavadebul avadmyofTa jgufidan
cxrili 2
paTomorfologiuri cvlilebebi saWmlismomnelebel organoebSi da muclis Rrus limfur sistemaSi nawlavismieri (34 SemTxveva) da aranawlavismieri (14 SemTxveva) sefsisis dros
2014 weli
85
(337 SemTxveva) gamogveyo nawlavismieri warmoSobis sefsisi
(124 SemTxveva), rac efuZneboda
daavadebis dasawyiss (cxrili 1),
organoebSi da sistemebSi paTomor fo lo gi ur
cvli le bebs
(cxrili 2) da etiologiuri
faqtoris dadgenas.
nawlavismieri sefsisis etiologiuri diagnozi avadmyofis
sicocxleSi baqteriologiurad dasturdeboda 50, 8% SemTxvevaSi (63 avadmyofi) an sikvdilis Semdeg_ 8, 1% SemTxvevaSi,
rac Seadgenda 10 gvams. uaryofiTi hemokulturis SemTxvevaSi nawlavismieri sefsisis etiologiaze vmsjelobdiT im Catarebuli serologiuri analizebis SedegianobiT, romelic arapirdapiri gziT miuTiTebda nawlavebidan mosalodneli infeqciis generalizaciis arsebobaze. amis dasturad migvaCnia serologiuri reaqciebis dadebiTi titri salmonelebTan an nawlavuri iersiniebis baqteriebTan (45, 2%), Sigelebis sxvadasxva jgufTan naxSirovani aglomeraciis dadebiTi reaqciebi
(5, 9%) da klinikur-laboratoriulad gamoxatuli nawlavis
disbaqteriozi (49, 9%).
nawlavismieri sefsisis paTogenezis dadgenis mizniT zrdadasrulebul ZaRlebSi Catarebulma eqsperimentulma gamokvlevebma gviCvena, rom nawlavuri
infeqciis generalizacias xels
uwyobda destruqciul-distrofiuli darRvevebi nawlavis Sida ujredovan struqturebSi
da nawlavis lorwovanis yaenTvan-Semwov epiTeliumSi. es ki
Tavis mxriv iwvevda infeqciisagan nawlavis epiTeliumis dacviTi meqanizmis moSlas, endogenur baqteriemiasa da endotoqsinemias, rac xdeba nawlavismieri sefsisis sxvadasxva klinikuri formebis (septicemia septikopiemia, septiuri endokarditi) da septiuri Sokis ganviTarebis mizezi, konkretuli premorbiduli fonisa da risk-faqtorebis pirobebSi (ixileT suraTi 1 – nawlavismieri sefsisis
paTogenezi).
sefsisis sawinaaRmdego centris klinikaSi Semosvlis dros
avadmyofebi upiratesad imyofe-
86
bodnen ukiduresad mZime da
mZime mdgomareobaSi (Sesabamisad 35-57 avadmyofi). daavadebis
simZimes ganapirobebda infeqciur-toqsiuri Soki da Trombo-hemoragiuli sindromis III faza.
nawlavismieri sefsisis letaloba etiologiuri faqtoris
mixedviT meryeobda 23, 3 %-dan (eSerixiozuli) 50%-mde (proteuli). nawlavismieri sefsisis
klinikuri formis diagnoscireba sicocxleSi xSirad arasworad xdeboda da amis TvalsaCino dadasturebad SeiZleba miviRoT gvamuri masalis paTomorfologiuri kvlevis Sedegebi,
sadac septicemia, septikopiemia
da sefsisuri endokarditi diagnoscirdeboda Sesabamisad 55,
9–20, 6–23, 5 procentis SemTxvevaSi, maSin, roca avadmyofebis sicocxleSi septicemia, septikopiemia da sefsisuri endokarditi
diagnoscirebuli iyo Sesabamisad 83, 0–10, 5–6, 5 procentSi.
diferencirebuli diagnostika. miuxedavad mwvave nawlavismieri sefsisis klinikuri mimdinareobis polimorfizmisa, am
daavadebas aqvs generalizebuli
endogenuri infeqciisaTvis da-
,fdidsf rfhlbjkjubf
maxasiaTebeli klinikur–laboratoriuli dinamika, romelic
uSualo kavSirSia misi gamomwvevis saxeobaze. ase, magaliTad:
• eSerixiozuli infeqciisaTvis damaxasiaTebelia ganmeorebiTi Sokebisadmi midrekileba
(normaluri temperaturis pirobebSic ki), cvlilebebi centraluri nervuli sistemis mxriv
(Tavis Zlieri tkivilebi, wonasworobis dakargva), fsiqiur-emociuri aramdgradoba, erTematozur-papulozuri gamonayari.
• proteusuli etiologiis
daavadebebisas agreTve vlindeba midrekileba Sokebisadmi da
garda amisa encefalopaTiisadmi, kanSi mikrocirkulaciis moSlisadmi („gvamuri laqebis“
msgavsi), hemoragiebisadmi (spontanuri sisxldenebi sxvadasxva
organoebidan), pielonefritebisadmi.
• stafilokokuri infeqciisaTvis damaxasiaTebelia midrekileba mravlobiTi pustulebis
warmoqmnisadmi, an migrirebuli
subfascialuri da kunTTaSorisi flegmonebis ganviTarebisadmi (migrirebuli arTralgiebi, saxsrebis SeSupeba da in-
filtratebi, eriTematozuri gamonayari). amas xSirad Tan axlda wamlismieri daavadebis ganviTarebac (antibiotikoTerapiaze polimorfuli gamonayari
qaviliT, hi perTermia, cremldena da a.S.). iSviaTad iyo endotoqsiuri Sokis gamovlineba
da isic, rogorc wesi, mogvianebiT periodSi.
• rac Seexeba gaurkveveli
etiologiis nawlavismier sefsiss, misTvis damaxasiaTebeli
iyo gardamavali klinikuri suraTi, romelic metad Camogavda
generalizebul gramuaryofiT
infeqcias, Taviseburi polimorfuli mimdinareobiTa da garTulebebiT.
• nawlavismieri sefsisis mimdinareobis dros etiologiuri
faqtoris gaTvaliswinebiT daavadebis simZimis mixedviT aRiniSneboda hemogramis mravalsaxovani cvlilebebi, rac SedegSi gamoixateboda: sefsisis xangrZlivi mimdinareobis Sesabamisad TeTri sisxli SeiZleba
iyos rogorc normaluri, ise
aRiniSnos leikocitozi an leikopenia, wiTeli sisxli xSirad
normis farglebSia da amasTan,
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
SeiZleba avadmyofs gamoexatos mkveTri anemiac
(sicocxlesTan SeuTavsebelic ki). hemogramaSi metad damaxasiaTebelia aneozinofilia, iSviaTad– hi pereozinofilia. leikocitarul formulaSi upiratesad neitrofilozia CxirbirTviani gadaxriT.
• mkurnaloba. nawlavismieri sefsisis mkurnalobaSi maRalefeqturi antibiotikis droul CarTvas gadamwyveti mniSvneloba aqvs daavadebis
kargi gamosavlisaTvis. unda aRiniSnos isic, rom
nawlavuri mikrobuli floris antibiotikebTan
mgrZnobeloba metad gansxvavebulia im mikrobebis antibiotikogramisagan, romlebic gvxvdeba
aranawlavuri warmoSobis sefsisebis (tonzilogenuri, filtvismieri, nefrologiuri da a.S.)
dros. amasTan, racionaluri antibiotikebis SerCevis mizniT gaTvaliswinebuli unda iyos gramuaryofiTi infeqciebis dros im rekomendirebuli antibaqteriuli preparatebis gamoyeneba,
romlis dros nawlavebSi arsebuli mikroflora gansakuTrebul mgrZnobelobas iCens.
• mwvave nawlavismieri sefsisis dros antibiotikebis qimioTerapiuli efeqti miiRweva sxvadasxva xasiaTis Terapiul–qirurgiuli midgomiT,
romelic damokidebulia gamomwvevis saxeobaze,
kerZod:
• stafilokokuri etiologiis SemTxvevaSi temperaturis normalizacia miiRweva antibiotikebis gamoyenebiT im pirobebSi, roca organizmSi
arsebuli Cirqovani kera drenirebulia an radikalurad mocilebuli. ZiriTadSi mkurnalobis
efeqti miiRweva aminoglikozidebis SerwymiT antibiotikebis sxva jgufis qimiopreparatebTan (naxevradsinTezuri penicilinebi, levomicetin suqcinat natriumi, cefalosporinebi, rifampicini,
linkomicini). stafilokokuri nawlavismieri
sefsisis dros, arc Tu iSviaTad, saWiro xdeba
sefsisis mkurnaloba eqvsive mimarTulebiT (antibaqteriuli, imunuri, antikoagulanturi, antifermentuli, transfuziuli Terapia, eqstrakorporaluri detoqsikacia mkurnalobis aratradiciuli meTodebiT) gamoyeneba;
• eSerixiozuli mikrofloris generalizaciis dros antibiotikebis qimioTerapiuli efeqti
miiRweva aminoglikozidebis SerwymiT naxevradsinTezur penicilinebTan da levomicetin suqcinat natriumTan. im SemTxvevaSi, rodesac mkurnalobaSi gamoiyeneba zemoaRniSnuli antibiotikebidan erT–erTi da misi gamoyenebis SemTxvevaSi temperatura qveiTdeba subfebrilitetamde da
xangrZlivad fiqsirdeba erT donemde, temperaturis normalizacia SesaZlebelia mkurnalobaSi
indometacinis CarTvis Semdeg; avadmyofebis am
jgufSi didi yuradReba eqceva CanacvlebiT Terapias wyal–eleqtrolituri, naxSirwylebis cvlis darRvevebis koregirebas, rac mkveTrad aumjobesebs organizmis ZiriTadi funqciebis aRdgenas;
• proteusuli sefsisis dros etiotropuli
mkurnalobis efeqti miiRweva naxevradsinTezuri penicilinebis gamoyenebisas prednizolonis
2014 weli
87
saSualo dozebis (30 mg kg) da heparinoTerapiis (20–30 000 erT. dRe–RameSi) CarTvis fonze. erT
SemTxvevaSi Tirkmlis ukmarisobis ganviTarebisas gamoyenebuli iqna amikacini klaforanTan erTad. amasTan, antibiotikoTerapia mimdinareobda
grantis formulis gamoyenebiT (sisxlSi kreatininis donis mixedviT aminoglikozidebis Seyvanis standartuli dozis intervalis gazrda). amasTan aRsaniSnavia, rom proteuli sefsisis mkurnaloba warmoadgens Znel amocanas, radgan mis
dros xSir SemTxvevaSi gvxvdeba antibiotikebTan
polirezitentuli gamomwvevi da, arc Tu ise iSviaTad, viTardeba pielonefritis mZime formebi
(mikrobuli ureazebisa da antikoagulazebis zemoqmedebis Sedegad Tirkmlis sisxlZarRvebze da
milakebis epiTeliumze). klinikuri masalis simcire (12 SemTxveva) da maRali letaloba proteuli nawlavismieri sefsisis dros (50 %)
gvzRudavs rekomendaciis gakeTebaSi antibiotikoTerapiis racionaluri gamoyenebis TvalsazrisiT. amasTan, Cveni klinikuri dakvirveba gvaZlevs uflebas aRvniSnoT, rom am daavadebis SemTxvevaSi saWiroa antibiotikoTerapiis Catareba
prednizolonTerapiisa (mciredan maRal dozebamde) paTologiuri procesis simZimis gaTvaliswinebiT) da heparinoTerapiis fonze. saWiroebs sisxlSi kreatininis raodenobis kontrols.
• daudgeneli etiologiis sefsisis dros antibiotikebis maRali qimioTerapiuli efeqti aRiniSneba aminoglikozidebis (25 %) an maTi Serwymisas naxevradsinTezur penicilinebTan (35 %) da
cefalosporinebTan (20 %). dadebiTi Sedegi miiRweva agreTve levomicetin suqcinat natriumis gamoyenebisas (20 %). saWiroebis SemTxvevaSi
antibaqteriuli Terapiis efeqtianoba SeiZleba
gavzardoT sefsisis sawinaaRmdego mkurnalobis
erTi an ramdenime samkurnalo saSualebebis (eqvsi mimarTulebidan) CarTvis Sedegad. zogierT
SemTxvevaSi SeiZleba gamoyenebuli iqnes steroiduli an arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego preparatebi.
daskvna:
• nawlavismieri sefsisi mozrdilebSi warmoadgens axal (adre ar aRweril) nozologiur
formas Cirqovan–septiur daavadebaTa rigSi, rac
dadasturebulia klinikur–paTanatomiuri da
eqsperimentuli masalebiT. terminis „nawlavismieri sefsisi mozrdilebSi“ klinikur praqtikaSi dakanoneba xels Seuwyobs mis adreul diagnostikas da, maSasadame etiotropuli mkurnalobis maRal efeqturobas am daavadebis dros, romelic jer kidev ganapirobebs maRal letalobas.
• ucnobi etiologiis cxelebebis dros, roca
aRiniSneba garkveuli winapiroba (premorbiduli
foni, risk-faqtorebi, daavadebis dasawyisi) „nawlavuri barieris“ darRvevisa da sefsisis klinika infeqciis Semavali gzis daudgenlad, unda
vivaraudoT nawlavismieri sefsisis arseboba, rasac aqvs didi klinikuri mniSvneloba adreuli
,fdidsf rfhlbjkjubf
88
adekvaturi mkurnalobis dawyebisaTvis da letalobis Sesamcireblad.
• mwvave nawlavismieri sefsisis etiologiuri
faqtori gansazRvravs etiotropul mkurnalobaSi antibiotikebis gamoyenebis Taviseburebebs. etiotropuli mkurnalobis efeqti aminoglikozidebis SerwymiT cefalosporinebTan da naxevarsinTezur penicilinebTan vlindeba eSerixiozuli infeqciis generalizaciisas arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego preparatis CarTvis Semdeg. aseTive moqmedeba miiRweva gliukokortikoidebis gamoyenebisas proteuli etiologiis daavadebis
dros; Cirqovani metastazebi metad damaxasiaTebelia stafilokokuri infeqciis generalizaciisas,
rac moiTxovs qirurgiul sanacias da am mxriv gansakuTrebul yuradRebas. nawlavismieri sefsisis
eqstrakorporaluri detoqsikacia unda ganxorcieldes daavadebis adreul vadebSi da gagrZeldes toqsikozis movlenebis ukuganviTarebamde.
literatura:
• Долидзе И. Д. Бочоришвили Т. В. _ пищевых
токсикоинфекциях осложненных сепсисом\\Клиническая
медицина 1989 8 103-104;
• Долидзе И. Д., Бочоришвили Т. В. _ О ”Кишечном
сепсисе” у взрослых”\\Сообщения Академии Наук
Грузинской ССР, 1989, т. 134, № 2 401-404 ;
• Долидзе И. Д., Бочоришвили Т. В. _ Об остром
эшерихиозном кишечном сепсисе\\Клиническая мудицина,
1990, т. 68, 12, 52-53;
• Долидзе И. Д., Бочоришвили Т. В. _ Об остром
протейном кишечном cепсисе\\Сообщения Академии Наук
Грузинской ССР, 1990, т. 138, №2, 405-408;
• Долидзе И. Д. _ О случае полимикробного
кишечного сепсиса\\ Актуальные вопросы клинической
и экспериментальной сепсисологии, Тбилиси, 1989, 20-25;
• Долидзе И. Д., Бочоришвили Т. В. _ О клинике
кишечного сепсиса\\Актуальные вопросы клинической и
зкспериментальной сепсисологии, Тбилиси, 1989, 12-19;
• Долидзе И. Д. _ О роли кишечника в патогенезе
сепсиса\\ Сепсис, Тбилиси-1984, 76-79;
• Долидзе И. Д., Ушверидзе З. И. _ Об эффективности
лечения затяжного криптогенного сепсиса в условиях
Противосепсисного Центра\\ Сепсис, Тбилиси-1984, 85-86;
• Долидзе И. Д. _ Редкое осложнение острого
стафилококкого кишечного сепсиса у взрослого человека\\
Сепсис Тбилиси-1987 142-146
• Долидзе И. Д. _ Об особенностях лечения острого
кишечного сепсиса\\ Сообщения Академии Наук Грузии
; 1991, т. 142, №2, 425-427;
• Долидзе И. Д., Долидзе Н. Г., Бочоришвили Т. В.,
Джаиани С. В. _ О клинике и лечении стафилококкового
кишечного сепсиса\\ Вестник хирургии им. И. И. Грекова,
1993, №3-4, 47-49;
• Долидзе И. Д. _ Кишечный сепсис у взрослых, как
общая клиническая проблема\\ В сб.: Актуальные вопросы
медицины, 1995, Тбилиси, 43-45;
• Долидзе И. Д. _ Кишечный сепсис в практике
терапевта \\Врач, 1998, М., 5, 24-26;
• Долидзе И. Д. _ О патогенезе кишечного сепсиса
у взрослых\\Сборник научных трудов Международного
Университета `Юждаг” им. Магомеда Яраги, 1999, Дербент,
95-100;
• Bochorishvili T. Dolidze I. - Intestines-Entrance into The
Development of gramnegative sepsis\\ International Falk Work
– Shop `New Aspects in Hepatology and Gastroenterology”,
1998, Tbilisi, 31;
• doliZe igor– kri ptogenuli sefsisis saidumloebani mozrdilebSi\\ saqarTvelos humanitarul da saxelovnebo mecnierebaTa akademiis
samecniero da saxelovnebo naSromebis krebuli,
2006, Tbilisi, t. I, 49-51.
reziume
mozrdilebSi nawlavismieri sefsisis klinikuri mimdinareobis
Taviseburebani
ig. doliZe
saqarTvelos humanitarul da saxelovnebo mecnierebaTa akademia
kri ptogenuli (faruli) sefsisis diagnoziT gardacvlil avadmyofTa klinikur–paTanatomiuri monacemebis gulmodgine retrospeqtulma analizma saSualeba mogvca dagvedgina, rom nawlavebs sefsisis sxvadasxva klinikur-paTogenezuri formis (septicemia, septikopiemia, sefsisuri endokarditi) ganviTarebaSi wamyvani adgili uWiravs. amiT dasabuTda „nawlavismieri sefsisis `terminis uflebamosileba nacvlad „kritogenuli sefsisisa“
SUMMARY
CLINICAL PECULIARITIES OF INTESTINAL SEPSIS IN ADULTS
IGoR DolIDze
Georgian Academy of humanitarian and Art Sciences
In the process of a thorough retrospective analysis of clinical, pathoanatomical findings of case reco rds of those who died
from cryptogenic occult sepsis, taking into account the cause-and-effect relations of this patyo logy it has been concluded that
the intestine is of great importance in the development of various clinical pathogenic forms of sepsis. Thus, the authors have substantiated the vali dity of the term `intestinal sepsis” instead of `cryptogenic sepsis”.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
igor doliZe _ sefsisologiis axali mimarTulebis fuZemdebeli
igor doliZe medicinis dargobrivi ganaTlebiT akademikos v. boWoriSvilis infeqciuri skolis warmomadgenelia.
Mmisi samecniero-praqtikuli
moRvaweoba sefsisis sawinaaRmdego centrSi (Tbilisi) upiratesad dakavSirebuli iyo mozrdilebSi kri ptogenuli sefsisis etiologiisa da paTogenezis dadgeniT, romelic xels Seuwyobda diferencirebul diagnostikasa da adekvatur mkurnalobas. Mman stacionarSi gatarebuli avadmyofebis istoriebis retrospeqtuli analiziT
kri ptogenuli sefsisiT diagnostirebuli 337 avadmyofidan
gamoyo 124 SemTxveva, romelic
Tavisi klinikur-laboratoriuli gamokvlevebiT maRali albaTobiT adasturebda pirobiT-paTogenuri infeqciis SeWris realur gzas nawlavebidan, e. i
nawlavuri warmoSobis sefsisze, romelic kri ptogenuli sefsisis niRbis qveS mimdinareobda. Ppirvelad termini `nawlavismieri sefsisi mozrdilebSi”,
Tavisi klinikuri arsiTa da
89
avadmyofebis istoriebis ganxilviT gamoyenebuli iqna 1989
_ 1990 wlebSi ruseTis centralur JurnalebSi, ramac gansakuTrebuli aRiareba hpova saqveynod cnobil klinicistebSi
(z. barkagani, b. bogomolovi-ruseTi; J. rebenoki-belorusia;
Carl abramson, Catherine Nnoka
- USA). sadisertacio naSromma:
nawlavismieri sefsisi: etiologia, paTogenezi. diagnostika
da mkurnaloba Tanamedrove
kompiuteruli teqnologiis gamoyenebiT, romelic man daicva
1993 wels Tssu-Si, samecniero-saatestacio sabWos wevrebma, profesorebma g. rcxilaZem da a.
xoWavam naSromi Seafasa, rogorc axali, dRemde ucnobi nozologiuri erTeulis aRmoCena.
ruseTis medicinis mecnierebaTa
akademiis akademikosma z. barkaganma sadisertacio naSromi Seafasa, rogorc mniSvnelovani
epoqaluri movlena Tanamedrove sefsisologiis ganviTarebaSi, romelmac am mecnierebaSi safuZveli Cauyara axal mimarTulebas da gaxsna axali Tavi.
profesor i. doliZis mier
warmodgenili naSromi Jurnal
„bavSvTa kardiologiaSi“ garkve-
ul codnas SeZens eqims nawlavismieri sefsisis klinikuri mimdinareobis TaviseburebebSi, sadac gansakuTrebuli roli eniWeba sefsisur endokardits, romlis diagnoscireba garkveul
siZneleebTan aris dakavSirebuli. Tu sefsisuri endokarditis
diagnozi sicocxleSi Seadgenda
6, 5 procents, gvamuri masalis paTomorfologiuro kvlevisas diagnoscirdeboda 23, 5 procentSi.
17 procentiT gansxvaveba seriozul safrTxes uqmnis avadmyofis sicocxlisunarianobas.
saqarTvelos humanitarul da
saxelovnebo mecnierebaTa akademiis akademikos-mdivans, medicinis
mecnierebaTa doqtors, profesors igor doliZes Seusrulda
75 weli. mis mier ganvlilma mravalferovanma saeqimo praqtikam,
mravalmxrivma samecniero da
pedagogiurma moRvaweobam moutana mas udidesi profesiuli avtoriteti, pativiscema da siyvaruli avadmyofebs, studentebsa
da pedagog–kolegebs Soris.
batono igor idRegrZeleT,
ibedniereT! gaxsovdeT – Tqveni
wlebi da namoRvawari Cveni da
Tqveni simdidrea. RmerTi iyos
Tqveni mfarveli.
igor doliZe - jansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvle
g. CaxunaSvili
(evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqcia)
medicinis mecnierebaTa doqtori, Sinagan sneulebaTa profesori, akademikosi igor doliZe miekuTvneba medicinaSi mravali Teoriuli da praqtikuli mimarTulebaTa dargis specialistTa im
mcire jgufs, romelTac gaaCniaT sakmaod soliduri ganaTleba fiziologiaSi (ufrosi mecnier muSakis wodeba paTofiziologiaSi), uvado saxelmwifo sertifikatebi Sinagan sneulebebSi, infeqciur sneulebebSi, sportul medicinaSi, samkurnalo fizkulturaSi da reabilitaciaSi. mravalmxriv Teoriul–praqtikul ganaTlebas sxvadasxva samecniero kvleviT dawesebulebebSi ( saqarTvelos jandacvis qirurgiis instituti,
travmatologiisa da orTopediis instituti, sefsisis sawinaaRmdego centri) mravali wlebis manZilze ( 15 welze meti) paraleluraduTavsebda
sportis eqimisa da reabilitologis praqtikul
moRvaweobas Tbilisis samkurnalo fizkulturis
dispanserSi, saqarTvelos sazogadoeba „dinamos“
bavSvTa curvis sportul skolaSi, saqarTvelos
fizikuri kulturis institutis reabilitaciis
centrSi da a.S. sportSi praqtikul moRvaweobas
2014 weli
is ganixilavda eqimis mecnieruli xedvis poziciebidan da Tvlida, rom konkretuli sportis saxeobas unda hyavdes viwro profiliT momzadebuli sportis eqimi, romelic garkveuli unda
iyos, rogorc sportsmenis organizmis morfo–fiziologiur TaviseburebebSi, aseve wvrTnis
meTodologiaSi da fsiqologiuri ganwyobis mizandasaxul SerCevaSi. es ki ufro efeqturs gaxdida reabilitaciuri RonisZiebebis SerCevis
proceduras maRali sportuli Sedegebis misaRwevad. saeqimo–pedagogiuri kontroli sawvrTno
procesSi mudmivad unda xdebodes, gansakuTebiT
ki maRali kvalifikaciis sportsmenebis momzadebis periodSi. zemoTqmulidan gamomdinare, mizanSewinilad migvaCnia mokled davaxasiaToT i. doliZis sportSi saeqimo moRvaweobidan miRebuli
mecnieruli STabeWdilebebisa da kvleviTi midgomiT SeZenili codnis CamonaTvali.
igor doliZe sportis eqimis Tanamdebobaze
1966 wlidan 1980 wlamde muSaobda saqarTvelos
„dinamos“ sazogadoebis curvis bavSvTa sportul
skolaSi. amasTan erTad, is miwveuli iyo eqim–re-
90
abilitologad saqarTvelos mocuraveTa nakrebis gundSi, sadac mwvrTnelebTan erTad monawileobda sportsmenebis wvrTnisa da fsiqofizikuri reabilitaciis procesSi. orjer (1967, 1971
wlebSi), rogorc saqarTvelos mocuraveTa nakrebis eqimi monawileobda ssrk xalxTa IV da V
spartakiadebSi. mas ssrk xalxTa V spartakiadaze (1971) sportsmen–finalistebis kvalificiuri
samedicino momsaxureobisaTvis gamocxadebuli
aqvs saqarTvelos jandacvis ministris madloba (rac saTanado CanaweriT Setanilia mis Sromis wignakSi). is wlebis manZilze, rogorc
sportis eqimi, Tan axlda mocuraveTa nakreb gundebs sxvadasxva sakavSiro, Tu saerTaSoriso SejibrebebSi, miRebuli aqvs mravali sapatio sigeli da samkerde niSani.
1970–1974 wlebSi saqarTvelos „dinamos“ sazogadoebasTan arsebul bavSvTa mocuraveTa „olimpiuri rezervebis“ skolaSi statistikurad gaanaliza norC sportsmenebSi qronikuli infeqciebis fonze wvrTnis procesSi ganviTarebuli daavadebebis warmoSobis mizezebi. kerZod, daadgina: organizmSi arsebulma infeqciurma keram (ZiriTadSi qronikulma tonzilitma da kbilebis kariesma) SeiZleba ar gamoiwvios aSkara mikrobuli intoqsikaciis zogadi klinikuri gamovlinebebi, magram es ar niSnavda imas, rom infeqciis kerebi uaryofiTad ar zemoqmedebda sportsmenebis
fsiqofizikur janmrTelobaze, sportuli gawvrTnilobis xarisxze da maRal sportul Sedegebze. mikrobul intoqsiqaciaze miuTiTebda
sawvrTno datvirTvebze mozardi sportsmenebis
cudi amtanoba da gaxSirebuli midrekileba respiratoruli daavadebebisadmi. sxva mozardebTan
gansxvavebiT, maT adreulad uviTardeboda gadaRla, gadawvrTna da gadaZabva. mcire datvirTvebis
dros qronikuli infeqciis kerebi intaqtur
mdgomareobaSi imyofeboda. maT gamovlenasa da
gaaqtiurebas iwvevda zeWarbi sawvrTno datvirTva an organizmis dacviT–kompensatoruli Zalebis Sesusteba ( magaliTad, gacivebis Semdeg), roca SesaZlebeli xdeboda sxvadasxva mikrobuli
intoqsikaciis daavadebebis (miokarditi, endokarditi, qolecistiti, pielonefriti, furunkuliozi da a.S.) warmoSoba da ganviTareba, rac did saSiSroebas uqmnida mozardi sportsmenis janmrTelobasa da mis sportul karieras.
zemoT aRniSnuli debulebebi asaxulia Jurnal „marTveSi“– saqarTvelos ssr ganaTlebis saministros samecniero–pedagogiur Jurnal „skola da cxovrebis“ yovelkvartalur damatebaSi.
igor doliZe– norCi sportsmeni da infeqciebi, marTve, 1981, 2, 47– 51
unda aRiniSnos, rom sportSi dasaqmebuli eqimi, mwvrTneli (fizaRzrdis maswavlebeli), fsiqologi da sportsmeni– oTxive adamiani unda
flobdes mizanmimarTul codnas organizmis reabilitaciisa da fsiqo–fizikuri aRdgenis TaviseburebebSi, raTa miRebuli Teoriuli ganaTleba efeqturad iyos gamoiyenebuli praqtikaSi,
maRali sportuli Sedegebis misaRwevad.
igor doliZem, rogorc fizikuri kulturis institutis reabilitaciuri centris eqimma, 1976
wels, maRali sportuli miRwevebis sportsmeneb-
,fdidsf rfhlbjkjubf
Si (moWidaveebi, cxenosnebi, frenburTelebi, mZleosnebi da motanvarjiSeebi) reabilitaciuri RonisZiebebis Catarebisas gamoavlina, Seiswavla da
Camoayaliba sportis calkeuli saxeobis specifikis gaTvaliswinebiT fizikuri reabilitaciis
efeqtur RonisZiebaTa SerCevis kriteriumebi, romlebic Catarebuli wvrTnis Semdgom periodSi
efeqturad uwyobda xels homeostazis droulad
aRdgenas, rac mkveTrad aumjobesebda kardiorespiratoruli sistemis muSaobas da miznobrivi
midgomiT zrdida sportsmenebis muSaobisunarianobas. ase magaliTad, moWidaveebSi efeqturi aRmoCnda vibromasaJi da mis Semdgom hidromasaJis
Catareba. cxenosnebSi da frenburTelebSi kargi
aRdgeniTi Sedegi aRiniSna mxolod hidromasaJis
gamoyenebisas. mZleosnobis saxeobebisa da sportuli tanvarjiSis sportsmenebisTvis kargi aRdgeniTi Sedegi miRweuli iqna Tbokamerisa (organizmze orTqlis abanos da saunis zemoqmedebis analogiuria) da Semdgom hidromasaJis CatarebiT. aqedan gamomdinare, sportis sxvadasxva saxeobebSi reabilitaciuri RonisZiebebis diferencirebuli midgomiT Catareba warmoadgens metad
mniSvnelovan faqtors, romelic fsiqio–fizikur
aRdgeniT procesSi iTvaliswinebs sportis konkretuli saxeobisTvis damaxasiaTebeli Zval–kunTovani sistemis, sxeulis agebulebisa da kardio–respiratoruli funqciuri cvlilebebis
dinamikis Taviseburebebs, rac uSualod pirobadebulia konkretuli sportis saxeobis sawvrTno procesis specifiurobiTa da misi wlobiT Catarebuli mecadineobebis SedegiT.
naSromi moxsenda q. moskovSi 1978 wels gamarTul sportuli medicinisadmi miZRvnil XIX sakavSiro konferenciaze, romlis ZiriTadi debulebebi aisaxa TezisebSi: Телия З. А., Долидзе И. Д.
_ О применений реабилитационных средств у спортсменов\\ Тезисы ХIХ Всесоюзной конференции по спортивной медицине, 1978, М. 176. statia aRniSnul Temaze
gamoqveynda 1978 wels saqarTvelos saxelmwifo
fizikuri kulturis institutis SromaTa krebulSi: Телия З. А., Долидзе И. Д. _ Дифференциальный подход в реабилитации спортсменов различных видов спорта\\ Сборник Трудов ГГИФК, 1978 Тбилиси, т. ХI, 141.
profesorma igor doliZem Tavisi samecniero–pedagogiuri SemoqmedebiTi moRvaweobidan 19
weli dauTmo sportuli medicinis, sportsmenebis fizikuri janmrTelobis diferencirebuli
diagnostikisa da fizikuri reabilitaciis, adaptiuri sportis, valeologiis aqtualuri sakiTxebis gadawyvetas.
samecniero–pedagogiuri muSaoba Tanmimdevruli sqemiT tardeboda saqarTvelos fizikuri
kulturis saxelmwifo institutSi, saqarTvelos
fizikuri aRzrdisa da sportis saxelmwifo akademiaSi, Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetSi, romlebic Tavis aqtualobiT SesabamisobaSia mosuli XXI saukunis profesiuli
sportis ganviTarebis Tanamedrove moTxovnebTan.
man pirvelma saqarTveloSi sportsmenebis
gawvrTnilobis diagnostikaSi gamoiyena qarTveli mecnierebis m. Sadurisa da g. WiWinaZis inovaciuri meTodi–beotomografia, romelsac holistikuri (integrirebuli) midgomiT erTdroulad
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
SeuZlia gadawyvitos sportsmenis organizmSi mimdinare yvela organoebisa da sistemebis funqcionirebis cvlilebebis operatiuli dadgena.
kvlevis winaswarma monacemebma sakmarisi WeSmaritebiT asaxa sportsmenis organizmis „janmrTelobis xarisxi“, gamoavlina misi susti funqciuri rgolebis arsebiTi mdgomareoba, romlis miznobrivi koregireba efeqturs xdida reabilitaciis process. sportsmenebze Catarebuli kvleviT miRebuli beotomografiuli diagnostikis samecniero masalebi gamoqveynebulia mraval centralur samecniero JurnalebSi da moxsenebulia
sxvadasxva saerTaSoriso konferenciebze.
profesor igor doliZis ukanaskneli wlebis
samecniero_kvleviTi samuSaoebi mimarTulia
sportuli valeologiis (mecniereba sportsmenTa janmrTelobis SenarCunebis Sesaxeb, holistikuri midgomisa da sportis sxvadasxva saxeobaSi sportsmenis fsiqo–fizikuri ganviTarebis individualobis gaTvaliswinebiT). yovel sportul
saxeobaSi gaTvaliswinebuli unda iyos erTiani
midgomiT sxvadasxva specialistebis (sportis
eqimebis, fizikuri aRzrdis specialistebis, fsiqologebis, samkurnalo fizkulturis meTodistebis), Teoriul– praqtikuli xasiaTis mizanmimarTuli momzadeba, romelic xels Seuwyobs, rogorc sxvadasxva asakis mozardebSi da zrdasrulebSi fsiqofizikuri janmrTelobis SenarCunebasa da optimaluri adekvaturi wvrTnis procesis SerCevas, agreTve maRali sportuli Sedegebis miRwevas arCeuli sportis saxeobaSi. samwuxaroa is, rom valeologiuri ganaTlebis ukmarisoba SeimCneva umaRles samedicino swavlebaSi, rac gauTvaliwinebel problemebs qmnis, rogorc sportuli medicinis Rirseul ganviTarebaSi, aseve sanologiisa (samedicino valeologiisa) da paTofiziologiis urTierTdamokidebulebis gansazRvraSi janmrTelobis SesnarCuneblad da daavadebis ukuganviTarebis misaRwevad.
arsaniSnavia misi samecniero Sromebi:
janmrTelobis marTvis princi pebi skolis asakis bavSvebSi / ig. doliZe, g. CaxunaSvili // socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria.
_ Tbilisi, 2011. _ ISSN 1987-9865. _ N13-8-7. _ gv. 6768. _ reziume qarT. da rus. en.
gul-sisxlZarRvTa sistemis naadrev morfofunqciur (adaptaciur, paTologiur) cvlilebaTa drouli gamovlena da sawvrTno procesebis
Tanamedrove marTva mozard sportsmenebSi (fexburTelebSi): (literaturis mimoxilva) / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili, ig. doliZe, z.
fxalaZe, T. gogatiSvili // bavSvTa kardiologia
/ saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi, 2012. _ ISSN 1987-9857. _ N6.
_ gv. 15-20. _ reziume ingl. da qarT. en.. _ SromaSi citirebuli samecniero literaturis nusxa gv. 18-19.
gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciuri mdgomareoba faruli vegetatiuri disfunqciisa da
sisxlZarRvovani hi perreaqtiulobis dros sportsmen bavSvebsa da mozardebSi (diagnostikis,
mkurnalobisa da prevenciis sakiTxebi): (literaturis mimoxilva) / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili, ig. doliZe, z. fxalaZe, T. gogatiSvi2014 weli
91
li // bavSvTa kardiologia / saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. _ Tbilisi, 2012. _ ISSN 1987-9857. _ N6. _ gv. 20-24. _ reziume qarT. da ingl. en.. _ SromaSi citirebuli
samecniero literaturis nusxa gv. 22-24.
wyali-bavSvis janmrTeli sicocxlis akvani /
ig. doliZe // socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria. _ Tbilisi, 2012. _ ISSN 1987-9865.
_ N14-9-8. _ gv. 34-37. _ originaluri statiebi. _
reziume qarT. da ingl. en.. _ lit. gv. 36
sportuli valeologia _ zogadi valeologiis ganviTarebis safuZveli\\ saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe, 2006, 9, 148_153
reabilitologiisa da valeologiis adgili
janmarTvis sistemaSi\\ eqsperimentuli da klinikuri medicina, 2010, 4, 80 _82
valeologiuri ganaTleba _ warmatebuli
qveynis savizito baraTi\\ saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe, 2010, 11, 164_166
gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciuri mdgomareoba sportsmen bavSvebsa da mozardebSi\\ bavSvTa kardiologia, 2010, 4, 39_41;
Effectiveness of Beotomography in Psychophysical Training
Diagnostics Conference & Exihibition, 2010, Batumi, p. 27
sanologia _ janmrTelobis marTvis fundamenturi moZRvreba\\ eqsperimentuli da klinikuri
medicina, 2011, 2, 12 _16
beotomografiis efeqturoba sportsmenTa gawvrTnilobis diagnostikaSi\\ socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria, 2011, # 13_8_7,
samkurnalo pedagogikis roli samedicino valeologiaSi\\ saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe, 2012, 12, 173_176
janmrTelobis marTvis princi pebi skolis asakis bavSvebSi\\ saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe, 2012, 12, 188_190
valeologia (sanologia_samedicino mimarTuleba), rogorc `janmrTelobis medicina”\\ socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria,
2013, # 15_10_9, 52 _ 54;
daavadebis paTogenezisa da sanogenezis sistemuri analizi\\ socialuri, ekologiuri da
klinikuri pediatria, 2013, # 15_10_9, 64_66;
sportuli valeologiis ganviTarebis perspeqtivebi\\ bavSvTa kardiologia, 2013, # 7, 79 _81
О новых возможностях определения резервов фсихофизической подготовки борцов-дзюдоистов\\GeorgianEngineeringNews, 2005, 3, 210-212
Метод газоразрядной визуализации в практике спортивной медицины\\GeorgianEngineeringNews, 2005, 3, 206-209
WaleometricAapproash To Determinihg Psychophysical
Fitness of Wretstlers\\ 4-th International Baltic Congres on Sport
Medicine, 2005, p. 20, Riga, Latvia
Оперспективахприменения БЭО-томографии в
спортивной медицине\\ VIIМеждународнаянаучная
конферерция“ Перспективы развития физической культуры
в современном общества”2006, 357-359, Кишинев, Молдова;
Об оценке психофизического состояния спортсменов
методом БЭО-томографии\\ Международная конференция
`Медицинская реабилитация и райттерапия”, Тбилиси,
Грузия”, 2006, 77-80
Эффективностькомплексного применения средствфизической
реабилитации в лечении больных пояснично-крестцовым
остеохондрозом позвочника\\ Кардиология и внутренняя
медицина т. 21 2006 Тбилиси №2 76-79
,fdidsf rfhlbjkjubf
92
reziume
igor doliZe – jansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvle
g. CaxunaSvili
(evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqcia)
statiaSi gadmocemulia dawvrilebiT medicinis mecnierebaTa doqtoris profesoris akademikosis igor doliZis biografiuli monacemebi, rogorc jansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvle.
SUMMARY
IGOR DOLIDzE – FLAGMAN OF HEALTHy SPORTS RESEARCH
The article involves detailed biographic data of Academician igor Dolidze.
G. ChAkhUnAShvIlI (eSGnS)
adreuli asakis bavSvTa kinezoTerapiis
Taviseburebani
igor doliZe
Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti
dRes gadasinjvas moiTxovs klasikuri pediatriis mravali rekomendacia. isini nawilobrivad
ar Seesabameba sxvadasxva asakobrivi periodis bavSvTa fiziologiis specifikur Taviseburebebs.
gansakuTrebiT es exeba norCebis CarTvas aqtiur
moZraobaSi. adreuli asakis bavSvebSi. gamajansaRebel RonisZiebaTa zemoqmedebis, dawyebis vadebisa da Catarebis meTodikis Sesaxeb arsebobs
mravali erTmaneTisagan gansxvavebuli Sexeduleba. zogierTi avtoris monacemiT, gamajansaRebeli
fizikuri varjiSebisa da masaJis daniSvnis optimaluri droa 1, 5–2 Tvis asaki (1, 2, 3). es maTi ganmartebiT, bavSvis organizmis anatomiur–fiziologiuri TaviseburebebiT aris ganpirobebuli. zogierTi avtoris rekomendaciiT, fizikuri varjiSebis gamoyeneba mizanSewonilia ufro adreul
stadiaze – 2–3 kviris asakidan (4, 5) da calkeul
SemTxvevaSi – sicocxlis pirveli dReebidanve (6,
7). am ukanasknelTa mtkicebiT, sicocxlis pirvelive dReebSi bavSvisaTvis aucilebelia moZraoba, fizikuri varjiSi, rac xels uwyobs adamianis organizmSi arsebuli bioenergetikuli rezervebis maqsimalur gamoyenebas da ganapirobebs bavSvis organizmis maRal imunobiologiur mdgradobas sxvadasxva daavadebis mimarT.
hi podinamiis safrTxe – kunTuri umoqmedobis
gamovlena – adamians yovel nabijze elodeba, maSinac ki, roca pirvel nabijs gadadgams. mucladyofnis periodSi nayofi drodadro ganicdis Jangbadisa da sakvebi nivTierebebis ukmarobas. SimSili mas aiZulebs, imoZraos. am moZraobis pasuxad dedis placentamde miedineba arteriuli sisxlis gaZlierebuli nakadi, rac saSualebas aZlevs cocxal arsebas, sakuTari moZraobiT moi povos „puri arsebobisa“, Camoayalibos Tavisi sxeuli, gaaZlieros organoebisa da qsovilebis
zrdis procesi. amasTanave, arcTu ise iSviaTad,
orsulebi miirTmeven Warb sakvebs da xSir SemTxvevaSi maTi sisxli gajerebulia maRalkaloriuli nivTierebebiT. am SemTxvevaSi nayofi ar
ganicdis SimSilis SegrZnebas da ganwirulia fizikuri umoqmedobisaTvis. maSasadame sakvebis siWarbe da masTan dakavSirebuli hi podinamia saSiSroebas uqmnis norCis sicocxles manamde, sanam daiwyeba misi oficialuri aTvla.
mean–ginekologebi orsul qalebs aZleven
rekomendacias, sadac gansakuTrebuli yuradReba eTmoba zomier kvebas da met moZraobas sufTa haerze. eqimebis dakvirvebam sportsmen–orsul
qalebze, romlebic wvrTnas agrZelebdnen curvis saxeobebSi, saintereso faqti gaoavlina: maTi norCebi bevrad adre iwyebdnen cocvas, wamojdomas, fexze dgomasa da siaruls.
Cvili moZraobisadmi midrekilebas dabadebisTanave avlens. roca deda moZvelebuli tradiciisamebr lamobs mWidrod Seaxvios patara, is
protestis niSnad iwyebs tirils, Wmuxvnas, xvneSas, winaaRmdegobis gawevas. mSobiarobis dros
Cvilis moZraobis pirvel stimuls iZleva misi
sxeulis temperaturis mkveTri vardna (dedis
muclisa da gareTa garemos temperaturaTa
sxvaobis Sedegad), rac xSir SemTxvevaSi Seadgens
15–18 graduss. temperaturuli balansis aRdgenis mizniT bavSvis mier ganxorcielebuli arakoordinirebuli moZraobebi aTbobs sxeuls da
xels uwyobs mis metad swraf zrdas.
bavSvis fizikuri aqtivoba misi organizmis
normaluri cxovelmoqmedebisa da gonebriv–fizikuri ganviTarebis erT–erTi aucilebeli pirobaa. mas eniWeba ara marto biologiuri da socialuri mniSvneloba, aramed ontogenezis yvela
etapze is ganixileba, rogorc cocxali organizmis biologiuri moTxovnileba. asakis gaTvaliswinebiTa da samedicino CvenebaTa Sesabamisad reg2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
lamentebulia norCTa fizikuri aqtivoba, rac, Tavis mxriv, sicocxlis koreqciis mniSvnelovani
faqtoria. moZraobis moTxovnileba ganpirobebulia adamianis biologiuri evoluciiT. asakobrivi zrdis procesSi is cdilobs yoveldRiurad daikmayofilos moZraobaTa Sesrulebis
survili, gamoiyenos fizikuri varjiSis esa Tu
is saxeoba janmrTelobis gasakaJeblad, srulyos
organizmis dacviT–kompensatoruli meqanizmebi
da mizanmimarTulad gazardos organizmis Semguebloba garefaqtorTa mimarT.
ZuZuTa asakis bavSvis centraluri nervuli
sistemis ganviTareba bevrdaa damokidebuli sayrden–mamoZravebeli aparatis moZraobis xarisxze, periodulobasa da xangrZliobaze. unda gamoviyenoT winaswar damuSavebuli dinamikuri fizikuri varjiSebi. fizikuri varjiSebis zegavleniT
Tavis tvinis qerqis moZraobis analizatorSi warmoiqmneba upiratesi (dominanturi) agznebis kera,
romelic aaqtiurebs Tavis tvinis funqciur SesaZleblobebs, xels uwyobs organizmis gamagrebasa da axali pirobiTi refleqsebis warmoqmnas.
Sedegad norCi xdeba metad aqtiuri da mxne.
moZraobis dros kunTebSi viTardeba rTuli qimiuri da fizikuri procesebi. muSa kunTi uwyvetad iTvisebs sakveb nivTierebebs– uwinares yovlisa, cilebsa da naxSirwylebs. cilebi aucilebelia organizmis zrdisa da gaviTarebisaTvis,
xolo naxSirwylebi energias awodebs kunTebsa
da sxva organoebs, raTa amaT TavianTi movaleoba aRasrulon.
momuSave kunTi gamalebiT imaragebs sakveb nivTierebebsa da Jangbads. is STanTqavs 3–jer met
sakveb nivTierebebsa da 7–jer met Jangbads, vidre umoqmedo. Tu kunTi mosvenebulia, masSi ar grovdeba sakvebi nivTierebebi. Sesabamisad, moZraoba
aucileblad unda Seenacvlos dasvenebas, radgan
mxolod am pirobebSia SesaZlebeli, organizmma sakmao nivTierebebi miiRos. fizikuri datvirTvebisas
kunTebi grZeldeba da msxvildeba. kunTebis ganviTarebaze umTavresad, gavlenas axdens centraluri nervuli sistema. fizikuri datvirTvisas kunTi iRebs nervuli sistemidan mizanmimarTul impulsebs, romlebic mas aiZulebs, didi ZaliT SeikumSos. maSasadame, kunTis Zala damokidebulia
kunTisa da nervuli sistemis ganviTarebaze.
fizikuri varjiSebis zemoqmedebiT kunTebis
qsovilebi xdeba mtkice, Zlieri, daWimuli. kunTebi, romlebic moklebulia Sromas, ganleuli da dasustebulia. aqedan gamomdinare, arasworia gamonaTqvami: „Tu bavSvi naklebad moZraobs, is met siZlieres inarCunebs“. aki mxolod bioenergetikuli rezervebis xarjvis Semdeg aris SesaZlebeli
sakvebi nivTierebebis Semdgomi dagroveba kunTebSi, magram imisaTvis, raTa kunTi ar gamoifitos,
dasveneba da moZraoba erTurTs unda Seenacvlos.
fizikuri varjiSi did zemoqmedebas axdens
sunTqvis sistemaze. sunTqva xdeba Rrma, ritmuli, xolo sasunTqi kunTebi ufro mtkice, rac, Tavis mxriv, xels uwyobs gulmkerdis normalur
ganviTarebas.
regularuli fizikuri datvirTvisas ukeTesia
filtvebis ventilacia, mniSvnelovnad izrdeba
gazTa cvla, sisxli JangbadiT mdidrdeba, umjo2014 weli
93
besdeba JangviTi procesebi. metad elastiuri
xdeba filtvis qsovili, umjobesdeba filtvebis
sisxlmimoqceva, gulis muSaoba. sasunTqi aparati kargad viTardeba da Zlierdeba.
fizikuri varjiSebis Sedegad umjobesdeba
gul-sisxlZarRvTa sistemis moqmedeba. kunTebis
wvrTna ganapirobebs gulis wvrTnas – ramdenad
metad irjeba sxeulis kunTebi, miT metad uwevs muSaoba gulsac. gulis muSaoba xdeba metad mZlavri, sisxlis dineba sisxlZarRvebSi Cqardeba, matulobs sisxlis raodenoba, romelic cirkulirebs
organizmSi, da organizmi ukeT maragdeba sakvebi
nivTierebebiT. Tu bavSvi TiTqmis araviTar kunTur
muSaobas ar asrulebs, misi guli ar viTardeba da
sustdeba. igi advilad iRleba. aman SeiZleba, gulis muSaobis darRveva gamiowvios.
dadgenilia fizikuri varjiSebis zegavlena
ara marto sunTqvisa da gul-sisxlZarRvTa sistemebze, aramed kuW-nawlavis traqtze, nivTierebaTa cvlaze, Sinagani sekreciis jirkvlebze. fizikuri varjiSebis zemoqmedebiT magrdeba muclis
apkis presis kunTebi, umjobesdeba saWmlismomnelebeli sistemis muSaoba, matulobs nawlavebis
motoruli moqmedeba, rac, Tavis mxriv, xels uwyobs
Sekrulobisa da gazebis dagrovebis aRmofxvras,
aZlierebs saWmlismomnelebeli wvenebis gamoyofas. yvelaferi es aadvilebs sakvebi nivTierebebis Sewovasa da maT SeRwevas sisxlSi.
sistematuri da nairgvari fizikuri varjiSebi mniSvnelovanwilad ganapirobebs nivTierebaTa cvlis normalizebas da bavSvis organizmis
reaqtiulobis gazrdas; qsovilebi ukeTesad
iwyeben sakvebi nivTierebebis aTvisebas, umjobesdeba mada, Cqardeba daSlis produqtebis gamoyofa organizmidan (kanisa da nawlavebis meSveobiT).
xangrZlivi uZraoba mavnebelia. dadgenilia: sawolSi wolis ukve me–7–8 dRe–Ramis Semdeg iwyeba cilis fizikur–qimiuri Tvisebebis cvlilebebi, Zvlovani sistemidan kalciumis gamorecxva,
qveiTdeba mdgradoba gadaxurebis, gadacivebis, vibraciis, Jangbadis ukmarisobisa da sxvaTa mimarT.
fizikuri varjiSebis Sesrulebisas sisxlis mimoqcevis, sunTqvis, saWmlis momnelebeli, gamomyofi da sxva organoebis SeTanxmebul muSaobas uzrunvelyofs nervuli sistema. bavSvis Tavis
tvinSi warmoiSoba sul axali da axali rTuli
kavSirebi kunTebsa da sxva organoebs Soris, rac
aumjobesebs zemo aRniSnuli organoebis muSaobas. es, Tavis mxriv, ganapirobebs mzardi organizmis organoebisa da sistemebis swor ganviTarebas
da xels uwyobs SeTanxmebul moZraobebs. adreul asakSi upiratesad vlindeba kunTebisa da nervuli sistemis urTierTdamokidebuli da urTierTmastimulirebeli fuqciuri muSaoba. es gansazRvravs bavSvis harmoniul zrdas rogorc fizikurad, ise gonebrivad. adamianis organizmis kunTur da nervul sistemas Soris urTierTdamokidebulebaze miuTiTebda me-19 saukunis cnobili
fiziologi i. seCenovi. cnobilia misi devizi: „kunTebis muSaoba – es aris Tavis tvinis muSaoba“.
gaviTvaliswineT ra zogierTi avtoris (i. arSavski, 1992; m. trunovi, m. kitaevi, 1993) novatoruli Sexeduleba, rom sicocxlis pirvel dRidanve aucilebelia pasiuri fizikuri varjiSisa da
,fdidsf rfhlbjkjubf
94
masaJis gamoyeneba, bavSvTa gamajansaRebeli centris „mauglisa“ da Tbilisis me-9 poliklinikasTan arsebuli saojaxo medicinis saswavlo centris bazebze SeviswavleT adreuli asakis janmrTeli bavSvebis gonebriv-fizikuri ganviTarebis done diferencirebuli midgomiT (erTi kviris dabadebulebisa da 2, 0–2, 5 Tvis asakobriv
jgufebSi), romelTac, erTis mxriv, utardebodaT
gamajansaRebeli masaJi da fizikuri varjiSebi
(klasikuri meTodiT 2–2, 5 Tvis asakidan) da alternatiuli meTodiT (e. w. „mauglis“ dinamikuri meTodiT sicocxlis pirvelive dReebidanve),
meores mxriv, sakontrolo asakobriv jgufebs kinezoTerapia ar utardebodaT.
mecnieruli kvlevis Sedegad miRebuli monacemebis Tanaxmad (8, 9, 10, 11), adreul asakSi (dabadebis dRidanve) dawyebuli bavSvis fizikuri
aqtivoba pasiuri kinezoTerapiis CatarebiT (igulisxmeba, rogorc klasikuri, aseve alternatiuli masaJi da tanvarjiSi) winaaRmdeg Cvenebas ar
warmoadgens. kidev meti: bavSvebs, romelTac dabadebis pirvelive dRidanve daewyoT gamajansaRebeli masaJi da fizikuri varjiSebi, adreulad
umuSavdebodaT swori dinamikuri stereoti pi da
myarad inarCunebdnen statikur da dinamikur funqciebs (cocva, jdoma, dgoma, siaruli). amasTanave, unda aRiniSnos, rom bavSvis gonebriv–fizikur
ganviTarebaSi udidesi mniSvneloba eniWeba dedis pirovnul Tvisebebs (msgavsad pedagogisa da
fsiqologisa).
yovelive aRniSnulTan erTad saWiroa: axalSobilTa gonebriv-fizikuri ganviTarebis procesSi yuradReba daeTmos rogorc medpersonalis
(medicinis da, masaJist–meTodisti), ise mSobeli
dedis mier aRmzrdelobiT–pedagogiuri codnis
mizandasaxul aTvisebas. xeli unda SevuwyoT
mSobelTa fsiqologiur motivacias bavSvis harmoniuli aRzrdis procesSi. aqedan gamomdinare,
sagangebo saswavlo programis SedgeniT safuZveli unda Caeyaros axalSobilTa gonebriv-fizikuri aRzrdis axal meTodologias neonataluri valeologiis saxiT.
gamoyenebuli literatura:
svaniSvili r. saeqimo kontroli da samkurnalo fizikuri kultura, Tbilisi, 2003, 342–343.
Грицак Е. Н. Энциклопедия массажа. М. РИПОЛ
КЛАССИК. 2003. с. 527.
Красикова И. С. Детский массаж. СПб, КОРОНА принт,
2001, с. 11.
afciauri m. samkurnalo masaJi (meTodika da
klinika), Tbilisi, `lega“, 2003, 163.
Фонарев М. И. Лечебная физическая культура при
заболеваниях детей раннего возраста, Л., Медицина, с. 26.
Аршавский И. А. Ваш ребенок у истоков здоровья, М.,
Советский спорт, 1992, 5-8.
Трунов М. В., Китаев Л. М. Экология младенчества, М.,
1993, с. 135.
doliZe i., imnaiSvili e. neonataluri valeologia, axalSobilTa fizikuri aRzrdis axali
meTodologia, saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe, 2004, 7, 187–191.
doliZe i., imnaiSvili e. fizikuri aRzrdis alternatiuli meTodologiis roli axalSobilTa fizikuri da fsiqo-motoruli ganviTarebis
srulyofaSi, sazrisi, 2004, 14, 142–145.
Долидзе И. Д. , Имнаишвили Э. Г., Шихашвили М. Ф.
Влияние оздоровительных физических нагрузок на психомоторное развитие детей раннего возраста\\ Georgian
Medical News, 2004, No 6, 52-54;
Долидзе И. Д. , Имнаишвили Э. Г. О валеологическом
подходе для психо-физического развития новорожденных
детей\\Georgian Engineering News, 2004, No 2, 163-165.
reziume
adreuli asakis bavSvTa kinezoTerapiis Taviseburebani
i. doliZe
Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti
mecnieruli kvlevis Sedegad miRebuli monacemebis Tanaxmad adreul asakSi (dabadebis dRidanve) dawyebuli bavSvis fizikuri aqtivoba pasiuri kinezoTerapiis CatarebiT (igulisxmeba, rogorc
klasikuri, aseve alternatiuli masaJi da tanvarjiSi) winaaRmdeg Cvenebas ar warmoadgens. kidev meti: bavSvebs, romelTac dabadebis pirveli dRidanve daewyoT gamajansaRebeli masaJi da fizikuri
varjiSebi, adreulad umuSavdebodaT swori dinamikuri stereoti pi da myarad inarCunebdnen statikur da dinamikur funqciebs (cocva, jdoma, dgoma, siaruli). amasTanave, unda aRiniSnos, rom bavSvis
gonebriv–fizikur ganviTarebaSi udidesi mniSvneloba eniWeba dedis pirovnul Tvisebebs (pedagogisa da fsiqologis msgavsad). sagangebo saswavlo programis SedgeniT, mimarTuls medpersonalisa da mSobeli dedis aRmzrdelobiT–pedagogiuri codnis gaRrmavebisaken, safuZvlad unda daedos
axalSobilTa gonebriv-fizikuri aRzrdis axal meTodologias neonataluri valeologiis saxiT.
SUMMARY
KINESIOTHERAPy IN LITTLE CHILDREN
IGoR DolIDze (tSMU)
Scientific research states that since the birth kinesiotherapy is proven to be benefician.
Children who underwent the therapy learnt sitting, crawling, standing and walking easily. It is also proven to positively affect mental development of the child.
The article discusses various benefits and aspects of kineziotherapy.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
95
IT meTologiis danergva sportul medicinaSi
g. CaxunaSvili, T. kilaZe, T. ivaniZe, n. durdiaZe, k. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili
(Tsu, Tssu) (saqarvelo, Tbilisi)
miuxedavad imisa, rom Tanamedrove kompiuteris
winapari XX saukuneSi Seiqnma, informaciuli teqnologiebis ganviTareba Zalian didi xnis win antikur eraSi, Zveli welTaRricxviT 3000 w. mesopotamiaSi daiwyo. gamoyofen 4 ZiriTad periods
informaciuli teqnoligoebis ganviTarebisa:
• premeqanikuri
• meqanikuri
• eleqtromeqanikuri
• eleqtruli
pirveli premeqankuri periodi, moicavs Zv.w 3000
wlidan (pirveli mcdeloba komunikaciis, anbani)
1450 ax.w rodesac moxda pirveli gamoTliTi manqanisSeqmna:
pirveli kalkulatori (abakusi).
meore etapi (1450-1840). swored am dros Siqmna
pirveli meqanikuri moywobilobebi. 1450 wels germanelma johan gutenbergma (Johann Gutenberg) Seqmna pirveli sabeWdi mowyobiloba,Semdeg iyo
blez paskalis (Blaise Pascal 1623-62), gotfrid wihelm laibnizis Gottfried Wilhelm von Leibniz (1646-1716) mowyobiloba, xolo mecxramete saukunis dasawyisSi warmoiSva orobiTi logikis
idea (Binary logic), dReisaTvis Tanamedrove kompiuteri swored binaluri princi piT muSaobs.
mesame periodi eleqtromeqanikuri(1840-1940). telekomunikaciis sawyisebi:jer telegrafis(1800w)
xolo Semdeg telefonis (1876w Alexander Graham Bell)
da radios (1894w Guglielmo Marconi) gamogoneba. xolo pirveli eleqtromeqanikuri kompiuteri Seiqmna 1880 wels herman holeritis (Herman Hollerith)
mier. kompiuteruli teqnikisa da programuli uzrunvelyofis mwarmoebeli erT-erTi umsxvilesi
korporacia IBM( International Business Machines Corporation) Seiqmna 1911 wels, romelmac Seqmna e.w. Mark
I iyo zogadi daniSnulebis eleqtromeqanikuri
kompiuteri, romelic gamoyenebul iqna meore
msoflio omis dros.
meoTxe da bolo eleqtruli etapi 1940 wlidan dRemde. 1951 w Seiqmna pirveli Taobis kompiuteri
xolo dRevandeli kompiuteris uSualo winaprad iTvleba kompiuteri romelic Seiqmna 1979
wels da meoTxe Tobis kompiuterad iwodeba. yvelasaTvis cnobili operaciuli sistemis MS WINDOW-is debiuti ki 1983 wels Sedga. am periodidan dRemde teqnologiebis ganviTareba eqponencialuri siCqariT xdeba.swored amitom samecniero teqnologiur progresma da ekonomikurma
ganviTarebam, sainformacio teqnologiebi socialur ganviTarebis dominanturi faqtorad aqcia
(1,2,3). sainformacio teqnologiebis gamoiyeneba
TiTqmis yvela sferoSi, sportis, medicisnisa Tu
sxva dargobriv mecnierebaSi(4,5,6,7,8,9,10,11,12).
medicinaSi sainformacio teqnologia masiurad
Sevida samedicino praqtikaSi, ara mxolod Ser2014 weli
Ceul teritoriebze 3maRalteqnologiuri” medicinaSi, aramed mTel sferoSi. sainformacio teqnologiebis kvlevis saWiroeba gansakuTrebiT ikveTeba samedicino grafikasa da swavlebaSi.
samedicino grafikaSi gamoiyeneba iseTi detali, romelTa gaanalizeba mxolod kompiuteris
daxmarebiTaa SesaZlebeli. kompiuterma gaaumjobesa suraTebis xarisxi, aseve daexmareba sarekonstruqcio struqturas, anomaliebis gamovlenaSi.
kerZod, kompiuters daxmareboT (Sesabamisi vizualizaciiT), gamosaxulebis Sinaarsi gasagebia eqimisavis. samganzomilebiani gamosaxulebebi ufro
da ufro metad gamoiyeneba. maT aqvT erTi mniSvnelovani problema, Zalian rTulia vizualurad
grafikis garCeva. meqanizmis movaleobaa aRmoaCinos mniSvnelovani detali, xolo sxva struqturebi, romlebic ar arian saintereso Sesabamisi situaciisaTvis damalos. algoriTmebi SerCeva da Semadgenloba damokidebulia konkretul
samedicino mizanze da misi gansazRvra samedicino eqspertebTan erTad xdeba.
grafika saWiroa raTa daigegmos da gakontrildes sxvadasxva qirurgiuli operaciebisaTvis. swored amitom aucilebelia, SemuSavdes sistemebi, TvalsaCinoebiT eqims miscems suraTs mTeli procesisa (diagnozi, mkurnalobis dagegmvis,
operaciis saboloo kontroli).
samedicino dargis specializaciasTan erTad, diagnostika da mkurnaloba xdeba ufro kompleqsuri da sxvadasxva eqimebs Soris nawildeba.swored aq gvWirdeba kompiuteri raTa gavcvaloT maTi samedicino monacemebi, kerZod grafikuli monacemebi. Tumca, monacemTa gadacemis ar
aris sakmarisi. maT aseve Tavisuflad unda SeeZloT pacientis samedicino monacemebis ganxilva. am ori sakomunikacio arxis (verbaluri da sakomunikacio) Serwyma aris gamowvevaa. da bolos,
samedicino codnis zrdis saocari tempebiT. eqimebi da eqTnebi valdebulni arian mudam saqmis
kursSi iynen (es iqneba axali meTodi Tu medikamenti).xarisxis uzrunvelyofis, diagnozirebisa da mkurnalobisaTvis, gansakuTrebuli aqcentia saWiro uwyvet ganaTlebaze.
kompiuteruli teqnikis dagvexmareba am problemis gadaWraSi.miuxedavad imisa rom kompiuteruli damuSaveba mraval SesaZeblobas gvTavazobs da bevri mani pulirebis Caterebis saSualebas gvaZlevs, am momentisaTis medicinaSi yvelaze aqtiurad swored informaciuli teqnologiebis grafikuli mxaris damuSaveba mimdinareobs.
rac Seexeba sports Tuki Cven vsargeblobT Tanamedrove cifruli teqnologiebis efeqturobiT
sxvadasxva sferoSi, ratom arunda gamoiyenoT am
teqnologiebis maTi upiratesoba sportis swavlebis Tu spotruli SeJibrebebis procesSi. Se-
96
moTavazebuli iqna unikaluri saSualeba sainformacio teqnologiebi- sportSi, raTa sportis
mecniereba ukeTesad ganviTardes.
kompiuteruli teqnologiebis uaxlesi miRwevebis magaliTebi yvelgan aris Cvens garSemo, virtualur Tu realur sportul TamaSebSi profesiuli da olimpiadis doneze. CvemoT moyvanili
cifruli teqnikis ramodenime magaliTi:
Sveicariul saaTebis firma Omega daamzada
sazomi erTeuli; mas aqvs siCqare sensori, 3D aCqarebis sensori da 3D -sensorebis akontrolos
siCqare da siCqaris kuTxe. am monacemebiT,
mwvrTnelebsa da sportsmenebs SeuZliaT imuSaon konkretuli mimarTulebiT drois da strategiis optimizacisaTvis.
yinulze srialis sensori, iyenebs moZraobaT
daWris teqnologias, sensors mosrialis TiToeuli moZraoba gadahyavs 3D grafikaSi.am teqnologiiT mwrTvnelebs gacilebit advilad SeuZliaT mociguravis teqnikis daxvewa vidre mis gareSe.
am ori novatoruli teqnologiis magaliTze,
advili dasanaxia, rom informaciuli teqnologiis CarTulobiT da gamoyenebiT sportuli disciplinebi xdeba ufro advili samarTavi prognozirebadi da ufro usafrTxoc sporcmenisaTvis.
kveba da masTan dakavSirebuli problemebi Cveni saukunis erT-erTi umniSvnelovanesi problema xdeba. kompiuteruli komunikaciis on-line aplikacia, romelic iyenebs kavSirul-aplikaciebs (Linkage-application ), eleqtronul fostas (E-mail), msoflio qsels (World Wide Web), iseve rogorc yvelgan
kvebiT ganaTlebaSic ubralod aucilebelia,
am nawilSi, fokusirebas movaxdenT sakvebi da
kvebis informaciis gavrcelebas eleqtronuli
saSualebebiT, rogoricaa eleqtronuli fosta,
interneti, (www) da sxva kompiuteruli qselebis,
eleqtronuli monacemTa bazebi, eleqtronuli
forumebi, faqsebi da televizia.
kvlevebma aCvena, rom kvebis sferoSi 173 sxvadasxva axali swavlebis meTodebia, romelTa 14%
informaciul teqnologiebs moicavs.
monacemTa Senaxvis da damuSaveba kompiuteruli programebi aqtiurad gamoiyeneba kvebis saganmanaTleblo ganviTarebis da moqmedi kvebis
ganaTlebis programebSi. Tumca kompiuters gaRrmavebuli SesaZleblobebi, kvebis ganaTlebaSi,
yovelTvis ar aris gamoyenebuli.
E-mail ZiriTadi sakomunikacio saSualeba. kvebis saganmanaTleblo procesSi udides rols TamaSobs: msoflios xvadasxva nawilebidan e-mailis gamoyenebiT, xdeba ideebis gacvla, proeqtebi
da monacemebi gadgzavna advilad, swrafad da SedarebiT iafad. e-mail Zala is aris, aerTianebs
xalxs erTad miuxedavad manZilisa. saSualebas
aZlevs momxmarebels atvirTos danarTi faili.
mimRebs SeuZlia gadaixedos, Secvalos d ukan redaqtirebuli daubrunos gamomgzavns.
sakvebi da kvebis ganaTlebis profesionalebi
intensiurad iZieben d gvTavazoben informacias
rogorc komerciuli on-line momsaxurebiT. aseve arsebobs siebi, romelic saSualebas iZleva moiTxovos da miiRos informacia. maT Soris zogierTi
Tema moicavs da mxardaWera wonis daklebas, re-
,fdidsf rfhlbjkjubf
cepti, kvebis Semadgenlobas, kvebis usafrTxoebas
da kvebis epidemiologias. Tumca zogierTi profesionalebi Tvlis am midgomis mniSvnelovani naklia, raime organi romelic pasuxismgebelia am informaciis sizusteze da acxadeben rom aucilebeli xarisxis kontrolis sistema.
sursaTi da kveba sainformacio centri (FNIC)
USDA, erovnuli sasoflo biblioTeka, Beltsville
MD (fnic@nalusda.gov) daiwyes sakvebi wyaroebis da
katalogebis informaciis aRricxva eleqtronulad. eleqtronuli bazebis aris kompiuterizebuli informacias, rogorc wesi, moicavs konkretuli subieqtbs romelic xels uwybos informaciis efeqtur moZiebas da gamoyenebas.
kompiuteruli on-line momsaxureba gTavazobT swrafda iaf xelmisawvdomobas dRemde dagrovil kvebis kvebis da kvebis medicinis informacias. es msgavsia gqondeT wvdoma biblioTekasTan saxlidan gausvlelad.aseve xelmisawvdomia
eleqtronuli Jurnalebi komerciuli on-line
momsaxurebiT. zogierTi warmoadgens eleqtronuli versiebi nabeWdi,publikaciebisa.
yovelive zemo CamoTvlili Tavs iyris sportul medicinaSi,romlis gonivruli da marTebuli marTva ganapirobebs mosaxleobis janmrTelobaze monitorings, rac saxelmwifosaTvis,rogorc ekonomikuri aseve socialuri efeqtis matarebelia.
spotrul medicinaSic iseve rogorc yvela zemoTqmulSi, aqtiurad mimdinareobs informaciuli teqnologiebis maqsimalurad gamoyeneba da
Tanamedrove miRwevebis implementacia am sferoSi, miTumetes im fonze,rom dReisaTvis metad aqtualuris kardiologiuri problemebi sportsmenTa Soris da maTi uecari gardacvaleba, es exeba mozard sportsmenebsac, rac metad mniSvnelovani da sagangaSo faqtia. unda moxdes konkretuli strategiis SemuSaveba, raTa Tavidan aviciloT fataluri SemTxvevebi.
Tanamedrove etapze sportsmenTa kardiointervalografia, kapilaroskopia, exografia da sxva
uamravi insrumentuli,Tu laboratoriuli monacemebi, klinikur parametrebTan erTad moiTxovs detalur analizs da maT Sesabamis profesionalur marTvas.
amgearad, sportsmenTa Soris, maTTvis saTanado kardiologiuri parametrebis dadgena, maTi
korelacia, monitoringi da Sesabamisi rekomendaciebis SerCeva SemdgomSi Cveni kvlevebis ZiriTad amocanas warmoadgens.
gamoyenebuli literatura:
1. informaciuli teqnologiebi ganmarteba da
ganviTarebis istoria Information Technology - Definition and History (http://jobsearchtech.about.com/od/careersintechnology/p/ITDefinition.htm).
(http://www.tcf.ua.edu/AZ/ITHistoryOutline.htm).
2. informaciuli teqnologiebi sportSi
(http://link.springer.com/chapter/10.1007%2F978-3-64229387-0_91).
(http://blogs.cisco.com/socialmedia/digital-tech-olympicscheating/).
3. kompiuteruli mecnierebis gamoyeneba kvebaSi
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
Using computers in nutrition education
(http://www.fao.org/docrep/w0795t/w0795t03.htm).
4. kalaTburTelTa fizikuri da funqciuri maCvenebdebis SedarebiTi analizi `apikori”-s moqmedebis fonze / g. CaxunaSvili, n. jobava, n. TofuriZe, n. badriaSvili, z. SaqaraSvili, k. CaxunaSvili // bavSvTa kardiologia / saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. - Tbilisi, 2012. - ISSN 1987-9857. - #6. - gv.30-32. - rez.
qarT. da ingl. en.. - lit. gv.32
5. gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciuri
mdgomareoba faruli vegetatiuri disfunqciisa
da sisxlZarRvovani hi perreaqtiulobis dros
sportsmen bavSvebsa da mozardebSi (diagnostikis, mkurnalobisa da prevenciis sakiTxebi) : (literaturis mimoxilva) / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili, ig. doliZe, z. fxalaZe, T. gogatiSvili // bavSvTa kardiologia / saqarTvelos
bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. - Tbilisi, 2012. - ISSN 1987-9857. - #6. - gv.20-24. - reziume qarT. da ingl. ena. - SromaSi citirebuli
samecniero literaturis nusxa gv.22-24
6. janmrTelobis marTvis princi pebi skolis
asakis bavSvebSi / ig. doliZe, g. CaxunaSvili //
socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria.
- Tbilisi, 2011. - ISSN 1987-9865. - #13-8-7. - gv.6768. - reziume qarT. da rus. en
7. mdgradi ganviTareba da bavSvTa usafrTxoeba: (`Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi”) / g. CaxunaSvili, i. favleniSvili // socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria. - Tbi-
97
lisi, 2011. - ISSN 1987-9865. - #13-8-7. - gv.25-46. origanuli statiebi. - reziume qarT. da ingl. en.
8. kapilaroskopiisa da kardiointervalografiiT miRebuli monacemebis daxasiaTeba / g. CaxunaSvili, n. jobava // bavSvTa kardiologia: saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis Jurnali. - Tbilisi, 2011. - ISSN 1987-9857. - #5. gv.16-24. - bavSvTa kardiologia. - reziume qarT.
da ingl. en.
9. medicinis, sportis da ganaTlebis sistemis
erTiani marTva aucilebelia: interviu / giorgi CaxunaSvili ; esaubra neli darbaiZe // qarTuli elita : sazogadoebriv-politikuri Jurnali. - Tbilisi, 2010. - agvisto. - #5(65). - gv.5758
10. ST segmenti da T-kbili janmrTel bavSvebsa da zogierTi anTebad da araanTebad daavadebebis dros pediatriaSi (NEHB-is ganxrebis gamoyenebis perspeqtiva pediatriaSi prevenciuli
kardiologiis sakiTxebi) / g. CaxunaSvili, k. CaxunaSvili, n. jobava // bavSvTa kardiologia. Tbilisi, 2010. - #4. - gv.9-23[MFN: 55728]
11. maRali kvalifikaciis moWidaveebis sawvrTno procesebis marTva / z. kaxabriSvili, g. CaxunaSvili, k. CaxunaSvili // bavSvTa kardiologia. - Tbilisi, 2009. - #3. - gv
12. gul-sisxlZarRvTa sistemis daavadebaTa
marTvis Tanamedrove xedva bavSvTa da mozardTa asakSi / g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili // bavSvTa kardiologia. - Tbilisi, 2009. N3. - gv.9-17
reziume
IT meTologiis danergva sportulmedicinaSi
g. CaxunaSvili, T. kilaZe, T. ivaniZe, n. durdiaZe, k. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili
(Tsu, Tssu) (saqarvelo, Tbilisi)
samecnieroteqnologiurmaprogresmadaekonomikurma ganviTarebam, sainformacioteqnologiebisocialuriganviTarebis dominantur faqtoradaqcia. sainformacioteqnologiebisgamoiyenebaTiTqmisyvelasferoSi, sportis, medicisnisa Tu sxva dargobrivmecnierebebSi.
medicinaSi sainformacioteqnologiamasiuradSevidasamedicinopraqtikaSi, aramxolodSerCeulteritoriebze `maRalteqnologiuri” medicinaSi, aramedmTelsferoSi.
sportulmedicinis gonivruli da marTebuli marTva ganapirobebs mosaxleobis janmrTelobaze
monitorings, rac saxelmwifosaTvis,rogorc ekonomikuri aseve socialuri efeqtis matarebelia.
spotrul medicinaSic aqtiurad mimdinareobs informaciuli teqnologiebis maqsimalurad gamoyeneba da Tanamedrove miRwevebis implementacia.
Tanamedrove etapze sportsmenTa kardiointervalografia, kapilaroskopia, eqoskopia da sxva uamravi insrumentuli,Tu laboratoriuli monacemebi, klinikur parametrebTan erTad moiTxovs detalur analizs da maT Sesabamis profesionalur marTvas.
amdenad, sportsmenTa Soris, maTTvis Sesabamisi kardiologiuri parametrebis dadgena, maTi korelacia, monitoringi da rekomendaciebis SerCeva SemdgomSi Cveni kvlevebis ZiriTad amocanebs warmoadgens.
SUMMARY
IMPLEMENTING IT METHODOLOGIES IN SPORTS MEDICINE
G.ChAkhUnAShvIlI, t. kIlADze, t. IvAnIDze, n. DURDIADze, k. ChAkhUnAShvIlI,
D. ChAkhUnAShvIlI (tSU, tSMu) (Georgia,tbilisi)
Development and progress of IT has let this field in many sciences and medicine, in particular.
Governing sports medicine correctly can enhance monitoring on healthy population, which bares social as well as economic value.
Using and testing those technologies for analyzing data from various instrumental and non-instrumental examinations is the
main goal of our project.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
98
kon fe ren ci e bi, sim po zi u me bi, fo ru me bi
THIRD MEDICAL NURSE CON FE REN CE
saqarTvelos humanitaruli da
saxelovnebo mecnierebaTa akademia
Humanitarian and Art Academy of Georgia
saqarTvelos sabunebismetyvelo
mecnierebaTa akademia
Georgian Academy of Natural Sciences
Association of Georgian Pediatric
Cardiology
Tbilisis saxelmwifo samedicino
universiteti
Tbilisi State Medical University
INTERNATIONAL FUND “THE WORLD SECURITY AND CHILD”
EUROSCIENCE GEORGIAN
NATIONAL SECTION
„samedicino korporacia eveqsi“
EVEX Medical Corporation
`Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~
“children must have right to be defended since embryo“
219 302
ufasod gasinjuli
bavSvi dRemde
cbwTwUb!vtbgsUypfcjt!v{svowfmzpgb!nfdojfsfcjt!h{jU
CHILDREN’S SECURITy THROUGH SCIENCE
socialuri pediatria da bavSvTa janmrTeloba
Social Pediatry and Child’s Health
saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferencia
eqTanTa III konferencia
XXXII
INTERNATIONAL SCIENTIFIC CONFERENCE
THIRD MEDICAL NURSE CONFERENCE
Zvirfaso kolegebo,
DEAR COLLEAGUES,
gTxovT, monawileoba miiRoT Cvens tradiciul
konferenciaSi, romelic gaixsneba 2014 wlis 1 ivniss 10 saaTze Tssu reqtoratis I sarTuli (sadisertacio darbazi) vaJa-fSavelas q.33.
We invite you to participate in our traditional conference, which
will be opened on the first of june 2014 at 10:00, TSMU, at the conference hallon the first floor of tsmu rectorate, Vaja-Pshavelastr 33
01.06.14.
konferenciis muSaobis programa
SCHEDULE
10:00 – registracia - Registration
10.15 konferenciis gaxsna - Opening of Conference
1. misalmebaniOOpening Speech
2. saqarTveloSi medicinis dargSi `brwyinvalebis varskvlavis” miniWebis 2010-2014 ww analizi
analysis of 2010-2014 „briliance star” awards in medicine
I plenaruli sxdoma
FIRST PLENARy MEETING -10.30
(evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqcia)
(Euroscience Georgian National Section)
Tavmjdomareebi: akademikosebi: d. baSeleiSvili,
p. kervaliSvili, g. abduSeliSvili, g. CaxunaSvili
Chairmen: Academicians D. Bashaleishvili, P. Kervalishvili, G. Abdushelishvili, G. Chakhunashvili
`evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqcia da jandcva” – evromecnierebis saqarTvelos
erovnuli seqciis vice-prezidenti - m. d. d. CaxunaSvili, k. CaxunaSvili
`Georgian National Section of Euroscience and Healthcare”
– Vice –president of ESGNS Ph. D. MD. D. Chakhunashvili, K.
Chakhunashvili
`virusebis kvleva Tanamedrove speqtrometruli meTodebiT da qvanturi sensorebi” evroxmelTaSuazRvis saxelovnebo mecnierebaTa akademiis
prezidenti _ p. kervaliSvili
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
`Researching viruses with modern spectrometric methods
and quantum sensors” – President of Mediterranean Academy
of Art Sciences P. Kervalishvili
uwyveti samedicino ganaTlebis uzrunvelyofa kerZo da sajaro seqtoris TanamSromlobis
farglebSi g. fxakaZe, „samedicino korporacia
eveqsis“ generaluri direqtoris moadgile
– Continuous medical education through public private partnership Giorgi Pkhakadze, Deputy CEO, EVEX Medical Corporation
II plenaruli sxdoma
SECOND PLENARy MEETING - 11.30
(pediatriis Tanamedrove marTva)
(Priorities of Pediatric Managements)
Tavmjdomareebi: profesorebi:, av. vezereli-kopaZe, y. faRava, g. CaxunaSvili, q. nemsaZe, l. JorJoliani, ir. favleniSvili
Chairmen: A. Kvezereli-Kopadze, K. Pagava, G. Chakhunashvili, K. Nemsadze, L. Dzordzoliani, I. Pavlenishvili
`sos - pediatriis komercializacia miuRebelia” profesori av. kvezereli-kopaZe saqarTvelos pediatrTa asociaciis sapatio prezidenti
SOS - Commercialization of Pediatric Field is Unacceptable
– Prof. A. Kvezereli-Kopadze MD, Honorary President of
Georgian Pediatric Association
`pediatrTa da neonatologTa resertificireba saqarTveloSi“ – saqarTvelos pediatrTa
akademiis vice-prezidenti – m. d. sruli profesori ir. favleniSvili
Pediatry and recertification of neonatalogists – VicePresident of Pediatric Academy of Georgia – MD Prof. I.
Pavlenishvili
medicinis, sportisა da ganaTlebis erTiani
mecnieruli marTvis aucilebloba – socialiri
pediatriis dacvis fondis Tavmjdomare, m. m. d.
profesori, akademikosi – g. CaxunaSvili, mz. jaSi, m. d. z. fxalaZe
Importanceof United Strategy Governing of Sports,
Education and Medicine – Social Pediatric Protection Fund –
Chariman – G. Chakhunashvili, MZ. Jashi, Z. Pkhaladze
disputi
DISPUTE
III plenarulis xdoma
THIRD PLENARy MEETING 01.06.14 12:30-14.30
eqTanTa III konferencia
Tavmjdomareebi: kim kroufordi, m. didebaSvili, k. CaxunaSvili
Chairmen: Kim Crawford, M. Didebashvli, . K. Chakhunashvili
1. `inovaciuri uwyveti samedicino ganaTlebis
programa eqTnebisaTvis saqarTveloSi” T. dausi, saeqTno samsaxuris xelmZRvaneli, „samedicino korporacia eveqsi“ (saqarTvelo, Tbilisi).
New approach of continuous medical education for nurses in
Georgia. T. Dowse, Head of Nursing Department, EVEX Medical Corporation (Georgia, Tbilisi)
2. `saeqTno postdi plomuri ganaTleba” Qq.
garsevaniSvili _ saqarTvelos eqTnebis asociaciis prezidenti (saqarTvelo, Tbilisi).
“Medical Nurse Post Diploma Education” – K.
2014 weli
99
Garsevanishvili – President of Georgian Association of
Nurses (Georgia, Tbilisi)
3. martivi safexurebi pacientis movlis da saeqTno saqmis gaumjobesebisTvis _ kim kroufordi (a.S.S.) “Simple steps to improve nursing and patient care“ (Kim Crauford ( USA)
4. `saeqTno saqme“ m. didebaSvili (saqarTvelo,
Tbilisi)
Nursing – M. Didebashvili (Georgia, Tbilisi)
5. `evropis eqTanTa asociaciis sameTvalyureo
sabWos sarekomandacio werili eqTnebis Sesaxeb”
saqarTvelos eqTanTa saerTaSoriso asociaciis
prezidenti e. kakabaZe (saqarTvelo, quTaisi)
Recommendation Letter about Nurses from European
Nursing Association Supervisory Board – E.Kakabadze,
President of Georgian International Association of Nurses.
(Georgia, Kutaisi)
6. G`rogor gavaumjobesoT saSualo medpersonalis ganaTleba: iaSvilis klinikis gamocdileba”. t. anikeeva (saqarTvelo, Tbilisi)
How to give additional education to average medical
personnel: Iashvili Clinic Experience T. Anikeva (Georgia
Tbilisi)
7. `infeqciuri kontrolis Tanamedrove standartebis danergvis gavlena saavadmyofos Siga
infeqciebis gavrcelebis prevenciaze”. T. baxtaZe,
i. dundua (saqarTvelo, baTumi)
Impacts of Implementation of Modern Standards on
Prevention of Hospital Infections – T. Bakhtadze, I. Dundua
(Georgia, Batumi)
8. `eqTnis roli postoperaciul pacientebSi”
T. rexviaSvili, n. qarumaSvili (saqarTvelo, Tbilisi)
Roles of Nurses in Post operational patients – T. Rekhviashvili, N. Qarumashvili (Georgia, Tbilisi)
9. `saeqTno umaRlesi (sabakalavro) ganaTleba
saqarTveloSi” m. gogaSvili saqarTvelos universiteti (dekani) (saqarTvelo, Tbilisi)
Medical Nursery High Education in Georgia – M. Gogashvili,
Georgia (dean) Tbilisi, Georgia
Telavis, zugdidis, vanis samtrediis das xxv.
qalaqTa warmomadgenelTa Tezisebis mimoxilva
discussing various thesis from representatives of zugddi,
Vani, samtredia and etc.
furSeti
COFFEE BREAK
XXXII samecniero-praqtikuli konferencia
32th Practical-Clinical Conference - 01. 06. 2014.
15:00-18:00
Tavmjdomareebi: profesorebi: g. CaxunaSvili, v.
CxaiZe, i. doliZe, r. kutubiZe
Chairmen: G. Chakhunashvili, V. Chkhaidze, I. Dolidze, R.
Kutubidze
leqciebi da moxsenebebi
LECTURES AND PRESENTATIONS
1. `e.k.g.-is klinikuri Rirebulebani bavSvTa da
mozardTa asakSi
100
(pediatriasa da b/kardio-revmatologiaSi)”
saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis
prezidenti: m.m.d. sr. profesori, akad. g. CaxunaSvili (saqarTvelo, Tbilisi)
“Clinical Value of EKG in Children and Adolescents
(Paediatry and Cardiorheumatology)”– President of Association
of Georgian Pediatric Cardiology G. Chakhunashvili (Georgia,
Tbilisi)
2. - АНТРОПОФИЗИОЛОГИЧЕСКОЕ ОБОСНОВАНИЕ
ГЕ МОДИНА МИЧЕСКОГО
ПРИНЦИПА
СИНДРОМАЛЬНОЙ ДИАГ НОСТИКИ СЕРДЕЧНОЙ
НЕДОСТАТОЧНОСТИГ. С. Белкания, Л.Р. Диленян, И.В.
Гвинджилия, Э.Д. Матиашвили, С.В. Джаиани, А.С. Багрий,
Л. Г. Пухальская (Лаборатория медицинских экспертных
систем «Антропос Системс Лэб.», Винница,
Украина;Нижегородская
медицинская
академия,
Россия;Лечебно-оздоровительный центр АНТРОПОС,
Тбилиси, Грузия; Академия гуманитарных наук, Тбилиси,
Грузия; Институт критической медицины, Тбилиси Грузия;
Винницкий национальный медицинский университет,
Украина; Варшавский медицинский университет, Польша.)
Anthropologic Basis of Hemodynamic Method for Diagnostic
Heart Failure – L.R. Dilenian, I.V. Ghvijilia, E.D. Matiashvii,
L.G. Pukhalskaia, A.S. Bagrii B.N. Jaiani S (Academy of
Humanitarian Sciences, Institute for Critical Medcine, Vinitski
National Medical University, Warsaw Medical University,
Medical Academy of Nizhegorod, Atropos System Lab)
3. `tkivilis problema”
3. 1 `tkivilis problema - mialgiis Tanamedrove marTvis princi pebi”. T. lomsianiZe, a. foCxua,
a. zenaiSvili, g. CaxunaSvili, d. rexviaSvili, n. jobava (saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, ir. ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinika, janmrTelobis centri, socialuri pediatriis dacvis fondi, international fund „ the World Security and Child~)
Pain as a Problem – Modern Methods of Managing Myalgia
– T. Lomsianidze, A. Pochkhua, A. Zenaishvili, G. Chakhunashvili, D. Rekhviashvili, N. Jobava (Association of Georgian
Pediatric Cardiology, Children’s New Clinic after I. Tsitsishvili, Health Center, Social Pediatric Protection Fund,
International Fund – The World Security and Child)
3.2 – „tkivilis problema – muxlis tkivilis
mwvave simptomebis da sindromebis Tanamedrove
marTvis princi pebi“
x. maWaraSvili, g. CaxunaSvili, d. rexviaSvili,
n. jobava, k. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili (ir. ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinika, saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, janmrTelobis centri, socialuri pediatriis dacvis
fondi, international fund „the World Security and Child”)
Pain as a Problem – Modern Principles of Managing
Abdominal Acute Pain and Syndromes – Kh. Matcharashvili,
G. Chakhunashvili, D. Rekhviashvili, N. Jobava, K. Chakhunashvili, D. Chakhunashvili (Association of Georgian Pediatric Cardiology, Children’s New Clinic after I. Tsitsishvili, Health Center, Social Pediatric Protection Fund, International Fund – The
World Security and Child)
4. ”ИДИОПАТИЧЕСКИЕ ВОСПАЛИТЕЛЬНЫЕ
МИОПАТИИ” Антелава О. А. *, Цуцкиридзе Б.Н. **,
Джаиани С.В. ** (*ГУ Институт ревматологии РАМН,
,fdidsf rfhlbjkjubf
Москва, Российская Федерация. ** Институт критической
медицины, Тбилиси, Грузия.
Idiopathic Inflamatory Myopathies – Antelava O.A, Tsutskiridze B.N., Jaiani S (Institute of Critical Medicine – Tbilisi,
Georgia, Rheumatologic Institue – Moscow, Russians Federation)
5. `jansaRi kveba BbavSvebs”: Healthy Food for
Children:
5.1. `mikronutrientebis deficitis koregirebis
aucilobloba“ – m.d. prof. d. zarnaZe, m.d. prof.
i. zarnaZe (Tbilisi)
`Importan of Correcting Micronutrient Deficiency in Sportsmen” – PhD MD Prof. D. Zarnadze, PhD, MD, Prof. I. Zarnadze (Tbilisi)
5.2 `api puri“ (aminomJavebiT, vitaminebiTa da mineralebiT gamdidrebuli puri) – spdf, Sp. s. `puri“ – k. CaxunaSvili, S. iusupovi, n. jobava, n. badriaSvili, z. fxalaZe, n. TofuriZe, g. CaxunaSvili, i. kalandia, k. CaxunaSvili, k. kokaia, d. CaxunaSvili (Tbilisi)
“Apipuri” (Bread Enriched with Amino acids, Minerals and
Vitamins, LLC “puri”), K. Chakhunashvili, S. yusupov, N. Jobava, N. Badriashvili, Z. Fkhaladze, N. Topuridze, G. Chakhunashvili, I. kalandia, K. Chakhunashvili, K. Kokaia, D. Chakhunashvili (Tbilisi)
6. “АНТРОПОГЕНЕТИЧЕСКАЯ МОДЕЛЬ КАК
КОНЦЕПТУАЛЬНАЯ ОСНОВА ТЕОРИИ МЕДИЦИНЫ
“Г.С. Белкания, Л.Р. Диленян, И.В. Гвинджилия, Э.Д.
Матиашвили, С.В. Джаиани, А.С. Багрий, Л.Г. Пухальская
(Лаборатория медицинских экспертных систем «Антропос
Системс Лэб.», Винница, Украина; Нижегородская
медицинская академия, Россия; Лечебно-оздоровительный
центр АНТРОПОС, Тбилиси, Грузия; Академия
гуманитарных наук, Тбилиси, Грузия; Институт критической
медицины, Тбилиси Грузия; Винницкий национальный
медицинский университет, Украина; Варшавский
медицинский университет, Польша
IDEOLOGICAL BOND «GRAVITATIONAL BIOLOGY –
ANTHROPOLOGY»
IN
JISTIFICATION
OF
ANTHROPOGENIC BASES OF HEALTH AND ILLNESS.
G.S. Belkaniya, L.R. Dilenyan, I.V. Gvinjilia, E.D. Matiashvili,
S.V. Jaiani, A.S. Bagrii, L.G. Puchalska
7. mozrdilebSi nawlavismieri sefsisis klinikuri mimdinareobis Taviseburebani m.m.d. sr.
profesori, akad. ig. doliZe (saqarTvelo, Tbilisi). Distinctive course of Clinical Intestinal Sepsis in
Adolescents - MD, PhD, Prof. I. Dolidze (Georgia, Tbilisi)
8. `bavSvebSi parazituli daavadebebi da maTi
sasicocxlo cikli“. prof. n. xvitia, prof. d.
cxomeliZe, e. mWedliSvili, a. abaSiZe, n. onaSvili,
(Tssu) (saqarTvelo, Tbilisi). “Parasitic Diseases in
Children and Their Life Cycle” – Prof. N. Khvitia, Prof. D.
Tskhomelidze, E. Mtchednidze, A. Abashidze, N. Onashvili
(TSMU) (Georgia, Tbilisi)
9. „jazis SuSaSi – arasruli osteogenezi“ m.
Walisuri, m. Wi paSvili (Tssu, Tbilisi). Incomplete Osteogenesis – M. Tchalisuri, M. Tchipashvili (TSMU)
(Georgia, Tbilisi)
10. „epidermuli zrdis faqtoris receptoris
eqspresia da epidermuli zrdis faqtorisa da melatoninis Semcveloba sisxlis SratSi endometriumis martivi da kompleqsuri hi perplaziis
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
dros“ n. ZnelaSvili, d. kasraZe, a. TavarTqilaZe
(saqarTvelo, Tbilisi). Expression of EGF and level
of EGF and Melatonine in Blood Plasma During Simple and
Complex Hyperplasia of Endometrium – N. Dznelashvili, D.
Kasradze, A. Tavartkiladze (Georgia, Tbilisi)
11 `janmrTeli da usafrTxo skolis Tanmimdevruli ganviTarebisTvis” l. siraZe; m. baidauri;
m. varazaSvili; g. simonia; l. Sengelia; r. TaTaraZe; (aliansi jansaRi da usafrTxo skola, reabilitaciis da janmrTelobis samecniero-praqtikuli erovnuli centri, saqarTvelos Sromis
janmrTelobis da socialuri dacvis saministro, saqarTvelos ganaTlebis da mecnierebis saministro. daavadebaTa kontrolis da sazogadoebrivi jandacvis erovnuli centri). Ways of
Developing Healthy and Safe School – L. Siradze, M. Baiaduri,
M. Varazashvii, G. Simonia, L. Shengelia, R. Tataradze
(Alliance Safe and Healthy School, National Center for Rehabilitation and Health Practical Research, Ministry of
Health and Social Protection, Ministry of Education and Sciences, NCDC of Georgia) (Georgia, Tbilisi)
12 `IT meTologiis danergva sportul medicinaSi“ T. kilaZe, T. ivaniZe, n. durdiaZe, k. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili (Tsu, Tssu) (saqarvelo, Tbilisi). Implementing IT Methodologies in Sports medicine
– T. Kiladze, T. Ivanidze, N. Durdiadze, K. Chakhunashvili,
D. Chakhunashvili (TSU, TSMu) (Georgia, Tbilisi)
disputi
DISPUTE
evromecnierebis saqarTvelos erovnuli
seqciis sxdoma
(Euroscience Georgian National Section Session)
18:00-19:00
furSeti
COFFEE BREAK
IV plenaruli sxdoma
FOURTH PLENARy MEETING - 19. 00-20. 00
konferenciis muSaobis ganxilva, konferenciis
rezoluciis miReba
mimdinare saorganizacio sakiTxebi, konferenciis daxurva
Discussion About Subjects Mentioned at The Conference,
Planning Future Organizational Subjects and Approving Resolution
daxurva
CLOSURE
ufaso gasinjvebi
Free Medical Examinations
31. 05–1–2 06. 2014 10:00-14:00
ufaso gasinjvebSi tradiciulad CaerTveba
survilisamebr Tbilisis, goris, Telavis, quTaisi,
baTumis da sxva qalaqTa samedicino dawesebulebani (maT winaswar didi madloba)
Free Examinations May involve volunteer institutions from
various cities of Georgia – Tbilisi, Telavi, Gori, Kutaisi,
Batumi and etc (Thank you in advance)
2014 weli
101
RonisZiebaTa saorganizacio
komiteti
1. ESGNS
2. saqarTvelos humanitaruli da saxelovnebo
mecnierebaTa akademia
3. International fund „the World Security and Child”
4. socialuri pediatriis dacvis fondi
5. Tssu
6. „ir. ciciSvilis saxelobis bavSvTa axali
klinika, samedicino korporacia eveqsi.“
7. gestozebis Svilobili samedicino daxmarebis organizacia (ogash)
8. samedicino-socialuri mecnierebis interkontinentaluri akademia (IAMSS)
9. saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia
10. saqarTvelos sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademia
11. saqarTvelos eqimTa asociacia
12. saqarTvelos klinikuri farmakologiis da
racionaluri farmakologiis asociacia
13. saqarTvelos mean-ginekologTa da perinatologTa asociacia
14. `jansaRi skola~
15. sruliad saqarTvelos qalTa kongresi
16. evropis medikos studentTa asociacia (EMSATBILISI)
17. saqarTvelos pediatrTa akademia
18 saqarTvelos eqTnebis asociacia
19. eqimTa uflebebis dacvis asociacia
20. saqarTvelos bavSvTa qirurgTa asociacia
21. `janmrTelobis centri”
22. saqarTvelos pediatrTa asociacia
23. koalicia damoukidebeli cxovreba `moZraoba afxazeTisTvis”
24. Tssu-s studenturi TviTmmarTveloba
25. saqarTvelos samedicino asociaciebis gaerTianeba
26. saqarTvelos eqTanTa saerTaSoriso asociacia
27. koalacia damoukidebeli cxovrebisaTvis
konferenciis Tanamdgomni:
saqarTvelos sapatriarqo
saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministro
saqarTvelos parlamentis Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis komiteti
saqarTvelos sportisa da axalgazrdobis
saqmeTa saministro
Tbilisis meriis Sromis, janmrTelobis, socialuri dacvisa da ganaTlebis samsaxuri
kavSiri `sporti janmrTelobisTvis, sporti
dopingis gareSe”
Sps. `bazi“, Sps `NG”, S.p.s. `puri“, S.p.s. `vita
korpi“
konferenciis internet-versia ELECTRONIC VERSION
www.sppf.info;
www.esgns.org
E-mail: info@sppf.info
102
,fdidsf rfhlbjkjubf
praq ti ko si eqi me bi saT vis
1. protokolis dasaxeleba:
cisturi fibrozis marTva
bavSvebsa da mozardebSi
diagnostic algoritms . Thorax 61, 627-635
3. European best practice guidelines for
cystic fibrosis neonatal screening. Europi-
2. protokoliT moculi klinikuri mdgomareobebi da Carevebi.
3. protokolis SemuSavebis
meTodologia.
protokoli SemuSavebulia
Semdegi gaidlainebis safuZvelze:
• Bristol paediatric cystic fibrosis guidelines. (2007). United Bristol Healthcare.
1-st edition.
• Report of UK cystic fibrosis trust antibiotic working group. Antibiotic treatment for cystic fibrosis (2009) 3-rd Edition
garda amisa gamoyenebuli iqna Semdegi wyaroebi:
1. Cystic fibrosis foundation practice guidelines for management of infants with
cystic fibrosis transmembrane contiductance Regulator- related metabolic syndrome
during the first two years of life and beyond
(2009) J. pediatrics 155, 106-166
2. De Boeck K., Wilschanski M et al.
(2006). Cystic fibrosis: terminology and
an Cystic Fibrosis Society (2009) Journal
of cystic fibrosis 8 ,153-173
am wyaroebis gamoyeneba aucilebeli gaxda, radgan originalur gaidlainebSi ar iyo protokolisaTvis aucilebeli informacia da algoriTmebi.
4. protokolis mizani. bavSvTa samedicino dawesebulebebSi
cisturi fibroziT daavadebuli bavSvebis ambulatoriul
pirobebSi marTvis saerTaSoriso rekomendaciebis danergva
da am gziT daavadebis gamwvavebebis ricxvis Semcireba, progresirebis droSi gaxangrZliveba,
garTulebebis prevencia da maTi drouli amocnoba, hospitalizaciis maCveneblebis da hospi ta li za ci is xan g r Z li o bis
Semcireba, xarjefeqturobis Semcireba. protokolis danergva
gaaumjobesebs am pacientebis
marTvas, rac gazrdis maT si-
cocxlis saSualo xangrZlivobas da gaamjobesebs cxovrebis
xarisxs.
5. pacientis profili. 1 Tvidan 18 wlamde asakis Cvilebi,
bavSvebi da mozardebi dadasturebuli diagnoziT. protokoli
ar iTvaliswinebs axalSobilTa
skrinings, cisturi fibrozze
saeWvo SemTxvevebis diagnostikas, mekoniuri ileusis marTvas,
cisturi fibrozis garTulebebis marTvas.
6. protokoli gankuTvnilia.
ojaxis eqimebis, pediatrebis,
bavSvTa gastroenterologebis
da kritikuli daxmarebis specialistebisaTvis.
7. protokolis gamoyeneba SesaZlebelia cisturi fibrozis
specializebul dawesebulebebSi, ambulatoriebsa da stacionaris prehospitalur da hospitalur seqtorSi. protokolis
gamoyeneba unda ganxorcieldes
di ag nos ti re bu li pa ci en tis
jandacvis dawesebulebebSi momarTvis momentidan.
8. rekomendaciebi
daavadebis/ sindromis mokle
ganmarteba. cisturi fibrozi
(mukoviscidozi) evropuli rasis mosaxleobis letalobis
gamomwvevi yvelaze gavrcelebuli autosomur-recesiuli iSviaTi daavadebaa. mizezi me-7 qromosomis genSi (CFTR - cisturi
fibrozis transmebranuli regulatori) ganviTarebuli mutaciaa. zogadad populaciaSi yoveli erTi adamiani 25-dan am genis heterozigotuli mtarebelia, klinikurad gamovlenili
da a va de bis six Si rea 1/25000
cocxladSobil axalSobilze.
damadasturebeli kriteriumebi:
• erTi an meti cistofibrozis klasikuri fenoti puri gamovlinebebidan:
• qronikuli sinopulmonuri
daavadeba, pankreasis egzokrinuli funqciiT gamowveuli gastrointestinaluri darRvevebi
da/an kvebis qronikuli moSla.
• marilis kargvis sindromi
(hi poqloremiuli koma)
• obstruqciuli azoospermia
vaJebSi
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
103
daavadeba klinikuri suraTis mravalferovnebiT SeiZleba gamovlindes.
• qloris koncentracia oflSi 60mmol/l da meti (minimum
orjer Catarebuli testirebiT)
• genetikuri analiziT CFTR
genSi minimum erTi mutaciis deteqcia
gamomricxavi kriteriumebi
• cisturi fibrozis saeWvo
klinikuri simptomebi ar vlindeba
• qloris done oflSi normaluria (<30mmol/l) an mosazRvre (30-59 mmol/l)
• genetikuri analiziT CFTR
genSi mutacia ar vlindeba
klinikuri niSnebi da simptomebi.
ganasxvaveben cisturi fibrozis klasikur da araklasikur
2014 weli
variantebs. diferencirebis safuZveli aris oflis testis
maCveneblebi da klinikuri gamovlinebebi. (2)
klasikuri anu ti piuri cistofibrozis dros vlindeba
erTi an meti klinikuri niSani,
oflis testiT qloris koncentracia > 60mmmol/l-ze da CFTR
genSi adgili aqvs erT an or
mutacias.
pacientebs cisturi fibrozis
klasikuri mimdinareobiT SeiZleba ar hqondeT pankreasis egzokrinuli funqciis ukmarisoba. mimdinareoba SeiZleba
iyos mZime, swrafad moprogresire an saSualo simZimis da neli progresirebiT. (2)
araklasikuri anu ati piuri
cisturi fibrozi fenoti purad minimum erTi klinikuri
niSniT vlindeba. pacientebis
umetesobas pankreasis funqcia
SenarCunebuli aqvs da filtvis
dazianebis xarisxic msubuqia.
genuri mutaciis ricxvi diferencirebisTvis ar gamodgeba,
radgan miuxedavad 2 mutaciis
arsebobisa SesaZlebelia klinikuri mimdinareoba mZime ar iyos
da qloris koncentracia oflSi naklebi iyos 60mmol/ze.
situaciaSi garkvevamde umjobesia vixmaroT termini CFTR damokidebuli metaboluri sindromi.(2)
diagnostikur-laboratoriuli testebi da specialistTa
konsultaciebi.
104
pacientebze sistematuri meTval yu re o ba da mkur na lo ba
xorcieldeba ambulatoriul
pirobebSi.
diagnostirebuli bavSvebis
ambulatoriuli monitoringi
gulisxmobs Semdeg RonisZiebebs:
• ojaxTan yovelkvireuli
kontaqti (satelefono an ojaxSi viziti)
• rutinuli monitoringi yovel 6-9 kviraSi
• yvela vizitis dros (minimum
3 TveSi erTxel) 1 wlamde asakis pacientebSi sigrZis, wonis,
Tavis garSemowerilobis Sefaseba da anTropometruli monacemebis dafiqsireba ruqaze. nebismier sxva asakSi antropometruli monacemebis komtroli
xdeba 6-12 TveSi erTxel.
• mozardebSi sqesobrivi momwifebis niSnebis Sefaseba weliwadSi erTxel (taneris Skalis
mixedviT)
• sisxlis saerTo analizi
(minimum orjer weliwadSi, gamwvavebis dros saWiroebis mixedviT).
• ganavlis mikroskopia ((minimum orjer weliwadSi, gamwvavebis dros saWiroebis mixedviT)
• naxveli/ xaxis kultura (saWiroebis mixedviT). gamwvavebis
SemTxvevaSi yovelkvireuli baqteriologiuri kvleva.
• Sardovana da eleqtrolitebi orjer weliwadSi
• RviZlis funqciebi weliwadSi erTxel ( ast, alt, ggt)
• muclis Rrus ultrasonografia rutinulad ar tardeba,
Catarebis Cvenebaa hepatomegalia
an RviZlis funqciebis cvlilebebi. kontroli 6 Tvis Semdeg.
• glukoza sisxlSi weliwadSi erTxel, xolo pacientebs
romelTa asaki 13 weli da metia
yovelwliurad glukozis tolerantobis testi (OGTT)
• gulmkerdis rentgenografia
warmoadgens yovelwliur rutinul kvlevas, gamwvavebis SemTxvevaSi kvlevis Catareba yovelTvis aucilebeli ar aris.
• rutinuli profilaqtikuri
acrebi unda Catardes grafikis
mixedviT.
• gri pis virusis sawinaaRmdego vaqcinacia naCvenebia 6 Tvis
asakidan, 3 wlamde asakSi naCvenebia revaqcinacia 4-6 kviraSi.
gri piT daavadebis SemTxvevaSi
,fdidsf rfhlbjkjubf
gamarTlebulia tamiflus gamoyeneba.
• Tu bavSvi ar aris janmrTeli, mas uvlindeba mwvave daavadebis simptomebi, aucilebelia
ambulatoriuli mkurnaloba an
hospitalizacia.
hospitalizaciis Cvenebebi.
• urgentuli hospitalizacia
respiraciuli statusis gauaresebis gamo
• oraluri antibiotikoTerapiis araefeqturoba
• gegmiuri hospitalizacia
regularuli eleqtiuri kursis
Catarebis mizniT (mag. i/v antibiotikoTerapia, bronqoskopia,
eleqtiuri qirurgia)
• garTulebebi
aseTi pacientebi unda moTavsdnen izolirebul palataSi,
filtvis funqciuri testebis
Seswavla unda moxdes portatuli spirometriT, nebulaizeroTerapia individualuri an calke gamoyofili aparatiT. saerTo palataSi moTavseba dasaSvebia, Tu ar xdeba Stamebis amoTesva bolo 12 Tvis manZilze.
hospitalizaciis SemTxvevaSi:
pirvel 4 saaTSi.
• periferiuli sisxli
• gulmkerdis retgenografia. rutinulad ar tardeba. Cveneba: respiraciuli funqciis
gaureseba, eWvi garTulebebze
• xaxis nacxis (specifiuroba
>90 %, mgrZnobeloba dabali) an
naxvelis kultur (mgrZnobeloba da specifiuroba dabalia, magram produqtiuli xvelis SemTxvevaSi yvelaze gamarTlebulia)
• sisxlis gazebi da eleqtrolitebi
pirvel 24 saaTSi
• saerTo cila
• C reaqtiuli proteini
• ganavlis sarTo analizi
(streatoreis faqtis da ti pis
dasadgenad)
Tu SesaZlebelia ganavlis
elastaza (pankresis funqciuri
ukmarisobis dasadgenad)
• muclis Rrus ultrasonografiuli gamokvleva
saWiroebis SemTxvevaSi:
• bronqoskopia. bronqoalveoluri lavaJiT miRebuli masalis baqteriologiuri kvleva
(oqros standarti)
• koagulograma
• kreatinini, Sardovana, glukoza (Tu SesaZlebelia glikozirebuli hemoglobini)
• RviZlis funqciebi (gamaglutamintransferazis CaTvliT)
• gastroenterologis, qirurgis, endokrinologis, nutriciologis konsultacia
pirvel sam dReSi. saWiroebis
mixedviT:
• saerTo IgE (Tu SesaZlebelia)
• glukozis oraluri datvirTvis testi
• cximSi xsnadi vitaminebi
sisxlSi,E (Tu SesaZlebelia)
• antisxeulebi uxSiresi gamomwvevebis mimarT ( gamarTlebulia pirveladi
dainficirebis dros araproduqtiuli xvelis an xaxis nacxis uaryofiTi Sedegebis SemTxvevaSi )
• gulmkerdis kompiuteruli
tomografia. (ar aris rutinuli
kvleva. Catarebis
Cve ne be bi:
bron qo eq ta zia,
lorwovani sacobi, wvrili airgamtari gzebis daavadebebi,
aspergilozi da aratuberkulozuri mikobaqteriuli infeqcia.
mkurnaloba.
skri nin giT
ga mov le ni li
axal So bi le bis ini ci a lu ri
mkurnaloba:
mas Semdeg, rac dadasturdeba diagnozi (oflis testi minimum 2 jer, da/an genetikuri analizi), rekomendebulia:
• fermentebiT permanentuli
CanacvlebiTi Terapia
• antistafilokokuri antibiotikiT permanentuli profilaqtika 3 wlis asakamde
• vitaminebi (kreonis dawyebidan ramdenime dReSi)
• fizioTerapia
yvela am RonisZiebis dawyeba
unda moxdes diagnostikidan 7
dRis ganmavlobaSi.
cisturi fibrozi upiratesad
filtvismieri gamovlinebebiT.
pacientis marTva xorcieldeba ambulatoriulad. antibiotikoTerapia mkurnalobis mTavari
komponentia. antibiotikoTerapiis daniSvnis wesi am pacientebSi gansxvavebulia:
• daniSvnis Cvenebebis zRvari
dabalia zogad populaciasTan
SedarebiT
• nebismieri infeqciuri agentis izolireba moiTxovs reagirebas.
• kulturis uaryofiTi Sedegi, Tu saxezea gauareseba, ar ga2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
moricxavs antibiotikis aucileblobas.
• antibiotikoTerapia unda
daiwyos kulturis Sedegebis miRebamde, SesaZlebelia inicialuri mkurnaloba wina kvleviT miRebuli Sedegebis (rezistentobis) gaTvaliswinebiT SemdgomSi koreqciiT
• antibiotikebiT Terapia tardeba maRali dozebiT
antibiotikoTerapiis Cvenebebi cisturi fibrozis dros:
I. infeqciis prevencia
II. infeqciis eradikacia
III. infeqciis kontroli
I. infeqciis prevencia
• utardeba yvela skriningiT
gamovlenil axalSobilsa da
CvilebSi saeWvo klinikuri niSnebiT daavadebis dadasturebis SemTxvevaSi. rekomendebulia
antistafilokokuri antibiotikiT (flukoqsacilini, oqsacilini, meTicilini) permanentuli
profilaqtika 3 wlis asakamde.
• nebismieri respiraciuli
virusuli infeqciis dros meoradi baqteriuli infeqciis prevenciis mizniT. ZiriTad antibiotikTan erTad rekomendebulia damatebiT dainiSnos antibiotikis kursi 2-4 kviris manZilze.
pacientebSi qronikuli respiraciuli infeqciis gareSe antibiotikis SerCeva ise unda moxdes, rom gadaifaros Staphylococcus aureus da Haemphilus influenza infeqcia. rekomendebulia ko-amoqsiklavi ( augmentini oralurad
14 dRe an aziTromicini oralurad 10 dRe. alternatiuli medikamentebia: klariTromicini
an oraluri cefalosporini 14
dRe).
pacientebSi qronikuli infeqciiT xdeba naxvelis an xaxis kulturis Seswavla da koreqtivi Sedegebis mixedviT. meTicilinrezistentuli Staphylococcus aureus (MRSA) dros rekomendebulia flukloqsacilini,
Pseudomona aeruginosa infeqciis dros ci profloqsacilini 2
kviris manZilze.
II. infeqciis eradikacia.
yvela pacienti qronikuli
respiraciuli infeqciis gareSe
respiraciuli simptomebis minimaluri gauaresebis SemTxvevaSi saWiroebs mkurnalobas. pacientebs upiratesad aqvs Staphylococcus aureus da Pseudo2014 weli
mona aeruginosa infeqcia. oraluri, sainhalacio an intravenuri antibiotikebis kombinaciiT
eradikaciis miRweva SesaZlebelia SemTxvevebis 80 %-Si. konsensusi saukeTeso kombinaciis
Taobaze ar arsebobs.
• Staphylococcus aureus-is pirveladi amoTesvis SemTxvevaSi
flukloqsacilinis an oqsacilinis 2 kviriani kursi. ( stafilokoki xSirad makrolidebis
mimarT rezistentulia). Tu pacienti ukve itarebda flukloqsaciliniT profilaqtikas, kursi unda gagrZeldes damatebiT
2 kvira an doza gaormagdes (
orjer miRebis nacvlad 3-4 jer
). Tu amoTesva mainc grZeldeba,
naCvenebia i/v Terapia (flukloqsacilini, fuzidinis mJava
kombinaciaSi oralur rifampicinTan) Staphylococcus aureus baqteriamterebloba, Tu ar
axlavs axali klinikuri simptomebi ar saWiroebs damatebiT
mkurnalobas.
• me Ti ci lin re zis ten tu li
Stap h y lo coc cus aure us in feq cia
(MRSA). Tu CvilebSi pirvelad
iTeseba MRSA, flukloqsacilinis saprofilaqtiko doza izrdeba 100 mg/kg/dReSi.
Tu amoTesvas axlavs respiraciuli simptomebi, emateba meore
oraluri antistafilokokuri
antibiotiki 2-4 kviris manZilze
(fuzidinis mJava, rifampicini,
klindamicini). >12 welze asakSi dasaSvebia tetraciklini
Tu ori antibiotikiT mkurnalo bis mi u xe da vad amo Tes va
grZeldeba, kursi unda gagrZeldes kidev 4 kvira.
Tu eradikacia ver xerxdeba,
ganixileba i/v antibiotikoTerapiis sakiTxi (teikoplanini, vankomicini)
cefalosporinebis an makrolidebis damateba ar aris gamarTlebuli
eradikaciis protokolis paralelurad 5 dRis manZilze
rekomendebulia nebulaizeroTerapia vankomiciniT (ixile
antibiotikiT nebulaizeroTerapia).
Pseudomona aeruginosa -s pirveladi izolacia ( pacienti asimptomuria an vlindeba respiraciuli simptomebi) rekomendebulia ci profloqsacini 3 kvira 3 Tve an antibiotikiT nebulaizeroTerapia (kolistini).
105
Tu ganviTarda rezistentoba
ci profloqsacinis mimarT, alternatiuli medikamentebia kotrimoqsazoli, doqsiciklini an
qloramfenikoli. mZime SemTxvevebSi intravenuri Terapia (ceftazidimiT, meropenemi, antifsevdomonasuri penicilinebi: tikarcilini-klavulanati an pi peracilini-tazobaqtami kombinaciaSi tobramicinTan an kolistinTan, aztreonami.
• Haemphilus influenzae infeqcia.
nebismieri izolacia, miuxedavad
imisa pacienti asimptomuria, Tu
aqvs klinikuri simptomebi, saWiroebs 2-4 kvirian kurss ko-amoqsiklaviT ( augmentini), 12 wlis
zemoT doqsacikliniT. makrolidebis xmareba, miuxedavad imisa
aris Tu ara mgrZnobeloba, ar
aris gamarTlebuli rezistentobis ganviTarebis riskis gamo.
amoqsicilinze xSiria rezistentoba. mkurnalobis Semdeg unda
ganmeordes xaxis kultura.
Tu pacienti Tavs damakmayofileblad grZnobs, magram amoTesva grZeldeba, naCvenebia Terapiis gagrZeleba kidev 2-4
kvira. Tu am vadis Semdegac
kultura dadebiTia, ganixileba
i/v Terapiis sakiTxi.
III. infeqciis kontroli. infeqcia qronikulad CaiTvleba,
Tu 6 Tvis ganmavlobaSi amoTesva 2 da metjer moxda. serologiuri kvleva informatiulia
mxolod infeqciis arsebobis
xangrZlivi drois Semdeg. qronikuli respiraciuli infeqcia
saWiroebs regularul monitorings da mkurnalobas. axali
paTogenis amoTesvis SemTxvevaSi mkurnalobis modifikacia
xdeba mgrZnobelobis mixedviT.
filtvismieri garTulebebi
(gamwvavebebi) asocirebulia Semdeg simptomebTan:
• xvelis gaZliereba
• sunTqvis gaZneleba
• naxvelis produqciis gaZliereba an naxvelis feris Secvla (yviTeli an mwvane Seferiloba)
• madis daqveiTeba, moTenTiloba/sisuste
• vizingi
• tkivili gulmkerdis areSi
• filtvis funqciebis daqveiTeba >10 %
• hemoptizi
• fizikuri gamokvlevis dros
krepitacia da vizingi, Tumca ma-
106
Ti ar arseboba ar gamoricxavs
garTulebis arsebobas.
• me Ti ci lin re zis ten tu li
Staphylococcus aureus
nebismier asakSi MRSA axali
amoTesva saWiroebs: oraluri
antistafilokokuri antibiotikebis 2-4 kvirian kurss: topikuri Terapia ( nebulaizeriT vankomicini ), oralurad rifampicini an fuzidinis mJava. zogjer
gamarTlebulia samive erTad. 12
wlis zemoT gamoiyeneba tetraciklini. SesaZlebelia am preparatebiT ufro xangrZlivi respiraciuli Terapia. xangrZlivi
monoTerapia trimetoprimiT, rafampiciniT an fuzidinis mJaviT
gamarTlebuli ar aris.mZime
gamwvavebis dros naCvenebia i/v
Terapia: flukloqsacilini, vankomicini, teikoplanini, linezolidi.
• Pseudomona aeruginosa.
1. regularuli nebulaizeroTerapia kolistiniT an tobramiciniT 2-jer dReSi erTTviani
kursi erTTviani dasvenebis periodTan monacvleobiT. moxsna
gamarTlebulia 1 wlis ganmavlobaSi kulturis uaryofiTi
Sedegebis arsebobisas.
2. Tu mdgomareoba uaresdeba
an efeqti ar aris, rekomendebulia xangrZlivi kursi makrolidebiT ( 6 Tvis ganmavlobaSi aziTromicini <10kg-15mg/kg; <40kg250mg; >40kg-500mg kviraSi 3jer.
ar iniSneba 6 Tvemde asakSi).
3. saSualo simZimis an mZime
gamwvavebis dros gamarTlebulia 2 gansxvavebuli meqanizmiT
moqmedi preparatis erTdroulad daniSvna intravenurad aranakleb 14 dRis ganmavlobaSi.
pirveli rigis Terapia. ceftazidimi da tobramicini. alternatiuli Terapia: hi peracilini-tazobaqtami an tikarcilini-klavulanis mJava tobramicinTan an kolistinTan kombinaciaSi
meore rigis Terapia. aztreonami, imi penemi (cilastatini), meropenemi kombinaciaSi amikacinTan, tobramicinTan an kolistinTan
• Haemphilus influenza infeqcia.
saWiroebs 2 kvirian Terapias
oraluri ko-amiqsiklaviT (augmentiniT), doqsicikliniT, cefakloriT an cefiqsimiT. Tu
amoTesva grZeldeba, miuxedavad
imisa, aris Tu ara klinikuri
,fdidsf rfhlbjkjubf
simptomebi, rekomendebulia kursis gaxangrZliveba 2-4 kviriT.
cefalosporinebi ar aris gamarTlebuli. Tu amoTesva xSirad xdeba (baqteriomtarebloba), gamarTlebulia kotrimoqsazolis an ko-amoqsiklavis xangrZlivi gamoyeneba. Tu klinikuri simptomebi mainc grZeldeba,
an adgili aqvs mZime gamwvavebas,
i/v Terapia qloramfenikoliT,
cefuroqsimiT an cefotaqsimiT.
• B.Cepacia. meropenemi, ceftazidimi, ko-trimoqsazoli
• aratuberkulozuri mikobaqteria. M. tuberculosis (MTB) iwvevs
ti piuri tuberkulozuri kompleqsis Camoyalibebas, xolo
aratuberkulozuri mikobaqteria ( M. avium da M . abscessus) ki
ati piur daavadebas.
aratuberkulozuri mikobaqteriiT gamowveuli dazianebis
kriteriumebia:
• radiologiurad kvanZebi,
Rruebi, multifokaluri bronqioliti, an kt-ze
mravlobiTi mcire zomis kvanZebi.
• naxvelis minimum 2 dadebiTi kultura
• bronqialuri lavaJidan minimum 1 dadebiTi kultura
M.avium intracellulare infeqciis
mkur na lo ba re ko men de bu lia
klariTromiciniT, rifampiciniT
da etambutoliT (es ukanaskneli saWiroebs ofTalmologis
konsultacias). antibiotikoTerapia unda gagrZeldes manam, sanam 1 wlis ganmavlobaSi kultura negatiuri ar iqneba.
M. abcessus infeqciiis samkurnalod gamoiyeneba klariTromicinis, linezolidi, amikacini, cefoqsitinis da imi penemi. mkurnalobis xangrZlivoba 18-24 Tve.
• Aspergillus fumigatus - xSirad
iTeseba (50%), Tumca ar axlavs
klinikuri gamovlineba. Cveulebriv ar saWiroebs mkurnalobas. SeiZleba oraluri itrakonazolis gamoyeneba. invaziuri
aspergilozi cisturi fibrozis dros iSviaTia.
• Candida xSirad gamoiyofa
naxvelis kulturidan, mkurnaloba gamarTlebulia, Tu amoTesvas axlavs oraluri an sistemuri infeqciis niSnebi. rekomendebulia flukonazoli, amfotericini.
intravenuri antibiotikoTerapiis Cvenebebi:
• produqtiuli xvelis sixSiris da intensiobis progresuli
mateba
• sunTqvis gaZneleba
• fizikuri datvirTvis mimarT tolerantobis daqveiTeba
• madis daqveiTeba
• skolis xSiri gacdenebi
• naxvelis raodenobis da
Tvisebebis cvlilebebi
• axali auskultaciuri monacemebis gamovlena
• axali monacemebi rentgenologiuri kvlevis dros
• cxeleba
• respiraciuli funqciis gauareseba
• oraluri antibiotikoTerapiis miuxedavad: kultura kvlav
dadebiTia, axladgamovlenili
simptomebi ar alagda, an klinikuri mdgomareoba uaresdeba
rekomendaciebi intravenuri
antibiotikoTerapiisTvis:
• mxolod xvela, an persistiuli, magram sustad gamoxatuli
cvlilebebi ar aris i/v Terapiis Cveneba, gamonaklis Seadgens
SemTxvevebi, roca anamnezSi aris
miTiTeba msgavs situaciaSi oraluri antibiotikoTerapiis araefeqturobis Taobaze.
• i/v Terapia mSoblis da eqimis erToblivi gadawyvetilebaa.
• antibiotikis SerCeva gamarTlebulia xaxis an naxvelis kulturis gaTvaliswinebiT, Tumca
xSirad amoTesva ver xerxdeba,
laboratoriuli da klinikuri
monacemebi erTmaneTs ar emTxveva, amitom gadawyvetileba empiriulad unda iqnas miRebuli.
• rekomendebulia antibiotikis ufro maRali dozebi, mkurnalobis xangrZlioba 10-14 dRe
(maqsimum 3 kvira)
• mkurnaloba rekomendebulia
hospitalur pirobebSi. Tu pacients adrec miuRia konkretuli
antibiotiki, dasaSvebia mkurnaloba saxlis pirobebSi
• antibiotikebis Secvlis Cvene baa ara da mak ma yo fi le be li
efeqti, infeqciuri agentebis
persistireba an rezistentoba.
im SemTxvevaSi, Tu adgili aqvs
rezistentobas (in vitro maCveneblis mixedviT), magram klinikuri efeqti dadebiTia, antibiotikis Secvla ar aris gamarTlebuli.
• intravenuri antibiotikoTe2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
rapiis SemTxvevaSi kolistiniT
nebulaizeroTerapia unda Sewydes
• yvela SemTxvevaSi unda moxdes riskebis gaTvla da gverdiTi efeqtebis monitoringi
rekomendaciebi inhalaciuri
(nebulaizeriT) antibiotikoTerapiisTvis:
1. I doza eZleva hospitalis
pirobebSi
2. antibiotikiT inhalaciamde
unda moxdes airgamtari gzebis
sanacia (gamavlobis uzrunvelyofa)
3. oraluri inhalacia umjobesia niRbiT inhalaciaze, magram
3 wlamde asakis bavSvebSi
Terapia xdeba niRbiT. niRabi
mWidrod unda moTavsdes saxeze da bavSvi ar unda tirodes.
4. bronqokonstriqciis prevenciis mizniT antibiotikiT nebulaizeroTerapiis Semdeg aucilebelia bronqodilatatoris
micema. zogjer gamarTlebulia
bronqodilatatori inhalaciuri Terapiamde da Semdeg.
5. rekomendebuli antibiotikebia:
vankomicini. bavSvebSi 4mg/kg
(maqsimum 250 mg), mozrdilebSi
250mg 2-4 jer dReSi. ixsneba 4
ml saineqcio wyalSi an izotonur xsnarSi.
kolistini. xsnaris momzadeba xdeba uSualod inhalaciis
win Semdegi koncentraciiT: >10
welze asakisaTvis 2 mln. erT.
kolistini +2 ml saineqcio wyali + 2 ml izotonuri xsnari.
< 10 welze asakisaTvis 1 mln.
kolistini +1 ml saineqcio wyali +1 ml izotonuri xsnari.
dozireba: < 2 weli 50000 -1 mln
erT, > 2 welze 1- mln erTeuli
dReSi 2 jer.
6. ar aris gamarTlebuli
araregularuli mkurnaloba.
Tu sistematuri nebulaizeroTerapia ar xerxdeba, umjobesia
is Sewydes.
7. skrupulozurad unda Sefasdes mkurnalobis efeqti
sxva samkurnalo saSualebebi.
kortikosteroidebis anTebis
sawinaaRmdego efeqti cistofibrozis dros ar aris dadasturebuli. iSviaT SemTxvevebSi
pacientebSi, romlebSic cisturi fibrozi asTmis msgavsi simptomebiT vlindeba, inhalaciuri
steroidoTerapia garkveul efe2014 weli
qts iZleva. sacdeli mkurnalobis kursi gamarTlebulia, Tu
adgili aqvs morecidive vizingis epizodebs, vizings da xvelas fi zi ku ri dat vir T vis
dros, an persistiul Ramis xvelas da amasTan daavadebis standartuli mkurnaloba araefeqturia. Tu pacientis asaki amis
SesaZleblobas iZleva, efeqti
Semowmebuli unda iqnas spirometriiT. gamarTlebulia kombinacia kortikosteroidiT da
xangrZlivi moqmedebis bronqodilatatoriT (mag: seretidi
an simbikorti). Tu ar aris gaumjobeseba 3 Tviani mkurnalobis Semdeg, Terapia unda Sewydes. xanmokle moqmedebis bronqolizuri saSualebebi rutinulad ar gamoiyeneba.
oraluri steroidebis gamoyenebis Cvenebebia:
• alergiuli bronqopulmonuri aspergilozi (ABPA)
• vizingis (mstvinavi sunTqvis)
mwvave epizodebi
• mcire kalibris airgamtari
gzebis klinikurad gamovlenili dazianeba
gverdiTi efeqtebis riskis
gaTvaliswinebiT rekomendebulia maqsimalurad dabali dozebis gamoyeneba da mkurnalobis Sewyveta filtvis funqciis
gaumjobisTanave. ar aris swori
prednizolonis garsiT dafaruli abebis gamoyeneba. didi dozebis SemTxvevaSi regularulad unda ganxorcieldes Sardis da arteriuli wnevis monitoringi.
sxva anTebis sawinaaRmdego
medikamentebi (ibuprofeni, venuri imunoglobulini, meTilprednizoloni, metotreqsati) gamoiyeneba mxolod empiriulad.
izotonuri da hi pertonuli
(6%-iani) xsnariT inhalacia . rekomendebulia Zlier uxvi webovani sekretis arsebobis SemTxve va Si. hi per to nu li xsna ri
mzaddeba komerciulad an saxlis pirobebSi. damzadebis wesi:
1 ml 30% izotonuri xsnars daematos 4 ml wyali. rekomendaciebi:
• inicialuri mkurnaloba
xdeba meTvalyureobis qveS, sasurvelia samedicino dawesebulebaSi
• bronqodilatatori gamoiyeneba 15 wT-iT adre inhalaciamde
107
• marilis xsnariT nebulaizeroTerapia keTdeba fizioTerapiamde
fizoTerapiuli procedurebi.
gamwvavebebis dros aucilebelia. hospitalizaciis SemTxvevaSi avtomaturad iwyeba sasunTqi gzebis sanacia sekretisagan,
samkurnalo varjiSi, aerozoloTerapia. proceduris ti pi, raodenoba da sixSire ganisazRvreba asakis, daavadebis xandazmulobis da simZimis mixedviT. kviris dReebSi procedurebi dReSi orjer tardeba, dasvenebis
dReebSi da damatebiTi RonisZiebebi tardeba pacientis, fizioTerapevtis da eqimis SeTanxmebis safuZvelze.
airgamtari gzebis gamtarobis
uzrunvelyofis teqnologiebi:
1. aqtiuri sunTqvis teqnika
2. autogenuri drenireba
3. dadebiTi eqspiraciuli wneva- regularuli Caberva, buStebis berva, niRbebi, akapela
4. vibraciuli masaJi
5. posturaluri dRenaJi
6. eleqtroamomwoviT sanacia
sedaciis qveS
bronqoskopiis Cvenebebi:
• klinikuri da /an filtvis
funqciebis gaureseba miuxedavad Catarebuli mkurnalobisa
• respiraciuli statusi gauareseba, magram infeqciis klinikuri da laboratoriuli identificireba ver xerxdeba
• aratuberkulozuri mikobaqteriiT inficirebaze eWvi
• instrumentuli kvlevebiT
gamovlenili filtvis fokaluri cvlilebebi
• generalizebuli anesTeziis
saWiroeba sxva procedurebis
Casatareblad
cisturi fibrozi upiratesad
nawlavuri gamovlinebebiT.
ma lab so sor b ci is niS ne bi
(qronikuli diarea, Txeli, myrali, cximiani fekaliebi, meteorizmi, zrdaSi CamorCena) saWiroebs mudmiv CanacvlebiT Terapias fermentebiT da gastrointestinuri simptomebis monitorings. pacientebis umravlesoba
(85 %) cistofibrozis dadgenisTanave saWiroebs pankreasuli
fermentebiT CanacvlebiT Terapiis dawyebas. kreonis Semogarsuli minimikrosferoebi arCevis
preparatia.
108
kreonis sawyisi doza CvilebSi: kreoni 10 000 - ¼ -dan ½ kafsulamde yovel kvebaze. dozis
gazrda xdeba ¼ -1/2 kafsuliT
tolerantobis dadgenamde. kreonis minimikrosferoebi unda
Seerios qalis rZes , formulas
an xilfafas da mieces kovziT,
ar aris gamarTlebuli misi Sereva mTel ulufaSi da micema
boTliT. granulebi ar unda
darCes lorwovanze (dawylulebis riski).
kreonis sawyisi doza bavSvebisTvis: kreoni 10 000 - 1-2 kafsula yvela kvebaze. dozis koregireba xdeba fekaliebis maCveneblebis normalizaciis, sixSiris, wonis matebis da ganavalSi cximis Semcvelobis Sesabamisad, ar aris gamoricxuli
asakis matebasTan erTad kreonis doza Semcirdes, Tu xdeba
kreoni 10 000-dan kreoni 25 000
-ze gadasvla, mkurnaloba unda
dawyebul iqnas kreoni 10000-is
rekomendebuli kafsulebis raodenobis 1/3- dan.
distaluri nawlavis obstruqciis sindromi nebismier asakis pacientebis 10-20 %-Si gvxdeba. mizezi webovani sekretis da
fekaluri masebis dagrovebaa
terminalur ileusSi, cekumSi
da aRmaval kolinjSi. qronikuli obstruqciis SemTxvevaSi
rekomendebulia fermentoTerapiis gaZliereba, yabzobis rutinuli marTva.
mwvave obstruqciis dros (muclis qveda naxevarSi mwvave
tkivili, gadabervis SegrZneba,
diarea an Sekruloba, palpaciiT simsivnuri warmonaqmni marjvena ileocekalur fosoSi).
obstruqciis moxsna SesaZlebelia oraluri an reqtaluri safaRaraTo saSualebebiT. zogjer gamoiyeneba oraluri acetilcisteini, romelsac aqvs mukolizuri efeqti da SeuZlia
sacobis cilovani matriqsis
daSla. Tu saxezea peritoneumis
gaRizianebis niSnebi an gauvalobis simtomebi, aucilebelia
hospitalizacia da qirurgis
konsultacia. mZime refraqterul SemTxvevebSi saWiro xdeba qirurgiuli dekompresia. mwvave epizodis moxsnis Semdeg
aucilebelia recidivis prevenciuli RonisZiebebi.
wonis defiti da zrdaSi CamorCena. energiis gaZlierebuli
,fdidsf rfhlbjkjubf
xarjvis da cximebis malabsorbciis gamo cistofibroziT daavadebul Cvilebsa da bavSvebs
aqvT gazrdili energetikuli
moTxovnileba. cilis kargva
ganpirobebulia rogorc malabsorbciiT, ise naxvelis Warbi
produqciiT. malnutricia am
pacientebis sicocxlis xangrZlivobis prediqtoria. damakmayofilebeli kvebiTi statusis
pirobebSi filtvis funqciac
ukeTesia da, piriqiT, miuxedavad
filtvis damakmayofilebeli
funqciisa da saturaciis maCveneblisa, sicocxlis xangrZlivoba mcirdeba pacientis gamofitvis pirobebSi.
aradamakmayoflebeli kvebiTi
statusis kriteriumebia:
• wona mudmivad naklebi 2
percentilze
• wonis Sefardeba simaRlesTan <85% ze an wona 2 percentiliT CamorCeba simaRles.
• Cavardna wina monacemebTan
SedarebiT anTropometruli monacemebis sqemaze. es gulisxmobs wonaSi klebas, wonis matebis SeCerebas, e.w. platos, 4 Tvis
ganmavlobaSi 5 wlamde asakis
bavSvebSi da 6 Tvian platos 518 wlis pacientebSi.
wonaSi matebis Seferxebis
mizezebi:
• pankreasis fermentebiT CanacvlebiTi Terapiis mimarT
rezistentoba
• araefeqturi CanacvlebiTi
Terapia (fermentebis dozis
araswori SerCevis fonze progresuli malabsorbcia)
• Tan arsebuli celiakia
• gastro-ezofaguri refluqsi
• cistofibrozTan asocirebuli diabeti
• anoreqsia
Tu yvela CamoTvlili mizezi
gamoiricxa, unda gamoiricxos
fsiqogenuri faqtori (depresia).
kvebiTi statusis gasaumjobeseblad gamarTlebulia kvebis
agresiuli taqtika: pankreasuli
fermentebiT CanacvlebiTi Terapiis gaZliereba, maRalkaloriuli sakvebi, sakvebi danamatebi
da zrda -ganviTarebis mudmivi
monitoringi. saSualo simZimis
da mZime gamovlinebebiT mimdinare daavadebis dros gamarTlebulia asakobrivi energetikuli moTxovnilebebis 120-150 %iT uzrunvelyofa.
Cvilebis kveba. Tu SesaZlebelia rekomendebulia eqskluziuri ZuZuTi kveba an qalis rZis
Semcveli formula 15-180 ml/kg
wonaze an ufro meti moculobiT. Tu wonis namati aradamakmayofilebelia, gamarTlebulia
igive moculobiT ufro koncentrirebuli narevis micema, ufro
maRalkaloriuli formulis daniSvna, glukozis an glukozis da
cximebis damateba, Tu maRalkaloriuli sakvebis miRebis miuxedavad wonaSi namati aradamakmayofilebelia gamarTlebulia
hidrolizatis damateba. im axalSobilebSi, romelTac mekoniuri
ileusis gamo dasWirdaT operaciuli Careva , Tu nawlavis
struqtura normaluria, kveba
xdeba qalis rZiT an standartuli formulebiT. Tu nawlavis
struqtura Seclilia, gamarTlebulia hidrolizatis gamoyeneba
saSualojaWviani trigliceratebis SemcvelobiT. 6 Tvis asakidan myar sakvebze gadasvlis
dros upiratesoba eniWeba maRalkaloriul sakveb produqtebs.
ufrosi asakis bavSvebSi sakvebi unda gamdidrdes cximiT (araJani, karaqi, zeTi da cximiani
rZe) da ciliT. maRalkaloriuli waxemseba ZiriTad kvebasTan
erTad Zalze mniSvnelovania.
sakvebi danamatebi saWiro
xdeba, rodesac 3- 6 Tviani periodis ganmavlobaSi adgili aqvs
zrdaSi CamorCenas, madis daqveiTebas sasunTqi sistemis mwvave garTulebebis fomze. sakvebi
danamatebi ar saWiroeben fermentebis dozis koregirebas.
enteraluri kvebis Cvenebebi:
• bavSvi intensiurad ikvebeba,
iRebs sakveb danamatebs, magram
ar aris wonaSi namati
6 Tvis ganmavlobaSi da gamoricxulia sxva mizezebi (mag. diabeti), daavadebis mwvave, mZime
garTuleba, romelsac axlavs
anoreqsia.
• madis qroniuli daqveiTeba
romelic iwvevs kaloriebis
araadeqvatur miRebas, wonis daqveiTebas an wonis e.w. platos.
• didi operaciis win radgan
kvebiTi statusi SesaZlebelia
riskis qveS dadges.
enteraluri kvebis saxeebi:
1. nazogastraluri zondiT
kveba. ukuCvenebebia: gastroezofaguri refluqsi da portuli hi pertenzia.
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
2. gastrostoma. ( PEG- percutaneous endoscopivally places gastrostomy) dRe-Ramis ganmavlobaSi ganuwyvetliv an bolusurad PEG
SeiZleba 2 weli gagrZeldes,
gamocvlas saWiroebs yovel
eqvs TveSi.
enteraluri kvebis dawyeba
SesaZlebelia mxolod hospitalur pirobebSi. enteraluri
kvebisTvis gamoiyeneba: polimeruli (dauSleli) cila da
elementaruli ( aminomJavebi da
saSualojaWviani trigliceridebiT warmodgenili cximebi)
sakvebi. polimeruli sakvebiT
kveba moiTxovs pankreasuli
fermentebiT CanacvlebiT Terapias kvebis dawyebis win da RamiT, Tuki kveba dRe- Ramis ganmavlobaSi grZeldeba. elementaruli sakvebi ar saWiroebs
fermentul Terapias.
pacientebs pankreasuli ukmarisobis fonze xSirad aReniSneba cximSi xsnadi vitaminebis
defiti. amitom E vitaminebis daniSvna aucilebelia. vitamini K
rutinulad ar iniSneba, garda
im SemTxvevebisa, roca adgili
aqvs RviZlis dazianebas. rekomendebuli dozebi:
vitamini A. < 1 weli -4000 UI;
>1 weli - 4000-10000 UI; mozrdili 4000-10000 UI.
vitamini D. < 1 weli- 400 UI;
>1 weli - 400-800 UI; mozrdili
- 800- 2000 UI.
vitamini E. < 1 weli - 10-50 mg;
>1 weli - 50-100 mg; mozrdili 100-200 mg.
esenciuri cximovani mJavebis
defitis aRmosafxvrelad rekomendebulia racionis TevziT da
zRvis produqtebiT gamdidreba
da omega -3 -is preparatebis 6Tviani Terapia.
darRveuli mineraluri balansis gamo mariliT datvirTva nebismier asakSi da gansakuTrebiT zafxulis cxel dReebSi
an fizikuri datvirTvis dros
aucilebelia. mniSvnelovania
kaliumis, kalciumis, magniumis,
rkinis, spilenZis, cinkis, selenis,
iodis, ftoris da sxva elementebis perioduli miwodeba.
progresis/ regresis maCveneblebi.
daavadebis adeqvaturi marTvis pirobebSi zrda ganviTareba uaxlovdeba asakobriv maCveneblebs, bronqopulmonuri gamwvavebebi iSviaTia, malabsorbci2014 weli
is niSnebi minimaluri.
sasunTqi gzebis infeqciis
ad re u li iden ti fi ka cia da
mkurnaloba filtvis progresuli dazianebis da bronqoeqtazebis Camoyalibebis prevenciis sawindaria. uaryofiT dinamikaze
miuTiTebs:
• xSiri respiraciuli gamwvavebebi
• zrda-ganviTarebis Seferxeba
• qronikuli respiraciuli
infeqcia (mas Semdeg, rac dgindeba Pseudomona aeruginosa
qronikuli infeqcia, uaxloesi 8
wlis manZilze sikvdilobis
riski 2-3 jer izrdeba).
• garTulebebi
cisturi fibrozis garTulebebia:
1. alergiuli bronqopulmonuri aspergilozi- IgE da IgG
gaSualebuli momatebuli mgrZnobeloba mimarT uvlindeba pacientebis 10 %-s.
diagnostikuri kriteriumebi:
• respiraciuli statusis gaureseba, romelic ar eqvemdebareba mkurnalobas
• naxvelis moculobis gazrda, yavisferi an Savi CanarTebi
naxvelSi
• rentgenologiurad mkurnalobis mimarT rezistentuli infiltraciis kerebi da bronqoeqtazebi.
• Sratis saerTo IgE 2-4 jer
mateba (Tu pacienti ar iRebs
steroidebs)
• serologiuri kvleviT aspergilis mimarT specifiuri
antisxeulebis titris mateba
• dadebiTi pric- testi (eriTema metia 13 mm-ze)
• eozinofilia > 0,5 X 109.
mkurnaloba
1. oraluri kortikosteroidebi ( ar aris ukuCveneba).
prednizoloni 0,5 -1 mg/dReSi
(maqs. 60mg) 1-2 kviris ganmavlobaSi SemdgomSi igive doza dRegamoSvebiT kidev 2 kviris manZilze. Tu klinikuri gamovlinebebi grZeldeba, maSin Semcirebis periodi unda gagrZeldes 4
Tvis ganmalobaSi (dozis Semcireba 5mg-T yovel 2 kviraSi)
2. oraluri antifungaluri
preparatebi steroidebis paralelurad (itrakonazoli)
2. hemoptizi. gvxdeba 1 %-Si
da gamowveulia airgamatari
gzebis qronikuli anTebiT an
sis x l Zar R ve bis mTli a no bis
109
darRveviT. masiuri hemoftizis
dros rekomendebulia pacientis
hos pi ta li za cia, da zi a ne bul
gverdze moTavseba , oqsigenoTerapia, sisxlis gadasxma, koagulaciuri darRvevebis koreqcia,
i/v antibiotikoTerapia. mdgomareobis stabilizaciis Semdeg
urgentuli bronqoskopia.
3. pnevmoToraqsi. saeWvoa roca pacients aReniSneba:
• janmrTelobis mdgomareobis moulodneli gauareseba
• mwvave tkivili gulmkerdis
midamoSi
• sunTqvis progresuli gaZneleba
• hemoptizi
saWiroebs hospitalizacias.
4. wvrili sasunTqi gzebis dazianeba. klinikurad vlindeba
persistiuli an morecidive vizingis epizodebiT da obstruqciuli cvlilebebiT klinikurad da spirometriiT marTva:
• seretidi an simbikorti
• steroidebis maRali dozebi mag. 2 mg/kg ( maqs. 40mg) dReSi erTxel 14 dRis ganmavlobaSi , zogjer tardeba empiriuli
pulsTerapia meTilprednizoloniT.
• aziTromiciniT mkurnaloba
(Tu adre pacients ar Catarebia
msgavsi mkurnalobis kursi)
• erTTviani intravenuri imunoglobulinoTerapia: 1 mg/kg ze pirveli ori dRis ganmavlobaSi, Semdeg 1g/kg -ze 1 Tve.
• mkurnalobis kursi grZeldeba sul mcire 6 Tve.
5. cistofobrozTan asocirebuli diabeti. gansxvavdeba rogorc ti pi 1, ise ti pi 2 diabetisgan da damoukidebel klinikur kategoriad ganixileba.
sixSire (2,5-12%) izrdeba asakTan erTad, riski gansakuTrebiT
maRalia mozardebSi.
kli ni ku rad Se saZ le be lia
latenturad mimdinareobdes,
klasikuri osmosuri simptomebi vlindeba mxolod pacientebis mcire ricxvSi. ketoacidozi Cveulebriv ar viTardeba.
SardSi glukoza, glikozirebul hemoglobins, glukozis
maCveneblebs uzmoze am SemTxvevaSi dabali diagnostikuri Rirebuleba aqvs. glukozis oraluri datvirTvis testi iTvleba oqros standartad. Tumca
zogierT SemTxvevaSi SesaZlebelia hi perglikemiis epizodebi
,fdidsf rfhlbjkjubf
110
ʵʸʨʲʻʸʰ ʨʴʺʰʩʰʵʺʰʱʵʯʬʸʨʶʰʨ
ʨʹʨʱʰ
Flucloxacilin
1.
ˆʨʴʪʸ˃ʲʰʭʰ
ʨʴʺʰʹʺʨʼʰʲʵʱʵʱʻʸʰ ʶʸʵʼʰʲʨʽʺʰʱʨ (ʫʨʩʨʫʬʩʰʫʨʴ 3
˄ʲʨʳʫʬ)
ʨʹʰʳʶʺʵʳʻʸʰ
2.
ʶʨ˂ʰʬʴʺʰ ʨʳʵʯʬʹʭʰʯ ʨʴ ʳʰʴʰʳʨʲʻʸʰ ʱʲʰʴʰʱʻʸʰ
ʪʨʳʵʭʲʰʴʬʩʬʩʰʯ (18 ˄ʲʨʳʫʬ ʨʹʨʱʰ)
ʳʬʯʰ˂ʰʲʰʴ
3.
ʸʬʮʰʹʺʬʴʺʻʲʰ Staphylococcus aureus ʪʨʴʳʬʵʸʬʩʰʯʰ
( ʽʸʵʴʰʱʻʲʰ ʰʴʼʬʽ˂ʰʨ)
ʨʳʵʯʬʹʭʨ
Sodium Fusidate
1 ʯʭʬ– 1 ˄ʬʲʰ
1–5 ˄ʬʲʰ
5–12 ˄ʬʲʰ
12 ˄ʲʰʹ ʮʬʳʵʯ
Rifampicin
1 ʯʭʬ–1 ˄ʬʲʰ
1–18 ˄ʬʲʰ
Clindamycin
1 ʯʭʬ– 18 ˄ʬʲʰ
Amoxicillin
( ʳˆʵʲʵʫ ʰʳ ˀʬʳʯˆʭʬʭʨˀʰ ʯʻ ʳʪʸ˃ʴʵʩʰʨʸʬ
H. infuenzae ʰʯʬʹʬʩʨ ʫʨ ʨʴʨʳʴʬʮˀʰ ʨʸ ʼʰʽʹʰʸʫʬʩʨ S. aureus ʰʴʼʬʽ˂ʰʨ )
1 ʯʭʬ– 1 ˄ʬʲʰ
1–7 ˄ʬʲʰ
7 ˄ʲʰʹ ʮʬʳʵʯ
Co-amoxiclav (Augmentin)
12 ˄ʲʨʳʫʬ
12 ˄ʲʰʹ ʮʬʳʵʯ
Doxycycline
<12 ˄ʬʲʰ
>12 ˄ʬʲʰ
Cefaclor
1 ʯʭʬ– 1 ˄ʬʲʰ
1–7 ˄ʬʲʰ
7 ˄ʲʰʹ ʮʬʳʵʯ
Cefixime
6 ʯʭʬ– 1 ˄ʬʲʰ
1–5 ˄ʬʲʰ
5–10 ˄ʬʲʰ
10 ˄ʲʰʹ ʮʬʳʵʯ
Choramphenicol
ʩʨʭˀʭʬʩˀʰ ʫʨ ʳʵʮʨʸʫʬʩˀʰ
Ciprofloxacin
1–5 ˄ʬʲʰ
5–10 ˄ʬʲʰ
Clarithromycin
<12 ˄ʬʲʰ
>12 ˄ʬʲʰ
Azithromycin
6 ʯʭʬ –18 ˄ʬʲʰ
ʽʸʵʴʰʱʻʲʰ ʰʴʼʬʽ˂ʰʨ, ˆʨʴʪʸ˃ʲʰʭʰ ʯʬʸʨʶʰʨ
<40 ʱʪ
>40 ʱʪ
Fluconazole
1˄ʬʲʰ–18 ˄ʬʲʰ
Trimethoprim
6 ʯʭʬ–12 ˄ʬʲʰ
>12 ˄ʬʲʰ
Colistin ʰʴˈʨʲʨ˂ʰʨ
PS. Aeruginosa ʶʰʸʭʬʲʰ ʰʮʵʲʨ˂ʰʨ ʿʭʬʲʨ ʨʹʨʱˀʰ
ʳʬʵʸʬ ʰʮʵʲʨ˂ʰʨ
1 ʯʭʬ–2 ˄ʬʲʰ
2 ˄ʲʰʹ ʮʬʳʵʯ
ʽʸʵʴʰʱʻʲʰ ʰʴʼʬʽ˂ʰʨ
1 ʯʭʬ–2 ˄ʬʲʰ
2 ˄ʲʰʹ ʮʬʳʵʯ
ʫ ʵʮ ʨ
ʳʰ˂ʬʳʰʹ ʫʵʮʨ
125 ʳʪ.
12 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
25ʳʪ/ʱʪ
ʫʾʰʹ ʫʵʮʨ ʰʿʵʼʨ
ʹʨʳ ʳʰʾʬʩʨʮʬ
50ʳʪ/ʱʪ
6 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
15ʳʪ/ʱʪ
250ʳʪ
500ʳʪ
750 ʳʪ
ʫʵʮʨ ʵʸʳʨʪʫʬʩʨ
ʳ˃ʰʳʬ ʰʴʼʬʽ˂ʰʬʩʰʹ
ʫʸʵʹ
8 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
5–10ʳʪ/ʱʪ
10ʳʪ/ʱʪ ( ʳʨʽʹ
450ʳʪ<50ʱʪ, ʳʨʽʹ 600
50ʱʪ)
ʳʪ
12 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
5–7 ʳʪ/ʱʪ (ʳʨʽʹ .600ʳʪ)
6 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
125 ʳʪ
250ʳʪ
500ʳʪ
8 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
ʹʻʹʶʬʴʮʰʨ 25/3,6
ʳʪ/ʱʪ (ʹʨˀʻʨʲʵ
ʹʰʳ˃ʰʳʰʹ ʶʨ˂ʰʬʴʺʰ)
ʹʻʹʶʬʴʮʰʨ 45/6,6
ʳʪ/ʱʪ (ʳ˃ʰʳʬ
ʶʨ˂ʰʬʴʺʰ)
625-1000ʳʪ
ʨʸ ʰʴʰˀʴʬʩʨ
200ʳʪ I ʫʾʬ, ˀʬʳʫʬʪ
100–200ʳʪ
125ʳʪ
250ʳʪ
500ʳʪ
75 ʳʪ
100ʳʪ
200ʳʪ
400ʳʪ
12,5 –25 ʳʪ/ʱʪ
ʻʼʸʵ ʳʨʾʨʲʰ
ʫʵʮʬʩʰ ʳ˃ʰʳʬ
ʰʴʼʬʽ˂ʰʬʩʰʹ ʫʸʵʹ.
ʳʨʽʹʰʳʨʲʻʸʨʫ
ˆʨʴʳʵʱʲʬ ʱʻʸʹʰ.
15ʳʪ/ʱʪ
20ʳʪ/ʱʪ ( ʳʨʽʹ. 750 ʳʪ)
12 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
24ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
8 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
24 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
6 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
12 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
7,5 ʳʪ/ʱʪ
500ʳʪ
12 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
10 ʳʪ /ʱʪ ( ʳʨʽʹ. 500ʳʪ)
24 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
250ʳʪ
500ʳʪ
24 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
ʱʭʰʸʨˀʰ 3 ˇʬʸ
6–12ʳʪ /ʱʪ ( ʳʨʽʹ
400ʳʪ)
24 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
4 ʳʪ/ʱʪ ( ʳʨʽʹ400ʳʪ)
200ʳʪ
12 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
1 ʳʲʴ. ʬʸʯʬʻʲʰ
ʫʾʬˀʰ 2–ˇʬʸ 3
ʱʭʰʸʨ
1 ʳʲʴ. ʬʸʯʬʻʲʰ
2ʳʲʴ. ʬʸʯʬʻʲʰ
1 ʳʲʴ. ʬʸʯʬʻʲʰ
2 ʳʲʴ. ʬʸʯʬʻʲʰ
ʫʾʬˀʰ 3–ˇʬʸ 3
ʱʭʰʸʨ
ʫʾʬˀʰ 3–ˇʬʸ 3
ʯʭʬ
Tobramycin ʰʴˈʨʲʨ˂ʰʨ
6 ˄ʲʰʹ ʮʬʳʵʯ
300ʳʪ
Vancomycin ʰʴˈʨʲʨ˂ʰʨ
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
4 ʳʪ/ʱʪ ( ʳʨʽʹ 250ʳʪ)
Oxacillin
50-100ʳʪ/ʱʪ
ʫʾʬˀʰ 2–ˇʬʸ 28
ʫʾʬ, ʫʨʹʭʬʴʬʩʨ 28
ʫʾʬ
6–12 ʹʨʨʯˀʰ
ʬʸʯˆʬʲ
6 ʹʨʨʯˀʰ ʬʸʯˆʬʲ
ver dafiqsirdes. pacientebs
cistofibrozTan asocirebuli
diabetiT marTavs endokrinologi, aucilebelia insuliniT
Terapia.
6. zrdis da sqesobrivi momwifebis Seferxeba. mizezi aradamakmayofilebeli respiraciuli funqcia da kveba, xSiri infeqciebi da qronikuli anTebiTi procesi, steroidebiT mkurnaloba. endokrinologTan referalamde aucilebelia cistofibrozis marTvis optimizacia.
7. RviZlis daavadebebi. SemTxvevebis 20-50 %-Si vlindeba mxolod bioqimiuri maCveneblebis
cvlilebebiT klinikuri niSnebis gareSe, xolo 2-85%-Si ciroziT da portuli hi pertenziiT.
fibrozuli cvlilebebis deteqcia adreul asakSi prognozulad cudi maCvenebelia. cximovani hepatozis diferencireba
portuli hi pertenziiT mimdinare procesebisgan xdeba elenTis
ultrasonografiul zomebze
dayrdnobiT. momatebulia naRvel kenWovani daavadebis da biliaruli striqturis ganviTarebis riskic. RviZlis daavadebebze eWvi Cndeba, roca CamoTvlilidan saxezea ori kriteriumi:
• klinikuri hepatomegalia
• tran sa mi na ze bis ma te ba
(alt, ast. ggt sul mcire 3-jer
normasTan SedarebiT, matebis 3
da meti epizodi 12 Tvis ganmavlobaSi )
• RviZlis daavdebebis ultrasonografiuli niSnebi
• cvlilebebi RviZlis bioptatSi
naCvenebia ursodeoqsiqolis
mJava 10mg/kg dReSi 2 jer xangrZlivad.
8. arTropaTia. uvlindeba pacientebis 10 %-s sicocxlis meore dekadaSi, ar korelirebs
daavdebis simZimesTan an kvebis
statusTan. ti piuria erTi an
ramdenime saxsris reaqtiuli
arTiti, romelic spontanurad
inkurneba. simptomebi grZeldeba erTi dRidan ramdenime kviramde, saSualod 5-7 dRe. umetesad CarTulia muxlis saxsrebi.
reaqtiulma arTritma SeiZleba
ganicados progresi da Camoyalibdes persistiuli sinoviti.
aseve SeiZleba gamoxatuli iyos
lokaluri makulo-papuluri
gamonayari an eriTema nodoza,
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
111
iSviaTad vaskuliti.
ʰʴʺʸʨʭʬʴʻʸʰ ʨʴʺʰʩʰʵʺʰʱʵʯʬʸʨʶʰʨ
9.
cis to fib roz Tan
ʫʵʮʨ
ʹʰˆˀʰʸʬ
ʳʨʽʹʰʳʨʲʻʸʰ ˆʨʴʪʸ˃
asocirebuli osteopo- ʳʬʫʰʱʨʳʬʴʺʰ ˀʬʿʭʨʴʰʹ ˄ʬʹʰ ʨʹʨʱʰ/˄ʵʴʨ
ʫʾʬˀʰ
ʫʵʮʨ
ʲʰʭʵʩʨ
rozi an osteomalacia. Aztreonam
ʰ/ʭ
1 ʯʭʬ–2 ˄ʬʲʰ
30 ʳʪ/ʱʪ
3–4
2 ʪ 4–ˇʬʸ
2 ʱʭʰʸʨ
densitometriuli kvle2–12 ˄ʬʲʰ
50ʳʪ/ʱʪ
>12 ˄ʬʲʰ
2ʪ
vis Catareba rekomendebuʰ/ʭ
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
50ʳʪ/ʱʪ
3
3 ʪ 3–ˇʬʸ
2 ʱʭʰʸʨ
lia pacientebSi 12 wlis Ceftazidime
( ʰʴʼʻʮʰʨ
ze moT Ca moT v li li dan
ʪʸ˃ʬʲʫʬʩʨ
erTi risk-faqtoris arse30˄ʯ)
Colistin
ʰ/ʭ
<60ʱʪ
25000ʬʸʯ/ʱʪ
3
2 ʳʲʴ.ʬʸʯ
2 ʱʭʰʸʨ
bobis SemTxvevaSi:
( ʰʴʼʻʮʰʨ
>60ʱʪ
2ʳʲʴ.ʬʸʯ
3ˇʬʸ
• oraluri steroideʪʸ˃ʬʲʫʬʩʨ
biT xangrZlivi Terapia
30˄ʯ.)
• zrdaSi CamorCena
Cotrimoxazole
ʰ/ʭ
6 ʯʭʬ–6 ˄ʬʲʰ
240ʳʪ
2
2 ʱʭʰʸʨ
( ʰʴʼʻʮʰʨ
6–12 ˄ʬʲʰ
480ʳʪ
• filtvis funqciebis
ʪʸ˃ʬʲʫʬʩʨ
>12 ˄ʬʲʰ
960ʳʪ
swrafi gaureseba
60˄ʯ)
• xSiri motexilobebi Flucloxacillin ʰ/ʭ
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
50ʳʪ/ʱʪ
4
3 ʪ 4–ˇʬʸ
2 ʱʭʰʸʨ
minimaluri travmis dros
( ʰʴʼʻʮʰʨ
ʪʸ˃ʬʲʫʬʩʨ
10. nazaluri poli pebi
30˄ʯ)
uv lin de ba pa ci en te bis Meropenem
ʰ/ʭ ʩʵʲʻʹʰ 5
4–18 ˄ʬʲʰ
25–40 ʳʪ/ʱʪ
3
2ʪ ˇʬʸ
23ʱʭʰʸʨ
10%-s. ar gvvxdeba 5 wlam˄ʯ ʨʴ
>50ʱʪ
1–2 ʪ
ʰʴʼʻʮʰʨ 15–
de asakSi.
30 ˄ʻʯʰ
11. fsev do-bar te ris
Piperacillinʰ/ʭ ʩʵʲʻʹʰ 5
<12 ˄ʬʲʰ
90 ʳʪ/ʱʪ
3–4
4,5ʪ 4–ˇʬʸ
2 ʱʭʰʸʨ
sin d ro mi me ta bo lu ri Tazobactam
˄ʯ ʨʴ
>12 ˄ʬʲʰ
4,5ʪ
alkalozis formaa, romʰʴʼʻʮʰʨ 20–
30 ˄ʻʯʰ
lisTvisac ti piuria hi 1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
80–100ʳʪ/ʱʪ
3–4
3,2ʪ 4–ˇʬʸ
2 ʱʭʰʸʨ
ʰ/ʭ ( ʰʴʼʻʮʰʨ
poqloremiul-hi pokale- TicarcillinClavulanic acid) ʪʸ˃ʬʲʫʬʩʨ
miuri alkalozi da Sar30–40˄ʯ)
dSi natriumis da qlo- Tobramycin
ʰ/ʭ ʩʵʲʻʹʰ 5
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
10 ʳʪ/ʱʪ
1
220 ʳʪ 3–ˇʬʸ
2 ʱʭʰʸʨ
˄ʯ ʨʴ
ris dabali done .
ʰʴʼʻʮʰʨ 20–
( <20mmol/l). mizezi ma30 ˄ʻʯʰ
rilis qronikuli karg- Vancomycin
ʰ/ʭ ʰʴʼʻʮʰʨ
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
15ʳʪ/ʱʪ
3
666ʳʪ 3–ˇʬʸ
2 ʱʭʰʸʨ
vaa. mkurnaloba xangrZ10ʳʪ/˄ʯ
ʹʰˁʽʨʸʰʯ
li via da gu lis x mobs
ʰ/ʭ ʩʵʲʻʹʰ 5
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
10ʳʪ/ʱʪ
2
400ʳʪ 3–ˇʬʸ
2 ʱʭʰʸʨ
natriumis /an kaliumis Teicoplanin
˄ʯ ʨʴ
qloridis mudmiv miwodeʰʴʼʻʮʰʨ 20–
30 ˄ʻʯʰ
bas, metaboluri darRveFluconazole
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
6–12ʳʪ/ʱʪ
1
400ʳʪ
2 ʱʭʰʸʨ
vebis koreqcias.
12. uSviloba. mamrobiʰ/ʭ 10–30˄ʻʯʰ
Ti sqesis pacientebis 9510
1 ʫʵʮʨ
2 ʱʭʰʸʨ
98 % steriluria. mizezi Amphothericin
ʳʰʱʸʵʪʸʨʳʰ/
ʺʬʹʺʰʸʬʩʨ
fetaluri ganviTarebis
ʰ/ʭ 30–60˄ʻʯʰ
ʱʪ
I ʫʾʬ
periodSi vas deferens-is
1ʳʪ/ʱʪ/ʫʾʬˀ
II ʫʾʬ
obliteraciiT an ganuviIII ʫʾʬ ʫʨ
ʰ
2ʳʪ/ʱʪ/ʫʾʬˀ
ˀʬʳʫʬʪ
TareblobiT gamowveuli
ʰ
azoospermiaa. impotenci3ʳʪ/ʱʪ/ʫʾʬˀ
is saSiSroeba ar aris ,
ʰ
sqesobrivi cxovreba Se- Amikacin
ʰ/ʭ ʴʬʲʰ
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
10 ʳʪ/ʱʪ (
3
500ʳʪ
2 ʱʭʰʸʨ
ʰʴʼʻʮʰʨ
ʳʨʽʹ. 500 ʳʪ)
saZlebelia, amitom sqesobrivi gziT gadamdebi
2 ʱʭʰʸʨ
22.5 ʳʪ/ʱʪ
4
Imipenemʰ/ʭ
daavadebebis prevenciis Cilastatin
30–60˄ʻʯʰ
1ʪ
3
mizniT kontracefcia auʰ/ʭ 3–4 ˄ʻʯʰ
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
50ʳʪ/ʱʪ
3–4
12ʪ
2 ʱʭʰʸʨ
cilebelia. es unda gane- Cefotaxime
martos mSoblebs cisto- Cefuroxime
ʰ/ʭ ʴʬʲʨ
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
50ʳʪ/ʱʪ
3–4
1,5ʪ
2 ʱʭʰʸʨ
fibrozis diagnozis das- Flucloxacillin ʰ/ʭ
1 ʯʭʬ–18 ˄ʬʲʰ
50ʳʪ/ʱʪ
4
2ʪ
2 ʱʭʰʸʨ
mis Ta na ve. mded ro bi Ti
sqesis pacientebSi uSviloba da mozardobis periodSi. pali- bas. araefeqturi medikamentebi
ti piuri ar aris , Tumca Seda- atiuri mkurnaloba gulisx- aRar gamoiyeneba. fizoTerapia
rebiT sqeli cervikaluri sek- mobs simptomur daxmarebas: dis- unda Canacvldes masaJiT, raTa
reti garkveul problemebs uq- tresis gamomwvevi simptomebis bavSvs davexmaroT relaqsacia(tkivili, Sekruloba, gulisreva Si da zogadi diskomfortis
mnis Svilosnobas.
daavadebis bolo stadia. pa- an Rebineba, dehidratacia, hemom- SemcirebaSi. agresiuli kvebiTi
cientebi cisturi fibroziT ptizi an hematomezisi) da zed- reJimi unda Seicvalos paciencxovroben zrdasrul asakamde, meti mani pulaciebis SeZlebis- tisTvis sasurveli sakvebiT.
Tumca nawili iRupeba bavSvobis dagvarad minimumamde Semcire- siTxeebis miReba grZeldeba de2014 weli
112
,fdidsf rfhlbjkjubf
bis droSi gaxangrZliveba, garTulebebis prevencia da maTi
drouli amocnoba, hospitalizaciis maCveneblebis da hospitalizaciis xangrZliobis Semcireba, xarjefeqturobis Semcireba. pacientebis marTva saertaSoriso rekomendaciebis Sesabamisad gazrdis maT sicocxlis saSualo xangrZlivobas da gaamjobesebs cxovrebis xarisxs.
10. auditis kriteriumebi. kriteriumebi, romlebiTac SesaZlebelia Sefasdes mosalodneli
klinikuri gamosavali da momsaxurebis procesis gaumjobeseba
SesaZlebelia iyos:
• cisturi fibroziT daavadebuli ramdeni pacientia daregistrirebuli sa˂ʰʹʺʻʸ ʼʰʩʸʵʮʮʬ ʹʨʬ˅ʭʵ ʱʲʰʴʰʱʻʸʰ ʴʰˀʴʬʩʰ, ʴʬʵʴʨʺʨʲʻʸʰ ʹʱʸʰʴʰʴʪʰʹ ʫʨʫʬʩʰʯʰ ˀʬʫʬʪʬʩʰ, ʫʨʺʭʰʸʯʻʲʰ
qarTveloSi?
ʵˇʨˆʻʸʰ ʨʴʨʳʴʬʮʰ (3)
• ramdeni pacientis gamovlena moxʵʼʲʰʹ ʺʬʹʺʰ
da wlebis mixedviT
axalSobilTa skriningis safuZvelze?
<30ʳʳʵʲ/ʲ
30-60ʳʳʵʲ/ʲ
>60ʳʳʵʲ/ʲ
• skriningiT gamovlenili saeWvo
axalSobilebis ramʪʨʴʳʬʵʸʬʩʰʯ ʵʼʲʰʹ ʺʬʹʺʰ
den %-s daudasturda diagnozi?
30-60ʳʳʵʲ/ʲ
>60ʳʳʵʲ/ʲ
<30ʳʳʵʲ/ʲ
• diagnostirebuli pacientebis ramʪʬʴʬʺʰʱʻʸʰ ʳʻʺʨ˂ʰʨ
ʪʬʴʬʺʰʱʻʸʰ ʳʻʺʨ˂ʰʨ
den procents Cautar da ge ne ti ku ri
kvleva?
2 ʳʻʺʨ˂ʰʨ
0 ʳʻʺʨ˂ʰʨ
1 ʳʻʺʨ˂ʰʨ
• pacientebis ram0 ʳʻʺʨ˂ʰʨ
1-2 ʳʻʺʨ˂ʰʨ
deni % aris mudmiv
ambulatoriul konʪʬʴʬʺʰʱʵʹʰʹ
ʾʸʳʨ ʪʬʴʬʺʰʱʻʸʰ ʱʭʲʬʭʨ
ʱʵʴʹʻʲʺʨ˂ʰʨ
t rol ze
oja xis
eqimTan?
ˈʬʺʬʸʵʪʬʴʻʸʰ
• pacientebis ramʳʫʪʵʳʨʸʬʵʩʨ ʨʴ ˂ʸʻ
deni % aris mudmiv
0 ʳʻʺʨ˂ʰʨ
1 ʳʻʺʨ˂ʰʨ
ʫʨʫʬʩʰʯʰ ʵʼʲʰʹ
2 ʳʻʺʨ˂ʰʨ
ambulatoriul konʺʬʹʺʰ
trolze specializebul
ʫʨʨʭʨʫʬʩʨ ʨʸ ʫʨʫʨʹʺʻʸʫʨ,
ʹʨʭʨʸʨʻʫʵʨ.
CFTR ʫʰʹʼʻʴʽ˂ʰʨ
ʺʰʶʰʻʸʰ ˂ʰʹʺʻʸʰ
ʨʲʺʬʸʴʨʺʰʻʲʰ
ʫʰʴʨʳʰʱʨˀʰ
dawesebulebaSi
ʨʺʰʶʰʻʸʰ ˂ʰʹʺʻʸʰ
ʼʰʩʸʵʮʰ
ʫʨʨʭʨʫʬʩʬʩʰ, ʫʰʴʨʳʰʱʨˀʰ
ʫʨʱʭʰʸʭʬʩʨ
ʼʰʩʸʵʮʰ
• rogoria am paʫʨʱʭʰʸʭʬʩʨ
cientebis respira˂ʰʹʺʻʸʰ ʼʰʩʸʵʮʰʹ ˂ʬʴʺʸˀʰ ʨʴ ʹʶʬ˂ʰʨʲʰʮʬʩʻʲ ʫʬʶʨʸʺʨʳʬʴʺˀʰ ʳʨʸʯʭʨ
ciuli daavadebebiT
avadobis maCvenebeCF- ʼʰʲʺʭʰʹʳʰʬʸʰ
CF ʴʨ˄ʲʨʭʻʸʰ
li
ʪʨʳʵʭʲʰʴʬʩʬʩʰʯ
ʪʨʳʵʭʲʰʴʬʩʬʩʰʯ
• ramdenma pacientma mimarTa samedi1. ʨʴʺʰʩʰʵʺʰʱʵʯʬʸʨʶʰʨ
cino dawesebulebas
1. ʼʬʸʳʬʴʺʬʩʰʯ
ˁʨʴʨ˂ʭʲʬʩʰʯʰ
respiraciuli gamwʶʸʵʼʰʲʨʽʺʰʱʨ
ʯʬʸʨʶʰʨ
va
vebebis gamo?
2. ʱʭʬʩʨ
ʬʸʨʫʰʱʨ˂ʰʨ
• ramdeni pacienʰʴʼʬʽ˂ʰʰʹ ʱʵʴʺʸʵʲʰ
tis marTva moxda
ambulatoriulad?
• ramdeni pacienʳʵʴʰʺʵʸʰʴʪʰ
tis marTva moxda
gadaudebeli daxmaʨʫʨʳʰʨʴʻʸʰ ʫʨ ʳʨʺʬʸʰʨʲʻʸʪ-ʨʺʸʬʯ
ʽʴʻʰʲ
ʱʻʬʸ
ʩʬʰʩʸ
ʰʹʬʹʶʻ
ʸʸ
ʬʭʹʬʬʴʩ˂ʰʰʨ
rebis departamentSi
hidrataciis Tavidan asacileblad. yuradReba unda gamaxvildes piris Rrus da zogadi higienis dacvaze, moZraobiTi aqtivobis SenarCunebaze da zewolis adgilebis movlaze, ojaxis
emociur mxardaWeraze.
ojaxis wevrebi gafrTxilebul unda iyvnen hemoftizis ganviTarebis riskis Sesaxeb. intubacia da ventilacia ar aris
monitoringis samizneebi.
rutinuli monitoringi tardeba ambulatoriulad yovel 69 kviraSi erTxel.
monitoringis samizneebia: anTropometruli monacemebi (sigrZe, wona, Tavis garSemoweriloba 1 wlamde asakSi), sqesobrivi
momwifeba, laboratoriuli maCveneblebi (sisxli, ganavali.
RviZlis da Tirkmelebis funqciebi fasdeba saWiroebis mixedviT, saSualod 2-jer weliwadSi), rentgenologiuri kvleva,
ul t ra so nog ra fia, sis x lis
glukozis gansazRvra rutinulad xdeba weliwadSi erTxel.
naxvelis / xaxis kulturis
kvleva saWiroebis mixedviT.
gamwvavebis SemTxvevaSi naCvenebia yovelkvireuli baqteriologiuri kvleva.
9. mosalodneli Sedegebi.
protokolis danergva gaaumjobesebs am daavadebis marTvas,
readgan moxdeba gamwvavebebis
ricxvis Semcireba, progresire-
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
(prehospitaluri departamentSi)?
• referalis maCvenebeli
• hospitalizaciis maCveneblebi
• hospitalizaciis xangrZlioba
• mkurnalobis xarjefeqturoba
• garTulebebis sixSire (%)
11. protokolis gadaxedvis
vadebi: protokolis gadaxedva
da ganaxleba unda moxdes 3
wlis Semdeg.
12. protokolis danergvisaTvis saWiro resursebi. protokolis praqtikaSi adaptaciisaTvis
aucilebelia:
• protokolis beWduri variantis gavrceleba jandacvis
qselSi
• protokolis eleqtronuli
versiis ganTavseba Sromis, janmrTelobis da socialuri dacvis saministros veb-gverze
• uwyveti samedicino ganaTlebis programis SemuSaveba da
samedicino personalis permanentuli trenireba
• protokolis praqtikaSi danergvis monitoringi klinikuri
auditis (dawesebulebis samedicino saqmianobis xarisxis kontrolis samsaxuris) mier
13. rekomendaciebi protokolis adaptirebisaTvis adgilobriv doneze.
wyaro gaidlainis rekomendacia adaptirebuli varianti ganmarteba
skri nin giT
ga mov le ni li
axalSobilebis diagnozis dadasturebis Semdeg infeqciis
fluklosaciliniT prevencia.
flukloqsacilinis antistafilokokuri antibiotiki oqsaciliniT Canacvleba
saqarTveloSi oraluri antistafilokokuri antibiotiki
flukloqsacilini ar aris registrirebuli. amitom gamarTlebulia misi Canacvleba oqsaciliniT
stafilokokuri infeqciis
pirvelad identificirebis SemTxvevaSi eradikacia flukloqsaciliniT flukloqsacilinis antistafilokokuri antibiotiki
oqsaciliniT Canacvleba, saqarTveloSi oraluri antistafilokokuri antibiotiki flukloqsacilini ar aris registrirebuli.
kreoniT CanacvlebiTi Terapia kreoni aris arCevis preparati yvela asakSi. saskolo asakis bavSvebsa da mozardebSi SesaZlebelia krezamiT Canacv2014 weli
113
adamianuri da materialur-teqnikuri resursebi
13. ʸʬʱʵʳʬʴʫʨ˂ʰʬʩʰ ʶʸʵʺʵʱʵʲʰʹ ʨʫʨʶʺʰʸʬʩʰʹʨʯʭʰʹ ʨʫʪʰʲʵʩʸʰʭ ʫʵʴʬʮʬ.
˄ʿʨʸʵ ʪʨʰʫʲʨʰʴʰʹ ʸʬʱʵʳʬʴʫʨ˂ʰʨ
ʹʱʸʰʴʰʴʪʰʯ ʪʨʳʵʭʲʬʴʰʲʰ
ʨˆʨʲˀʵʩʰʲʬʩʰʹ ʫʰʨʪʴʵʮʰʹ
ʫʨʫʨʹʺʻʸʬʩʰʹ ˀʬʳʫʬʪ ʰʴʼʬʽ˂ʰʰʹ
ʼʲʻʱʲʵʹʨ˂ʰʲʰʴʰʯ ʶʸʬʭʬʴ˂ʰʨ.
ʨʫʨʶʺʰʸʬʩʻʲʰ ʭʨʸʰʨʴʺʰ
ʼʲʻʱʲʵʽʹʨ˂ʰʲʰʴʰʹ
ʨʴʺʰʹʺʨʼʰʲʵʱʵʱʻʸʰ
ʨʴʺʰʩʰʵʺʰʱʰ ʵʽʹʨ˂ʰʲʰʴʰʯ
ˁʨʴʨ˂ʭʲʬʩʨ
ʹʺʨʼʰʲʵʱʵʱʻʸʰ ʰʴʼʬʽ˂ʰʰʹ
ʶʰʸʭʬʲʨʫ ʰʫʬʴʺʰʼʰ˂ʰʸʬʩʰʹ
ˀʬʳʯˆʭʬʭʨˀʰ ʬʸʨʫʰʱʨ˂ʰʨ
ʼʲʻʱʲʵʽʹʨ˂ʰʲʰʴʰʯ
ʱʸʬʵʴʰʯ ˁʨʴʨ˂ʭʲʬʩʰʯʰ ʯʬʸʨʶʰʨ
ʼʲʻʱʲʵʽʹʨ˂ʰʲʰʴʰʹ
ʨʴʺʰʹʺʨʼʰʲʵʱʵʱʻʸʰ
ʨʴʺʰʩʰʵʺʰʱʰ ʵʽʹʨ˂ʰʲʰʴʰʯ
ˁʨʴʨ˂ʭʲʬʩʨ,
ʱʸʬʵʴʰ ʨʸʰʹ ʨʸˁʬʭʰʹ ʶʸʬʶʨʸʨʺʰ
ʿʭʬʲʨ ʨʹʨʱˀʰ. ʹʨʹʱʵʲʵ ʨʹʨʱʰʹ
ʩʨʭˀʭʬʩʹʨ ʫʨ ʳʵʮʨʸʫʬʩˀʰ
ˀʬʹʨ˃ʲʬʩʬʲʰʨ ʱʸʬʮʨʳʰʯ
ˁʨʴʨ˂ʭʲʬʩʨ, ʯʻʳ˂ʨ ʲʰʺʬʸʨʺʻʸʻʲ
˄ʿʨʸʵʬʩˀʰ ʳʰʯʰʯʬʩʨ ʶʨʴʱʸʬʨʺʰʴʰʹ
ʹˆʭʨ ʼʵʸʳʬʩʰʹ ʪʨʳʵʿʬʴʬʩʰʹ
ʯʨʵʩʨʮʬ ʨʸ ʨʸʹʬʩʵʩʹ.
ʵʸʰʪʰʴʨʲʻʸ ʪʨʰʫʲʨʰʴˀʰ ʨʸ ʨʸʰʹ
ʨʲʪʵʸʰʯʳʰ
ʶʸʵʺʵʱʵʲˀʰ ʨʸʰʹ ʫʨʨʭʨʫʬʩʰʹ
ʳʨʸʯʭʰʹ ʨʲʪʵʸʰʯʳʰ
leba, Tumca literaturul wyaroebSi miTiTeba pankreatinis
sxva formebis gamoyenebis Taobaze ar arsebobs. saskolo asakis bavSvebs da mozardebs SeuZliaT pankreatinis kafsulis
saxiT miReba, amitom granulirebuli formis pankreatini Tavis
efeqturobas SedarebiT inarCunebs. adreul asakSi, kafsulis
mTlianobis darRvevis saWiroebis gamo umjobesia pankreatinis minimikrosferoebi.
ʪʨʴʳʨʸʺʬʩʨ
ʹʨʽʨʸʯʭʬʲʵˀʰ ʵʸʨʲʻʸʰ
ʨʴʺʰʹʺʨʼʰʲʵʱʵʱʻʸʰ
ʨʴʺʰʩʰʵʺʰʱʰ ʼʲʻʱʲʵʽʹʨ˂ʰʲʰʴʰ
ʨʸ ʨʸʰʹ ʸʬʪʰʹʺʸʰʸʬʩʻʲʰ. ʨʳʰʺʵʳ
ʪʨʳʨʸʯʲʬʩʻʲʰʨ ʳʰʹʰ ˁʨʴʨ˂ʭʲʬʩʨ
ʵʽʹʨ˂ʰʲʰʴʰʯ
ʹʨʽʨʸʯʭʬʲʵˀʰ ʵʸʨʲʻʸʰ
ʨʴʺʰʹʺʨʼʰʲʵʱʵʱʻʸʰ
ʨʴʺʰʩʰʵʺʰʱʰ ʼʲʻʱʲʵʽʹʨ˂ʰʲʰʴʰ
ʨʸ ʨʸʰʹ ʸʬʪʰʹʺʸʰʸʬʩʻʲʰ.
ʹʨʹʱʵʲʵ ʨʹʨʱʰʹ ʩʨʭˀʭʬʩʹ ʫʨ
ʳʵʮʨʸʫʬʩʹ ˀʬʻ˃ʲʰʨʯ
ʶʨʴʱʸʬʨʺʰʴʰʹ ʱʨʼʹʻʲʰʹ ʹʨˆʰʯ
ʳʰʾʬʩʨ, ʨʳʰʺʵʳ ʪʸʨʴʻʲʰʸʬʩʻʲʰ
ʼʵʸʳʰʹ ʶʨʴʱʸʬʨʺʰʴʰ ʯʨʭʰʹ
ʬʼʬʽʺʻʸʵʩʨʹ ˀʬʫʨʸʬʩʰʯ
ʰʴʨʸˁʻʴʬʩʹ. ʨʫʸʬʻʲ ʨʹʨʱˀʰ,
ʱʨʼʹʻʲʰʹ ʳʯʲʰʨʴʵʩʰʹ ʫʨʸʾʭʬʭʰʹ
ʹʨ˅ʰʸʵʬʩʰʹ ʪʨʳʵ ʻʳˇʵʩʬʹʰʨ
ʶʨʴʱʸʬʨʺʰʴʰʹ ʳʰʴʰʳʰʱʸʵʹʼʬʸʵʬʩʰ.
ʨʲʪʵʸʰʯʳʰ ʨʾʬʩʻʲʰʨ
ʫʨʳʨʺʬʩʰʯʰ ʲʰʺʬʸʨʺʻʸʻʲʰ
˄ʿʨʸʵʫʨʴ
originalur gaidlainSi ar
aris algoriTmi protokolSi
aris daavadebis marTvis algoriTmi algoriTmi aRebulia damatebiTi literaturuli wyarodan
avtorTa jgufi:
medicinis doqtori
cicino farulava
(jgufis xelmZRvaneli)
ia xurcilava, naTia cirdava
(teqnikuri daxmareba)
114
,fdidsf rfhlbjkjubf
protokolis dasaxeleba: mwvave urtikaria
1.definicia
urtikaria, WinWris cieba, mwvave paTologia, romelsac axasiaTebs kanze lokaluri an generalizebuli xasiTis gamonayari-Zalzed qavana, hi peremiuli, kanis zedapiridan amoburculi, ovaluri,
mrgvali an serpiginozuli formis elementebi, romelTa diametri meryeobs erTidan ramodenime santimetramde, centrSi SedarebiT femkrTalia,kideebi hi peremiuli da SeSupebuli. SeiZleba moicavdes sxeulis nebismier ubans (gansakuTrebiT, qamris zewolis an kanis kanTan xaxunis midamoebs).urtikarias xSirad Tan axlavs angioedema-kanis siRrmeSi wasuli SeSupeba. mwvave urtikariis dros gamonayaris xangrZlivoba 6 kviramdea.
2.kriteriumebi
damadasturebeli:
• klinikuri simptomebi:etiologiuri faqtoris
zemoqmedebidan ramodenime wuTsa an saaTSi moulodnelad aRmocemebuli urtikariuli gamonayari,qavili,romelic Zlierdeba RamiT.
• anamnezuri monacamebi:gamonayaris gamovlenis
dro, sixSire,ojaxur anamnezSi atopiis an urtikariis arseboba,alergenebTan kontaqti,gamoyenebuli medikamentebi, sakvebi, cxovelebTan kontaqti,mweris nakbeni...)
• gamonayaris xangrZlivoba-6 kviraze naklebi
periodi
• gamonayari ZiriTadad lagdeba 24 saaTSi an
migrirebs,icvlis fersa da intensivobas
• gamonayari lagdeba ukvalod (ar tovebs eqximozebsa da ferSecvlil ubnebs). ar Seicavs
mtkivneul elementebs
gamomricxavi:
• 24 saaTze meti drois ganmavlobaSi stabiluri gamonyari,romelic ar icvlis intensivoba,fers.ar migrirebs, moicavs peteqiebsa da eqximozebs,aseve mtkivneul elementebs
• axlavs sistemuri daavadebis niSnebi:daudgeneli genezis cxeleba,oflianoba, saxsrebis SeSupeba,saxsrebisa da Zvlebis tkivili,limfadenopaTia,wonis kargva.
• gamonayaris xangrZlivoba- 6 da meti kvira
(qronikuli urtikaria)
3. klinikuri simptomatika
• gamonayaris elementebis Tavisebureba (ix.definicia)
• gamonayarTan asocirebuli qavili,romelic
Zlierdeba RamiT
• zogierT SemTxvevaSi TandarTuli angionevrozuli SeSupeba
• gamonayaris gamovlineba swrafad,moulodnelad,xanmokle droiT,umetesad- 24 saaTiT
• gamonayari migrirebs,icvlis intensivobasa da
fers,ZiriTadad umtkivneuloa
• lagdeba ukvalod(SeiZleba darCes qavilis
Semdgomi nakawrebi)
4. diagnostikur-laboratoriuli testebi
mwvave urtikariis SemTxvevaSi rutinuli
kvlevebis Catareba ar aris saWiro. kvlevebi tar-
deba im SemTxvevaSi,Tu vlindeba sistemuri daavadebisTvis damaxasiaTebeli sxva simptomebi.
klasikuri mimdinareobis dros aseve ar aris saWiro alergologis konsuitacia pirvel 24 saaTSi.
5. mkurnaloba
pirveli rigis Terapia- meore Taobis H1 receptorebis antagonistebi- dReSi 1# .mZime SemTxvevebSi SeiZleba dozis 4-jeradad gazrda.
meore Taobis antihistaminuri preparatebi:
• cetirizini-xasiaTdeba swrafi moqmedebiT,iwvevs poxieri ujredebis stabilizacias, SeiZleba gamoiwvios msubuqi Zilianoba.doza: 10mg 1-jer
dReSi 6wlidan zemoT; 2-5weli- 5mg 1-jer dReSi,
6Tve-2weli-2,5 mg dReSi.SiZleba saWiroebis dros
1wlis zemoT gaizardos doza-2,5mg 2-jer dReSi.
• levocetirizini-bavSvebSi 12wlidan standartuli doza-5mg 1-jer dReSi saRamos saaTebSi, 611weli- 2,5mg dReSi 1-jer aseve saRamos saaTebSi. doza icvleba Tirkmlis ukmarisobis dros.
• loratadini-xangrZlivad moqmedi antihistaminuri preparati. 6w da zemoT- 10mg 1-jer, 25weli- 5mg 1-jer dReSi. RviZlisa da Tirkmlis
ukmarisobis dros asakobrivi doza iniSneba dRegamoSvebiT.
Zlieri qavilis SemTxvevaSi meore Taobis antihistaminur preparatebs emateba Zilis win erTjeradad dRis ganmavlobaSi pirveli Taobis
preparatebi.
aRsaniSnavia,rom meore Taobis preparatebs gaaCniaT mxolod peroraluri forma. im SemTxvevaSi,Tu bavSvi ver Rebulobs preparats per
os,iniSneba pirveli Taobis preparatebi-parenteraluri forma :
• dimedroli-0.5-1.25 mg/kg (maqs. 50 mg) i/v an i/m
yovel 6saaTSi,saWiroebis mixedviT.
• hidroqsizini- 0.5- 1mg (maqs. 50 mg) mxolod intramuskularulad (!) yovel 6 saaTSi erTxel saWiroebis mixedviT
bevrad efeqturia H1 preparatebTan kombinaciaSi H2 preparatebis daniSvna (ranitidini,nizatidini,famotedini,cimetidini. am ukanasknelis daniSvnisas ar unda dagvaviwydes,rom mas SeuZlia
sxva preparatebis donis gazrda sisxlSi)
aRniSnul preparatebTan erTad mZime SemTxvevebSi SeiZleba dainiSnos glukokortikoidebi
(qvinkes SeSupeba, antihistaminebis fonze urtikariis mZime mimdinareoba).optimaluri doza- 0,51mg/kg /dRe-RameSi (maqsimum 60 mg) doZis SemcirebiT 5-7 dRis ganmavlobaSi.
antihistaminuri preparatebi iniSneba glukokortikoidebamde da grZeldeba maTi moxsnis Semdgom ramodenime dRe..
avtorTa jgufi:
medicinis doqtori
cicino farulava (jgufis xelmZRvaneli)
ia xurcilava, naTia cirdava
(teqnikuri daxmareba)
2014 weli
,fdidsf rfhlbjkjubf
115
ÊÀÒÃÉÏËÏÂÉÉÓ ÈÄÏÒÉÖËÉ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ
154. ÐÒÄÊÀÒÃÉÀËÖÒÉ ÊÀÒÔÏÂÒÀ×ÉÀ (35 ÂÖËÌÊÄÒÃÉÓ
ÄÒÈÐÏËÖÓÉÀÍÉ ÂÀÍáÒÀ) ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ:
À) ÐÀÒÊÖàÛÉÃÀ ÂÀÌÔÀÒÄÁËÏÁÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÉÓ áÀÓÉÀÈÉÓ
ÃÀÓÀÆÖÓÔÄÁËÀÃ;
Á) ÌÀÒãÅÄ ÍÀ ÐÀÒÊÖàÉÓ ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ É Í×ÀÒØÔÉÓ
ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÒÄÁÉÓÈÅÉÓ;
*Â) ÌÀÒÝáÄÍÀ ÐÀÒÊÖàÉÓ ßÉÍÀ ÊÄÃËÉÓ ÉÍ×ÀÒØÔÄÁÉÓ
ÃÒÏÓ ÌÉÏÊÀÒÃÉÖÌÉÓ ÃÀÆÉÀÍÄÁÖËÉ ÍÀßÉËÉÓ ÌÏÝÖËÏÁÉÓ
ÃÀÓÀÃÂÄÍÀÃ;
Ã) ÌÀÒÝáÄÍÀ ÐÀÒÊÖàÉÓ ØÅÄÃÀ ÉÍ×ÀÒØÔÄÁÉÓ ÃÒÏÓ
ÌÉÏÊÀÒÃÉÖÌÉÓ ÃÀÆÉÀÍÄÁÖËÉ ÍÀßÉËÉÓ ÌÏÝÖËÏÁÉÓ
ÃÀÓÀÃÂÄÍÀÃ.
155. ÍÏÒÌÀÛÉ P ÊÁÉËÉÓ ÀÌÐËÉÔÖÃÀ:
*À) 1,5-2,5 ÌÌ;
Á) 2,5-3,5 ÌÌ;
Â) 3,5-4 ÌÌ;
Ã) 0,5-1,5ÌÌ.
156. ÍÏÒÌÀÛÉ P ÊÁÉËÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ ÀÙßÄÅÓ:
*À) 0,1 ßÌ;
Á) 0,12 ßÌ;
Â) 0,14 ßÌ;
Ã) 0,20 ßÌ.
157. ÍÏÒÌÀÛÉ P ÊÁÉËÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÃÀÃÄÁÉÈÉÀ:1). I, II
ÓÔÀÍÃÀÒÔÖË ÂÀÍáÒÄÁÛÉ; 2). avF ÂÀÍáÒÀÛÉ; 3). V2_V6
ÂÖËÌÊÄÒÃÉÓ ÂÀÍáÒÄÁÛÉ; 4). avL ÂÀÍáÒÀÛÉ.
*À) ÓßÏÒÉÀ 1, 2, 3;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 3, 4.
158. ÍÏÒÌÀÛÉ P ÊÁÉËÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÖÀÒÚÏ×ÉÈÉÀ:
À) I, II, III ÓÔÀÍÃÀÒÔÖË ÂÀÍáÒÄÁÛÉ;
*Á) avR ÂÀÍáÒÀÛÉ;
Â) avR, V1 ÂÀÍáÒÄÁÛÉ;
Ã) avR, avL, III ÂÀÍáÒÄÁÛÉ.
159. ÍÏÒÌÀÛÉ P ÊÁÉËÉ:1). ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÃÀÃÄÁÉÈÉ,
ÖÀÒÚÏ×ÉÈÉ ÃÀ ÏÒ×ÀÆÉÀÍÉ III ÃÀ avL ÂÀÍáÒÄÁÛÉ;2).
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÃÀÃÄÁÉÈÉ ÃÀ ÏÒ×ÀÆÉÀÍÉ V1 ÂÀÍáÒÄÁÛÉ;3).
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÃÀÃÄÁÉÈÉ ÃÀ ÏÒ×ÀÆÉÀÍÉ V2 ÂÀÍáÒÄÁÛÉ;4).
ÖÀÒÚÏ×ÉÈÉ ÃÀ ÏÒ×ÀÆÉÀÍÉ avR ÂÀÍáÒÀÛÉ.
*À) ÓßÏÒÉÀ 1, 2;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 2, 3;
Â) ÓßÏÒÉÀ 2, 4.
160.
P
ÊÁÉËÉ
ÀÓÀáÀÅÓ:1).
ßÉÍÀÂÖËÄÁÉÓ
ÃÄÐÏËÀÒÉÆÀÝÉÀÓ; 2). ßÉÍÀÂÖËÄÁÉÓ ÒÄÐÏËÀÒÉÆÀÝÉÀÓ; 3).
ÌÀÒãÅÄÍÀ ßÉÍÀÂÖËÉÓ ÃÄÐÏËÀÒÉÆÀÝÉÀÓ;4). ÌÀÒÝáÄÍÀ
ßÉÍÀÂÖËÉÓ ÃÄÐÏËÀÒÉÆÀÝÉÀÓ.
À) ÓßÏÒÉÀ 1, 2;
Á) ÓßÏÒÉÀ 2, 3, 4.
*Â) ÓßÏÒÉÀ 1;
Ã) ÓßÏÒÉÀ 3.
161. ÍÏÒÌÀÛÉ P_Q(R) ÉÍÔÄÒÅÀËÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ:
À) 0,08 - 0,12 ßÌ;
*Á) 0,12 - 0,20 ßÌ;
Â) 0,10 - 0,20 ßÌ;
Ã) 0,12 - 0,21 ßÌ.
2014 weli
162. ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉ
ÓßÏÒÉ QRS ÊÏÌÐËÄØÓÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ:1). QRS ÊÏÌÐËÄØÓÉ
ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ Q, R ÃÀ S ÊÁÉËÄÁÉÈ ÃÀ ÌÀÈÉ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ
ÊÏÌÁÉÍÀÝÉÉÈ;2). Q ÀÒÉÓ R ÊÁÉËÉÓ ßÉÍÌÃÄÁÀÒÄ ÖÀÒÚÏ×ÉÈÉ
ÊÁÉËÉ;3). R ÀÒÉÓ ÊÏÌÐËÄØÓÉÓ ÃÀÃÄÁÉÈÉ ÊÁÉËÉ; 4). S ÀÒÉÓ
R ÊÁÉËÉÓ ÌÏÌÃÄÅÍÏ ÖÀÒÚÏ×ÉÈÉ ÊÁÉËÉ.
*À) ÚÅÄËÀ ÐÀÓÖáÉ ÓßÏÒÉÀ;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 2, 3;
Â) ÓßÏÒÉÀ 2, 3, 4.
163. ØÅÄÌÏÈ ÌÏÚÅÀÍÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ R ÊÁÉËÈÀÍ
ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ ÓßÏÒÉÀ ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ, ÂÀÒÃÀ:
À) V1_V2 ÂÀÍáÒÄÁÛÉ R ÊÁÉËÉ ÀÓÀáÀÅÓ ÀÂÍÆÄÁÉÓ
ÔÀËÙÉÓ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀÓ ÐÀÒÊÖàÈÀÛÖÀ ÞÂÉÃÄÛÉ;
Á) ÛÉÍÀÂÀÍÉ ÂÀÃÀáÒÉÓ ÉÍÔÄÒÅÀËÉ V6 ÂÀÍáÒÀÛÉ ÀÒ
ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ 0,05 ßÌ-Ó;
*Â) V4_V6 ÂÀÍáÒÄÁÛÉ R ÊÁÉËÉ ÀÓÀáÀÅÓ ÀÂÆÍÄÁÉÓ
ÔÀËÙÉÓ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀÓ ÌáÏËÏà ÌÀÒÝáÄÍÀ ÐÀÒÊÖàÛÉ;
Ã) ÛÉÍÀÂÀÍÉ ÂÀÃÀáÒÉÓ ÉÍÔÄÒÅÀËÉ V1 ÂÀÍáÒÀÛÉ ÀÒ
ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ 0,03 ßÌ-Ó.
164. ÂÖËÉÓ ÄËÄØÔÒÖËÉ
ÌÃÄÁÀÒÄÏÁÉÓÀÓ:
*À) RII>RI>RIII;
Á) RI>RII>RIII;
Â) RIII>RII>RIII;
Ã) RI>RIII>RII;
Ä) RIII>RI>RII.
ÙÄÒÞÉÓ
ÍÏÒÌÖËÉ
165. ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ
ÓßÏÒÉ S ÊÁÉËÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ:1). ÍÏÒÌÀÛÉ S ÊÁÉËÉÓ
ÀÌÐËÉÔÖÃÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÄÊ ÂÀÍáÒÀÛÉ, ÌÀÂÒÀÌ
ÀÒ ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ 20 ÌÌ-Ó;2). ÂÖËÉÓ ÄËÄØÔÒÖËÉ ÙÄÒÞÉÓ
ÍÏÒÌÖËÉ ÌÃÄÁÀÒÄÏÁÉÓÀÓ, ÓÔÀÍÃÀÒÔÖË ÃÀ ÂÀÞËÉÄÒÄÁÖË
ÄÒÈÐÏËÖÓÉÀÍ ÂÀÍáÒÄÁÛÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÝÉÒÄ ÀÌÐËÉÔÖÃÉÓ S
ÊÁÉËÉ ÀÙÉÍÉÛÍÄÁÀ avR ÂÀÍáÒÀÛÉ;3). ÂÖËÌÊÄÒÃÉÓ
ÂÀÍáÒÄÁÛÉ S ÊÁÉËÉÓ ÀÌÐËÉÔÖÃÀ V1-ÃÀÍ V4 ÂÀÍáÒÀÌÃÄ
ÌÝÉÒÃÄÁÀ, V5_V6 ÂÀÍáÒÀÛÉ ÊÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÓÀÄÒÈÏÃ ÀÒ
ÃÀÒÄÂÉÓÔÒÉÒÃÄÓ.
À) ÓßÏÒÉÀ ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 2;
*Â) ÓßÏÒÉÀ 1, 3;
Ã) ÓßÏÒÉÀ 2, 3.
166. ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ
ÓßÏÒÉ T ÊÁÉËÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ:1). T ÊÁÉËÉÓ ÀÌÐËÉÔÖÃÀ
ÓÔÀÍÃÀÒÔÖË ÃÀ ÂÀÞËÉÄÒÄÁÖË ÄÒÈÐÏËÖÓÉÀÍ ÂÀÍáÒÄÁÛÉ
ÀÒ ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ 5-6 ÌÌ-Ó, ÀÌÀÓÈÀÍ T(I)<T(III);2). T ÊÁÉËÉ
ÀÓÀáÀÅÓ ÐÀÒÊÖàÄÁÉÓ ÒÄÐÏËÀÒÉÆÀÝÉÀÓ;3). T ÊÁÉËÉÓ
áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ 0,16-0,24 ßÌ-ÉÀ.
À) ÓßÏÒÉÀ ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 2,
*Â) ÓßÏÒÉÀ 2, 3.
167. ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ
ÌÝÃÀÒÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÄÁÉÓ ÝÍÄÁÀÓÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ:
À) ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍ ÃÀ ÊÅÀÍÞÏÅÀÍ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÄÁÓ
ÌÏäÚÅÄÁÀÈ ÀÒÀÊÏÌÐÄÍÓÀÔÏÒÖËÉ ÐÀÖÆÀ;
Á) ÐÀÒÊÖàÏÅÀÍ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏ ËÄÁÓ Ì ÏäÚÅÄÁÀÈ
ÊÏÌÐÄÍÓÀÔÏÒÖËÉ ÐÀÖÆÀ;
116
*Â) ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÃÀ ÊÅÀÍÞÏÅÀÍÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÄÁÉ
ÀÒ ÉßÅÄÅÄÍ SA ÊÅÀÍÞÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÒÄÂÖËÀÒÏÁÉÓ
ÃÀÒÙÅÄÅÀÓ;
Ã) ÐÀÒÊÖàÄÁÛÉ ÀÙÌÏÝÄÍÄÁÖËÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÀ ÀÒ
ÀÒÙÅÄÅÓ SA ÊÅÀÍÞÉÓ ÒÉÔÌÓ.
168. ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ
ÌÝÃÀÒÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÄÁÉÓ ÝÍÄÁÀÓÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ:
À) ÄÒÈÉ ÄØÔÏÐÖÒÉ ÊÄÒÉÃÀÍ ÀÙÌÏÝÄÍÄÁÖË ÍÀÀÃÒÄÅ
ÛÄÊÖÌÛÅÄÁÓ
Ö ÍÉ× ÏÊÀËÖÒÉ
(Ì Ï ÍÏÔÏÐÖÒÉ)
ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÄÁÉ ÄßÏÃÄÁÀÈ;
Á) ÏÒÉ ÀÍ ÌÄÔÉ ÄØÔÏÐÉÖÒÉ ÊÄÒÉÃÀÍ ÀÙÌÏÝÄÍÄÁÖË
ÍÀÀÃÒÄÅ ÛÄÊÖÌÛÅÄÁÓ ÌÖËÔÉ×ÏÊÀËÖÒÉ (ÐÏËÉÔÏÐÖÒÉ)
ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÄÁÉ ÄßÏÃÄÁÀÈ;
*Â) ÌÖËÔÉ×ÏÊÀËÖÒÉ (ÐÏËÉÔÏÐÖÒÉ) ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÄÁÉÓ ÊÄÒÄÁÉ ÀÖÝÉËÄÁËÀà ÂÖËÉÓ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ
ÍÀßÉËÛÉ, ÌÀ ßÉÍÀÂÖËÄÁÓÀ ÃÀ AV ÊÅÀÍÞÛÉ, ÀÍ AV ÊÅÀÍÞÛÉ
ÃÀ ÐÀÒÊÖàÄÁÛÉ ÖÍÃÀ ÌÃÄÁÀÒÄÏÁÃÍÄÍ;
Ã) Ö ÍÉ× ÏÊÀËÖÒ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏ ËÄÁÓ Ä ÒÈ ÍÀÉ ÒÉ
áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÉÓ ÛÄàÉÃÄÁÉÓ ÉÍÔÄÒÅÀËÉ ÀáÀÓÉÀÈÄÁÈ,
ÌÖËÔÉ× ÏÊÀËÖÒÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏ ËÄÁÉÓ ÛÄàÉÃÄÁÉÓ
ÉÍÔÄÒÅÀËÉ ÊÉ ÂÀÍÓáÅÀÅÃÄÁÀ ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓÂÀÍ.
169. ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÉÓ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ
ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ, ÂÀÒÃÀ:
À) ÍÀÀÃÒÄÅÉ, ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÊÏÍ×ÉÂÖÒÀÝÉÉÓ ÃÀÃÄÁÉÈÉ
P ÊÁÉËÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÌÏÓÃÄÅÓ ÃÏÌÉÍÀÍÔÖÒÉ ÒÉÔÌÉÓ
ÉÃÄÍÔÖÒÉ QRS ÊÏÌÐËÄØÓÉ;
Á) ßÉ ÍÀÂÖËÏÅÀÍ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏ ËÀÓ Ì ÏÓÃÄÅÓ
ÀÒÀÊÏÌÐÄÍÓÀÔÏÒÖËÉ ÐÀÖÆÀ;
Â) ÈÖ ÄØÔÏÐÉÖÒÉ P ÊÁÉËÉ ÀÙÌÏÝÄÍÃÀ ÌÄÔÉÓÌÄÔÀÃ
ÍÀÀÃÒÄÅÀÃ, ÉÓ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÅÄÒ ÂÀÔÀÒÃÄÓ ÐÀÒÊÖàÄÁÀÌÃÄ
(ÁËÏÊÉÒÄÁÖËÉ ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÀ);
*Ã) ÍÀÀÃÒÄÅÉ P ÊÁÉËÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ ÀÖÝÉËÄÁËÀÃ
ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ 0,1 ßÌ-Ó.
170. ÊÅÀÍÞÏÅÀÍÉ ÃÀ ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÄÁÉÓ
ÂÀÍÌÀÓáÅÀÅÄÁÄËÉ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ:
À) ÀÒÀÊÏÌÐÄÍÓÀÔÏÒÖËÉ ÐÀÖÆÀ;
Á) QRS ÊÏÌÐËÄØÓÉÓ ×ÏÒÌÀ ÃÀ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ;
*Â) P ÊÁÉËÉÓ ×ÏÒÌÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÄÁÀ QRS
ÊÏÌÐËÄØÓÈÀÍ;
Ã) ÛÄàÉÃÄÁÉÓ ÉÍÔÄÒÅÀËÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ.
171. ÐÀÒÊÖàÏÅÀÍÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÉÓ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ:1).
ÍÀÀÃÒÄÅÉ, ÂÀ×ÀÒÈÏÄÁÖËÉ, ÃÄ×ÏÒÌÖËÉ ÊÏÍ×ÉÂÖÒÀÝÉÉÓ
QRS ÊÏÌÐËÄØÓÉ;2). ÐÀÒÊÖàÏÅÀÍ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏ ËÀÓ
ÌÏÓÃÄÅÓ ÊÏÌÐÄÍÓÀÔÏÒÖËÉ ÐÀÖÆÀ;3). ÄØÔÏÐÉÖÒÉ P ÊÁÉËÉ
ÖÀÒÚÏ×ÉÈÉÀ ÃÀ ÌÏäÚÅÄÁÀ QRS ÊÏÌÐËÄØÓÓ;4). ÄØÔÏÐÉÖÒÉ
P ÊÁÉËÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ 0,1 ßÌ-Ó.
*À) ÓßÏÒÉÀ 1, 2;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 3, 4.
172. ÁËÏÊÉÒÄÁÖËÉ ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÉÀ,
ÓÉÍÖÓÖÒÉ ÀÒÉÔÌÉÉÓÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ, áÀÓÉÀÈÃÄÁÀ:1).
ÓÖÍÈØÅÉÓ ×ÀÆÄÁÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈ ÒÉÔÌÉÓ ÈÀÍÃÀÈÀÍÏÁÉÈÉ
ÂÀáÛÉÒÄÁÉÈ ÃÀ ÂÀÉÛÅÉÀÈÄÁÉÈ;2). ÐÀÒÊÖàÏÅÀÍÉ ÐÀÖÆÉÓ
ÖÄÝÀÒÉ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÈ;3). ÌÏÊËÄ ÃÀ ÂÒÞÄËÉ R-R ÃÀ P-Q(R)
ÉÍÔÄÒÅÀËÄÁÉÓ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ.
À) ÓßÏÒÉ 1, 2;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 3;
Â) ÓßÏÒÉÀ 2, 3.
,fdidsf rfhlbjkjubf
*Ã) ÓßÏÒÉÀ 2;
Ä) ÓßÏÒÉÀ 1.
173. ÓÉÍÖÓÖÒÉ ÔÀØÉÊÀÒÃÉÉÓ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ:1). ÂÖËÉÓ
ÒÉÔÌÉÓ ÂÀáÛÉÒÄÁÀ 100-180 ÛÄÊ/ßÈ-ÌÃÄ; 2). ÓßÏÒÉ ÓÉÍÖÓÖÒÉ
ÒÉÔÌÉÓ ÛÄÍÀÒÜÖÍÄÁÀ;3). P-Q(R) ÉÍÔÄÒÅÀËÄÁÉÓ
ÝÅÀËÄÁÀÃÏÁÀ.
À) ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ;
*Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 2;
Â) ÓßÏÒÉÀ 1, 3;
Ã) ÓßÏÒÉÀ 2, 3.
174. ÓÉÍÖÓÖÒÉ ÁÒÀÃÉÊÀÒÃÉÉÓ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ:1). ÂÖËÉÓ
ÒÉÔÌÉÓ ÂÀÉÛÅÉÀÈÄÁÀ 59-40 ÛÄÊ/ßÈ-ÌÃÄ; 2). ÓßÏÒÉ ÓÉÍÖÓÖÒÉ
ÒÉÔÌÉÓ ÛÄÍÀÒÜÖÍÄÁÀ; 3). P-Q(R) ÉÍÔÄÒÅÀËÄÁÉÓ
ÝÅÀËÄÁÀÃÏÁÀ.
À) ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ;
*Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 2;
Â) ÓßÏÒÉÀ 2, 3;
Ã) ÓßÏÒÉÀ 1, 3.
175. ÓÉÍÖÓÖÒÉ ÀÒÉÔÌÉÉÓ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ:1). ÓÖÍÈØÅÉÓ
ÝÉÊËÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈ R-R ÉÍÔÄÒÅÀËÄÁÉÓ ÌÄÒÚÄÏÁÀ
0,15 ßÌ-ÆÄ ÌÄÔÀÃ; 2). ÀÒÀÒÄÂÖËÀÒÖËÉ 100-125 ÛÄÊ/ßÈ
ÓÉáÛÉÒÉÓ ÓÉÍÖÓÖÒÉ ÒÉÔÌÉ;3). P-Q(R) ÉÍÔÄÒÅÀËÉÓ
ÌÖÃÌÉÅÏÁÀ.
À) ÓßÏÒÉÀ ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 2;
*Â) ÓßÏÒÉÀ 1, 3;
Ã) ÓßÏÒÉÀ 2, 3.
176. ÓÉÍÖÓÉÓ ÊÅÀÍÞÉÓ ÓÉÓÖÓÔÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓ
ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ ÚÅÄËÀ ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ, ÂÀÒÃÀ:
À) ÌÃÂÒÀÃÉ ÓÉÍÖÓÖÒÉ ÁÒÀÃÉÊÀÒÃÉÀ;
Á) ÐÄÒÉÏÃÖËÀÃ ÀÒÉÔÌÉÄÁÉÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀ;
Â) ÓÉÍÏÀÔÒÉÀËÖÒÉ ÁËÏÊÀÃÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ;
*Ã) ÀÔÒÉÏ-ÅÄÍÔÒÉÊÖËÖÒÉ ÁËÏÊÀÃÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ;
Ä) ÔÀØÉÊÀÒÃÉÀ-ÁÒÀÃÉÊÀÒÃÉÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉ.
177. ÓÖÐÒÀÅÄÍÔÒÉÊÖËÖÒÉ ÒÉÔÌÉÓ ßÀÌÚÅÀÍÉÓ ÌÉÂÒÀÝÉÉÓ
ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ ÚÅÄËÀ ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ, ÂÀÒÃÀ:
*À) ÒÉÔÌÉÓ ÂÀáÛÉÒÄÁÀ 100-200 ÛÄÊ/ßÈ-ÌÃÄ;
Á) ÝÉÊËÉÃÀÍ ÝÉÊËÀÌ ÃÄ P ÊÁÉËÉÓ × Ï ÒÌÉÓÀ ÃÀ
ÐÏËÀÒÏÁÉÓ ÈÀÍÃÀÈÀÍÏÁÉÈÉ ÛÄÝÅËÀ;
Â) P-Q(R) ÃÀ R-R ÉÍÔÄÒÅÀËÄÁÉÓ ÝÅÀËÄÁÀÃÏÁÀ;
Ã) QRS ÊÏÌÐËÄØÓÉÓ ×ÏÒÌÀ ÉÓÄÈÉÅÄÀ, ÒÏÂÏÒÝ
ÒÄÂÖËÀÒÖËÉ ÊÀÒÃÉÀËÖÒÉ ÒÉÔÌÉÓ ÃÒÏÓ.
178. ÐÀÒÏØÓÉÆÌÖËÉ ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÔÀØÉÊÀÒÃÉÉÓ
ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÀ:1). ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓ ÌÉÚÏËÄÁÉÈ ÀÙÌÏÝÄÍÄÁÖËÉ
4-6 ÀÍ ÌÄÔÉ ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÄØÓÔÒÀÓÉÓÔÏËÀ ÒÄÂÖËÀÒÖËÉ
P-P ÝÉÊËÉÈ - 140-220 ÛÄÊ/ßÈ;2). QRS ÊÏÌÐËÄØÓÉÓ ×ÏÒÌÀ
ÉÓÄÈÉÅÄÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÒÄÂÖËÀÒÖËÉ ÊÀÒÃÉÀËÖÒÉ ÒÉÔÌÉÓ
ÃÒÏÓ;3). ÈÖ ßÉÍÀÂÖËÄÁÉÓ ÒÉÔÌÉ áÛÉÒÉÀ, ÚÅÄËÀ
ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÉÌÐÖËÓÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÅÄÒ ÂÀÔÀÒÃÄÓ
ÐÀÒÊÖàÄÁÀÌÃÄ (ÐÀÒÏØÓÉÆÌÖËÉ ßÉÍÀÂÖËÏÅÀÍÉ ÔÀØÉÊÀÒÃÉÀ
ÁËÏÊÀÃÉÈ).
*À) ÓßÏÒÉÀ ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ;
Á) ÓßÏÒÉÀ 1, 2;
Â) ÓßÏÒÉÀ 1, 3;
Ã) ÓßÏÒÉÀ 2, 3.
2014 weli
anonsi
male eqimTa farTo
sazogadoeba miiRebs
karg saCuqars
winamdebare damxmare saxelmZRvanelos II - tomi g. CaxunaSvili, n. jobava, k. CaxunaSvili, d.
CaxunaSvili „bavSvTa kardio-revmatologiis safuZvlebi“ (II-tomi revmatologia) qarTul,inglisur da rusul enaze. Tbilisi,
gamocemulia saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis mier 2014 w. gv.-150.
igi Sedgeba daavadebebis mimoxilvis ori Tavisa da praqtikosi eqimebisaTvis gankuTvnili ramodenime Tavisagan. daavadebebis
mimoxilvis pirvel TavSi mocemulia arTriti cxrilebsa da
grafikebSi, xolo kerZo nawilSi – meore Tavi vfiqrobT ara
tradiciulad, magram originalurad kiTxva-pasuxis reJimSi
mowodebulia iuveniluri idiopaTuri arTriti, sistemuri wiTeli mglura, iuvenuluri dermatomioziti, sklerodermia, iuveniluri spondiloarTropaTiebi,
kavasakis daavadeba, henox-Sonlainis purpura, iSviaTi iuveniluri pirveladi sistemuri vasku-
litebi (kvanZovani poliarteriti, takaiasu, vegeneris granulomatozi, sxva vaskulitebi),
revmatiuli cxeleba da poststreptokokuli reaqtiuli arTriti, bexCeTis daavadeba, laimes
arTriti. am TavSi ganxilulia
agreTve tkivilis sindromebi, genetikur anomaliebTan dakavSirebuli morecidive cxelebebi,
ojaxuri xmelTaSua zRvis cxeleba, medikamenturi Terapia da
AUTOINFLAMMATORY DISEASES.
rogorc zemoT aRvniSneT Semdeg
TavebSi mowodebulia praqtikosi eqimebisaTvis saintereso da
saWiro informaciebi da ara marto maTTvis.
wignSi avtorebma gamoiyenes
klinikuri mavSvTa revmatologiis uaxlesi monacemebi, saerTaSoriso klasifikaciebi, piradi mravalwliani klinikuri, samecniero da pedagogiuri gamocdileba.
wigni pirvel rigSi gankuTvnilia samedicino universitetis
studentebisaTvis, pediatr-rezidentebisaTvis, pediatrebisaTvis,
igi aseve did daxmarebas gauwevs
am dargSi momuSave sxva profilis eqimebs da uSualod subspecialoba bavSvTa kardio-revmatologiaSi maT gadamzadebas.
recenzentebi:
profesori ir.ciciSvili
profesori
av. kvezereli-kopaZe
erT-erTi
pirveli
qarTuli
preparatebi
Download